Koronavirusas keičia laidotuvių tradicijas

Šių metų Vėlinės ir Visų Šventųjų diena taps skaudžiu netekties priminimu dar didesniam klaipėdiečių būriui nei pernai ir užpernai. Laidotojai vos spėja suktis ir pastebi gimstančias naujas palydėjimo į amžino poilsio vietą tradicijas.

Karstų poreikis mažėja

Statistika negailestingai teigia, kad šiemet Klaipėda neteko 300 miestiečių daugiau nei prieš porą metų, kai apie COVID-19 kalbėjome tik kaip apie tolimą ir mūsų turbūt nepasieksiantį reiškinį.

"Viskas yra taip, kaip ir kalbama per televiziją ar radiją – labai daug laidojama nuo koronaviruso infekcijos mirusių žmonių. Didžioji dauguma mirusiųjų – senyvo amžiaus. Daug senolių miršta nuo viruso, bet artimieji kalba, kad jie turėjo nemažai kitų, dažniausiai užleistų ligų. Dirbame tiesiog konvejeriu", – atviravo ir pastebėjimais dalijosi ritualinių paslaugų įmonės "Aterna" vyriausiasis vadybininkas Justinas Savickas.

Ne tik jo, bet ir kitų laidotuvininkų teigimu, jei žmonės tebesilaikytų dar prieš penkerius metus gyvavusių tradicijų, būtų sunku spėti ir sutalpinti velionius morguose bei šaldymo patalpose.

Laidojimo procesas, kuris prasideda vos žmogui mirus, pastaruoju metu gerokai supaprastėjo.

Pasirodo, dar prieš metus tik apie 20 proc. mirusiųjų buvo kremuojami.

Šiemet jau tik apie pusė velionių guldomi į karstus, kuo toliau, tuo dažniau velioniai kremuojami. Todėl Kėdainių krematoriumas dūsta nuo darbų gausos.

Šalia didžiausių uostamiesčio kapinių Lėbartuose jau iškilo naujas krematoriumas. Oficialiai teigiama, kad jis turėtų pradėti veikti arba šių metų gale, arba kitų metų pradžioje.

Ritualines paslaugas užsisakantys žmonės labai dažnai šios informacijos nežino ir klausia, ar artimojo palaikai bus kremuojami čia pat.

Tačiau kol kas laidotojai yra priversti ieškoti, kur ši paslauga galėtų būti atlikta greičiausiai, ir važiuoja ne tik į Kėdainius, bet ir į Rygą ar Balstogę (Bialystoką).

Šarvoja ir trumpam

Šarvojimo parengimas paprastesnis, kai salėje pastatoma urna, o ne karstas. Tačiau laidotojai daugiausia darbo turi pirmosiomis valandomis po žmogaus mirties.

Morgai perpildyti, ritualinių paslaugų verslo atstovai turi labai skrupulingai žiūrėti, kurį mirusįjį galima palaidoti anksčiau, kaip racionaliau sudaryti laidotuvių grafiką.

Vis dažniau žmonės pašarvoja kūną, trumpam užsisako salę ir pakviečia pačius artimiausius giminaičius atsisveikinti su velioniu. Po to atiduoda kūną kremacijai.

Į šermenis prie urnos didesnis ratas giminių, artimųjų ir pažįstamų pakviečiamas gerokai vėliau, kartais net po kelių savaičių ar net mėnesių.

Darbymetis: J.Savickas neslėpė, kad Vėlinių metas – darbingiausias laikas jo profesijos žmonėms. (Vytauto Liaudanskio nuotr.)

"Tai yra kur kas brangiau. Tenka pirkti ir karstą, rūbus, ir urną, du kartus nuomoti salę. Mes to žmonėms nesiūlome, nes visko reikia kur kas daugiau. Stengiamės nuoširdžiai ir aiškiai kalbėtis su mirusiojo artimaisiais. Dažniausiai po detalaus paaiškinimo žmonės patys siūlo kur kas paprastesnius variantus", – atviravo J.Savickas.

Todėl kai kuriuose laidojimo namuose teikiama papildoma paslauga – urnos saugojimas iki laidotuvių.

Šios paslaugos poreikis išryškėjo pirmojo karantino metu, kai nemažai rusakalbių mirusiųjų nebuvo galima išgabenti į jų tėvynę, tekdavo ilgai laukti, kol bus sutvarkyti formalumai ar baigsis itin griežti keliavimo apribojimai.

Į jūrą – kaip į sąvartyną

Kunigai tikina, kad kūnas, nepaisant, ar jis kremuotas ar karste, turi būti arba laidojimo namuose, arba kapinėse.

Namuose urnos su pelenais nepataria laikyti nė vienas dvasininkas.

Palaikai turi būti gerbiami.

