Patirtis iš „Nord Stream“

Bene didžiausi pokyčiai jau įvyko Vokietijos Mukrano (Zasnico) uoste. Jis buvo pasirinktas kaip pagrindinis dujotiekio „Nord Stream“ statybos uostas Baltijos jūroje. Iš esmės šis uostas tapo vamzdžių saugykla Baltijos jūroje.

Jau nuspręsta, kad Mukranas (Zasnicas) taps pagrindiniu „Baltic Pipe“ – dujotiekio tarp Lenkijos Revalio ir Danijos Faksės vietovių vamzdynų uostu. Taip yra todėl, kad jis įgijo bazę ir neįkainojamą patirtį priimti dujotiekių vamzdžius. Šį 275 km ilgio dujotiekį, kuris jūros dugne būtų nuo 4 iki 57 m gylyje, planuojama pradėti kloti šių metų vasarą, o baigti 2022 m. spalį.

Projektas kainuos per 280 mln. eurų. Vamzdyną Baltijos jūroje klos Didžiosios Britanijos „Saipem Limited“ kompanija specialiu laivu „Saipem S“.

Lenkijoje kilo erzelis

Pagrindine dujotiekio „Baltic Pipe“ statybos ir logistikos baze pasirinktas Mukrano (Zasnico) uostas. Jis nukonkuravo Lenkijos Svinouiscio, Danijos Rionės ir Kiogės, Švedijos Malmės ir Karlshamno uostus.

Dėl to, kad tiesiant vamzdyną pagrindiniu uostu nepasirinktas Svinouiscis, tam tikro erzelio kilo Lenkijoje. Ji į šį vamzdyną investuoja nemažai pinigų, todėl iš jo tikėjosi didesnės ar mažesnės naudos pačiai Lenkijos ekonomikai.

Pripažįstama, kad įtikinti „Saipem Limited“ naudotis Lenkijos Svinouiscio uostu nebuvo įmanoma.

Įprasta, kad pasirenkant dujotiekio tiesimo logistikos uostus prioritetas teikiamas vamzdynų tiesimo įmonei, šiuo atveju kompanijai „Saipem Limited“. Ji tiesė ir Rusijos bei Vokietijos vamzdyną „Nord Stream“, todėl geriausiai žino Baltijos regiono uostų galimybes, pritaikymą prie jos poreikių. Mukranas (Zasnicas) yra beveik idealioje vietoje vertinant „Baltic Pipe“ vamzdžio maršrutą.

„Baltic Pipe“ trasoje bus daug panašumo su „Nord Stream“. Čia bus naudojami to paties tiekėjo „Europipe GmbH“ plieniniai vamzdžiai su betoniniu apvalkalu.

Vėjo jėgainių logistika

Didžiulė konkurencija centriniame ir vakariniame Baltijos regione vyksta ne tik dėl dujotiekio vamzdynų bazinių uostų, bet ir dėl to, kokie uostai taps vėjo jėgainių statybos Baltijoje logistikos uostais.

Kaip tik šiomis dienomis Lenkija paskelbė, kad nuo 2023 iki 2026 m. 131 kv. km plote 23 km nuo kranto ties Choczevu ir Leba planuoja pradėti statyti „Baltic Power“ vėjo jėgainių parką. Vienas iš to parko statytojų įvardinama Lenkijos kompanija „PKN Orlen“ kartu su Kanados „Norhland Power“.

„Dėl Baltijos vėjo energetikos jūroje yra galimybė sukurti naują ekonomikos šaką. Jo plėtrai reikalinga stipri ir efektyvi tiekimo grandinė. Didžiulės investicijos šiame sektoriuje sukurs šimtus įmonių ir tūkstančius gerai apmokamų darbo vietų“, – teigiama Lenkijos žiniasklaidoje.

Lenkija norėtų nepražiopsoti momento, kaip su vamzdynų logistika, ir tapti viena iš Baltijos jūros vėjo energetikos komponentų tiekėjų.

Gali būti, kad ji taikosi ir į rytinės Baltijos šalių, taip pat ir Lietuvos vėjo jėgainių statybos sektorių, juo labiau, kad „PKN Orlen“ turi labai stiprų padalinį Lietuvoje. Klaipėdos uostas taip pat turėtų nepražiopsoti momento tapti vienu iš vėjo jėgainių logistikos uostų Baltijoje.