Profilaktika – kuo anksčiau

Lietuvoje krūties vėžys – viena labiausių paplitusių onkologinių ligų, tad gydytojai nuolat akcentuoja profilaktinės patikros būtinybę. Kuo anksčiau nustatoma liga, tuo geresnės pasveikimo prognozės. Pirmos stadijos krūtų vėžys išgydomas 95–99 procentais.

Beveik prieš 10 metų Klaipėdos universitetinėje ligoninėje įkurtas Krūtų chirurgijos sektorius. Sektoriaus medikai sukaupė didelę patirtį gydant krūties navikus, atliekant krūties šalinimo ir rekonstrukcines operacijas.

Pastebima, kad, gerėjant diagnostikai, krūtų ligos nustatomos anksčiau, didžiulę naudą tam duoda ir profilaktiniai patikrinimai.

Lietuvoje krūtų profilaktikos programa taikoma moterims nuo 50 iki 70 metų kas dvejus metus.  Gydytojas D.Petrauskas susirūpinti krūtų profilaktika rekomenduoja kur kas anksčiau.

Sergančiųjų krūties vėžiu amžius gerokai jaunėja, tad profilaktiškai tikrintis rekomenduojama jau  nuo 25 metų, o štai jaunesnėms merginoms patariama nepamiršti savityros po menstruacijų.

Mamogramą moterims rekomenduojama daryti kas dvejus metus nuo 40 metų iki gyvenimo pabaigos. Nuo 30 iki 40 metų kartą metuose patariama atlikti krūtų echoskopiją.

Situacija gerėja

Šiuo metu Lietuvoje dėl krūties vėžio pasitikrina kas antra 50 metų sulaukusi moteris. Vos prieš kelerius metus šis skaičius buvo gerokai kuklesnis – tikrindavosi tik kas trečia.

„Lietuvoje sergamumo krūties vėžiu rodikliai gerėja: liga nustatoma ankstyvesnėse stadijose, mažėja užleistų atvejų, mažėja atvejų, kai vėžys nustatomas vėlyvose stadijose. Tačiau situacija dar nėra pakankamai gera ir išgyvenamumo rodikliai, susirgus šia onkologine liga, gerėja lėtai“, – pastebėjo gydytojas D.Petrauskas.

Jaunesnės pacientės – labiau motyvuotos ir linkusios tikrintis profilaktiškai. Tokia atsarga – sveikintina, nes jauname amžiuje krūties vėžys dažniau būna agresyvesnis ir vystosi greičiau.

Nors tyrimą pagal profilaktinę programą rekomenduojama atlikti kas dvejus metus, kai kurioms moterims dėl tam tikrų rizikos faktorių ši patikra turėtų būti dažnesnė. Kartais kelių milimetrų augliukas per patikrą lieka nepastebėtas, o per metus jis gali gerokai ūgtelėti.

Rizikos faktoriams priskiriamos ankstyvos ir vėlyvos menstruacijos, rūkymas, negimdžiusios ir nemaitinusios krūtimi moterys, kai giminėje yra sergančiųjų krūtų, ginekologinėmis onkologinėmis ligomis arba daug artimųjų, kuriems nustatyti kitų lokalizacijų augliai.

„Jei krūtys būna kietos bei standžios, nelygios ar visą gyvenimą kelia tam tikrų problemų, reikėtų atlikti tyrimą echoskopu“, – patarė gydytojas, paaiškinęs, kodėl ne visoms moterims tinka savityra.

Naudojamos naujausios diagnostikos technologijos

Krūties augliai turi būti tiriami, gydomi ir operuojami tik specializuotame Krūtų chirurgijos centre, kuriame yra visa reikalinga diagnostinė įranga, atitinkamos kompetencijos patologijos laboratorija, dirba multidisciplininė specialistų komanda.

Klaipėdos universitetinėje ligoninėje įdiegtos šiuolaikiškos ir efektyviausios krūtų susirgimų diagnostinės technologijos: echoskopijos, kompiuterinės mamografijos, mamografijos su navigacine sistema, magnetinio rezonanso tomografijos, scintigrafijos, atliekami audinių patologijos, imunohistocheminiai bei genetiniai tyrimai.

Krūtų chirurgijos sektoriuje dirbantys chirurgai operacijos metu taiko šiuolaikiškiausius diagnostikos metodus.

Ligoninėje veikia vienas moderniausių regione mamografas ir tomosintezės aparatas, kuris leidžia atlikti labai mažų įtartinų navikų iki 2–3 mm stereotaksines biopsijas.

Dėl įdiegtos sarginio limfmazgio biopsijos atlikimo su radioaktyviais izotopais, didelei daliai moterų nešalinami pažasties limfiniai mazgai – tai padeda sumažinti komplikacijų (limfedemos, pažasties audinių fibrozės ir kitų) dažnį.

Ši technologija Vakarų Lietuvoje taikoma tik Klaipėdos universitetinėje ligoninėje. Sarginis limfmazgis nustatomas siekiant išsaugoti pažasties limfmazgius ne tik prieš, tačiau ir po sisteminio gydymo vaistais.

Tokiu būdu pacientės išvengia rankos patinimo, peties sąnario skausmingumo ir judesių sutrikimo bei rankos jėgos sumažėjimo, kitų skaudžių, su pažasties limfmazgių pašalinimu susijusių komplikacijų.

