Atstatytų dvi prieplaukas

Šiuo metu Vyriausybei yra pateiktas projektas, kaip mažinti automobilių srautą į Kuršių neriją ir labiau vystyti vandens transportą Kuršių mariose.

Vienas siūlymų yra įrengti stacionarias Juodkrantės ir Preilos komercines prieplaukas. Tam, kad tokios prieplaukos būtų įrengtos, yra pritarusi Kuršių nerijos nacionalinio parko administracija. Dėl šių prieplaukų įrengimo parašą ant Vyriausybės nutarimo projekto yra padėjęs susisiekimo ministras Marius Skuodis.

Vizija: Preilos prieplaukos išdėstymo schema.

Būta svarstymų ir dėl Pervalkos prieplaukos įrengimo, tačiau, kaip teigė Nacionalinės žemės tarnybos direktorius Laimonas Čiakas, šios prieplaukos akvatorija nėra suplanuota šiuo metu parengtuose Lietuvos teritorijos planavimo dokumentuose.

Juodkrantės prieplaukai yra numatyta 3 201 kv. m sausumos teritorija ir 4 747 kv. m prieplaukos akvatorija. Preilos prieplaukai numatyta 449 kv. m sausumos dalis ir 2 431 kv. m akvatorija.

Patraukliausios maršrutų schemos

Į planuojamas įrengti Juodkrantės ir Preilos prieplaukas maršrutinis vandens transportas galėtų plaukioti ne tik iš Klaipėdos, bet ir iš Drevernos ar netgi Ventės.

Planas: Juodkrantės prieplaukos išdėstymo schema.

Iš Drevernos patogu būtų persikelti į Juodkrantę, iki kurios per Kuršių marias yra vos 8 km. Jau ir dabar vasarą šiuo maršrutu plaukioja specialus nedidelis laivelis.

Iš Drevernos iki Preilos būtų apie 20 km, tačiau ir šis atstumas nesunkiai įveikiamas.

Iš Ventės patogiausias maršrutas būtų į Preilą, iki kurios per Kuršių marias yra apie 6 km, į Nidą, iki kurios – apie 11 km.

Keltis keltais su automobiliais į Kuršių neriją daliai žmonių gali tapti pernelyg prabangu, todėl alternatyva taptų laivų maršrutai per Kuršių marias.

Jau ir dabar vasarą į Nidą iš Šilutės rajono pamario vietovių (Uostadvario, Minijos (Mingės) kaimo) nemažai plaukioja privačių laivų. Kiek blogesnis susisiekimas yra iš Ventės, nes čia gana sekli pamario pakrantė ir kol kas nėra daug tinkamų prieplaukų.

Jei būtų nuspręsta, kad geriausias susisiekimas su Kuršių nerija yra laivais nuo žemyninės pusės, didesni pinigai turėtų būti skiriami ne tik Kuršių nerijos prieplaukoms vystyti, bet ir žemyninės dalies uosteliams.

Pavyzdys – Estijoje

Taip pat turėtų būti analizuojama, kas imsis keleivinių maršrutų į Kuršių neriją. Tai bus sezoninis verslas. Ar privatūs asmenys norėtų tokio verslo, parodys laikas. Kelti keleiviams Kuršių marių maršrutinėmis linijomis turėtų būti perkami specifiniai nedidelės gramzdos laivai. Kokios nors "raketos" čia nepaleisi, nes tiek iš Drevernos, tiek iš Ventės yra seklių vietų.

Greitas didesnės grimzlės laivas galėtų plaukioti tik iš Klaipėdos į Nidą. Nors Klaipėdoje yra daug laivų švartavimo vietų, specifiniam keleiviniam maršrutiniam laivui turėtų būti surasta patraukli vieta su šalia esančiomis automobilių laikymo aikštelėmis ir pritaikytomis krantinėmis.

Misijos plukdyti žmones galėtų imtis ir valstybės valdoma "Smiltynės perkėla". Įrengus keleivinius maršrutus per Kuršių marias, vasarą ji netektų dalies klientų, kurie vyksta su mašinomis.

Įmonė turi tokios patirties. Kurį laiką nuo 2014 m. iš Klaipėdos Nidą ir atgal su sustojimu Juodkrantėje plaukiojo greitaeigis keltas "Smiltynė". Tiesa, po kurio laiko jis buvo išnuomotas kompanijai Vakarų Europoje, o po to visai dingo iš Klaipėdos.

Prisiminimas: Klaipėdoje buvo iki 70 sėdimų vietų ir 130 stovimų vietų turėjęs laivelis "Smiltynė", kuris puikiai tiktų ir Kuršių marių maršrutams. Vidmanto Matučio nuotr.

Dabar Lietuvoje situacija keičiasi. Vis labiau įsigalintys ekologiniai reikalavimai gali trukdyti įprastam važiavimui automobiliais į Kuršių neriją.

Keltis keltais su automobiliais į Kuršių neriją daliai žmonių gali tapti pernelyg prabangu, todėl alternatyva taptų laivų maršrutai per Kuršių marias.

Planuojama, kad kėlimas per Klaipėdos uosto akvatoriją smarkiai brangs. Savo dalies, kaip rinkliavos už transporto kėlimą, pageidauja ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija.

Schema, kaip valstybės valdomas verslas prižiūri maršrutinius keltus, yra Estijoje. Ten į Saremo ir kitas salas plaukioja keltai, kuriuos nupirko ir valdo Talino jungtinio jūrų uosto administracija.