Akcentuojama specialistų komanda

Klaipėdos universitetinėje ligoninėje onkologines krūties ligas gydo multidisciplininė specialistų komanda, kurią sudaro gydytojas chirurgas, plastikos chirurgas, onkologas radioterapeutas, radiologas, onkologas chemoterapeutas, genetikas, psichologas, atvejo vadybininkas. Tad moteriai suteikiama įvairiapusė pagalba, padedanti gydyti susirgimą.

Kiekvienai pacientei taikomas individualus gydymas, priklausomai nuo diagnozuotos ligos. Gydymą gali sudaryti operacija, chemoterapija, hormonų, biologinė ir spindulinės terapijos. Ligoninėje dirba aukštos kvalifikacijos specialistai, tad moterys atsiduria patikimose ir profesionaliose rankose.

Įvairių specialistų komanda rūpinasi ne tik kaip išgydyti vėžį, bet ir pasirūpinti emocine pacientės savijauta, padedama tvarkyti ir socialines problemas. Klaipėdos universitetinė ligoninė vienintelė Lietuvoje turi atvejo vadybininką, padedanti susitvarkyti bei pasirūpinti įvairiausiais klausimais, iškylančiais susidūrus su onkologine liga.

Krūtų onkologinių susirgimų galutinei patikslintai diagnostikai bei gydymo taktikos parinkimui konkrečiai pacientei labai svarbūs genetiniai tyrimai ir gydytojo genetiko konsultacijos. Kitas labai svarbus genetinių tyrimų atlikimo būtinumas yra paveldimo sirgti krūties onkologiniais susirgimais pacienčių dukroms polinkio nustatymas.

Klaipėdos universitetinėje ligoninėje įkurta vienintelė Vakarų Lietuvoje genetinių tyrimų laboratorija, aprūpinta naujausia ir šiuolaikiškiausia medicinine įranga, čia įdiegtos pažangiausios tyrimų technologijos, pacientes konsultuoja gydytojas genetikas.

Genetiniams tyrimams atlikti naudojamos šiuolaikiškos pažangiausios naujos kartos technologijos: sekoskaita, genų raiškos tyrimai. Genetinių tyrimų rezultatai svarbūs galutinei ligos diagnozei, individualiam gydymo parinkimui – operacijos apimties planavimui, bei tolesniam sisteminiam chemoterapijos gydymo tikslingumui, biologinės terapijos parinkimui.

Sukaupė didelę patirtį

Klaipėdos universitetinėje ligoninėje atliekama daugiausia rekonstrukcinių – plastinių krūties operacijų Vakarų Lietuvoje. Krūtų chirurgijos sektoriaus medikai yra sukaupę didžiausią Vakarų Lietuvoje krūties navikų, krūtų tausojančių, krūties šalinimo ir krūties rekonstrukcinių operacijų patirtį.

Klaipėdos universitetinėje ligoninėje atliekamas labai platus spektras rekonstrukcinių krūtų operacijų, panaudojant implantus, vietinių audinių, odos raumenų lopus. Kiekvienai pacientei pritaikomas tinkamiausias būdas.

Rekonstrukcinė krūtų operacija atliekama tos pačios operacijos metu, kai pašalinama tikroji. Kasmet rekonstrukcinių operacijų daugėja: moterys nori ne tik įveikti ligą, bet ir pasirūpinti savo išvaizda, neprarasti savivertės.

Siekis – robotinė krūtų chirurgija

Ligoninė nuolat tobulėja ir ieško galimybių, kaip pagerinti bei modernizuoti pacienčių gydymą, suteikti visokeriopą pagalbą.

Beveik prieš metus ši Klaipėdos universitetinė ligoninė pirmoji ir vienintelė Baltijos šalyse įdiegė bei įvaldė robotinę chirurgiją. Artimiausiu metu planuojama ligoninėje įdiegti  robotinės krūtų chirurgijos operacijas. Pasaulyje tokios operacijos jau pradėtos taikyti.

Rugsėjo mėnesį Klaipėdoje vykusioje 5-ojoje tarptautinėje krūties vėžio konferencijoje patirtimi apie robotines krūtų chirurgijos operacijas dalijosi kolegos iš Paryžiaus (Prancūzija) onkologijos instituto.

Gydytojo dietologo konsultacijos

Klai­pė­dos uni­ver­si­te­ti­nė­s li­go­ni­nės kon­sul­ta­ci­nė­je po­lik­li­ni­ko­je dir­ba dvi gy­dy­to­jos die­to­lo­gės: Man­tė Vai­te­lie­nė ir Teo­do­ra Kup­šie­nė. Kon­sul­ta­ci­joms ga­li­ma re­gist­ruo­tis dar­bo die­no­mis tel. (8 46) 396 521, (8 46) 396 568, (8 46) 396 594, (8 46) 396 684 ar­ba in­ter­ne­tu https://ipr.kul.lt/ipr/. Su šei­mos gy­dy­to­jo ar gy­dy­to­jo spe­cia­lis­to siun­ti­mu ap­draus­tiems pa­cien­tams pa­slau­gas ap­mo­ka li­go­nių ka­sa.