Bet kurios krikščioniškos konfesijos šventikai, svarstydami apie žmogaus pelenų barstymą virš jūros ar kitoje gamtos vietoje, kalba ne apie prisikėlimą paskutiniojo teismo valandą, o apie požiūrį į mirusį žmogų.

Kiekvienas dalykas turi savo vietą, todėl mirusiųjų pelenų išbėrimas į vandenį – tas pats, kas savo artimojo kūną išmesti į sąvartyną. Juk jūroje palaikai atsiduria greta plastiko atliekų ir kitokių šiukšlių.

Laidoja ekologiškiau

Kremuoti palaikai dažniausiai kapo duobėje laidojami arčiau paminklo, kai kuriuose šeimos kapuose išbetonuojama urnoms pastatyti skirta duobė.

Tik itin retais atvejais pelenai tiesiog išbarstomi duobėje. Pelenus gali pakelti vėjas, nė vienas tokių laidotuvių dalyvis nenorėtų pajusti ant savo veido mirusiojo palaikų likučių.

Vis dažniau žmonės šeimos kapavietę paverčia savu kolumbariumu.

Pasak Klaipėdos savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus patarėjos Daivos Breivės, šiemet tik vienas žmogus jos klausė, ar Klaipėdoje yra oficiali vieta, kur leidžiama išbarstyti mirusiojo pelenus.

Žmogus sulaukė neigiamo atsakymo.

"Kai kurie žmonės nori, kad būtų atkartoti kunigo tariami žodžiai: "Iš dulkės kilęs į dulkę pavirsi." Tokiais atvejais siūlome ekologiškas urnas, kurios žemėje per tam tikrą laiką suyra. Nidiškiai ypač kreipia dėmesį į ekologiją, klaipėdiečiams šis aspektas dar nėra labai aktualus", – patirtimi dalijosi J.Savickas.

Daiva Breivė / Vytauto Liaudanskio nuotr.

Dabar jau galima pasirinkti storo kartono, lino pluošto bei kitų ekologiškų ir greitai suyrančių urnų.

Pastebėta, kad vis dažniau įsigyjamos medinės urnos, kaip ekologiškos, greičiau susiliejančios su gamta, o gal todėl, kad primena medinį karstą.

Panašu, kad Klaipėdoje dar nėra tokių, į kurias dedamos ir augalo sėklos. Po kurio laiko tuomet kapinės turėtų tapti gražiu sodu ar giraite. Tokias kapines kol kas galima pamatyti tik internete.

Vis didėjantis kremavimų skaičius leidžia išnaudoti senus šeimos kapus. Būtent todėl dažną dieną jau senokai uždarytose, nebeturinčiose kur plėstis Joniškės kapinėse vyksta laidotuvės. Tiesa, čia laidojami mirusieji ir karstuose, artimieji naudoja seniai mirusių giminaičių kapus, kur laidota seniau nei prieš 25 metus.

Tikimasi, kad taip pat pavyks sustabdyti ir begalinį Lėbartų kapinių plėtimą.

Kai kuriuose privačių įmonių kolumbariumuose galima sustatyti net urnas su visos giminės mirusiųjų palaikais. Taip taupoma ne tik žemė, bet ir pinigai kapų priežiūrai.

Klaipėdos savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus patarėja D.Breivė pasakojo apie dar vieną naujovę.

"Vis dažniau žmonės šeimos kapavietę paverčia savu kolumbariumu, vietoje antkapinio paminklo pastato vieno aukšto statinį su ertmėmis urnoms", – teigė D.Breivė.

Iškilmės – vis kuklesnės

Kol kas Klaipėdoje ritualinių paslaugų įmonių daugiau neatsirado, bet visos jos dabar turi suktis greičiau.

Šiuo metu, kai darbuotojams tenka patiems saugotis užkrato ir stengtis, kad įstaigoje vienu metu būtų kuo mažiau žmonių, velionių rengti į paskutinę kelionę jie dažniausiai skuba vėlu paros metu ir daro tai beveik naktį.

Taip reguliuojami žmonių srautai ritualinių paslaugų įmonių pastatuose.

Vasarą, pamatę, kad užsikrėtimų ir mirčių nuo COVID-19 skaičius vėl šoktelėjo, "Aternos" darbuotojai ėmė rengti planus išsinuomoti šaldymo konteinerį.

Kol kas jo panaudoti neteko, bet darbuotojai yra pasirengę jį atsigabenti bet kurią dieną, kai taps aišku, kad mirusieji tam skirtose vietose nebetelpa.

Prieš Vėlines kai kurių laidotojų laukia benamių ir neatpažintų mirusiųjų kapų tvarkymas.

Be to, stengiamasi, kad lapkričio 1 ir 2 dienomis laidotuvės nevyktų, todėl reikia suskubti palaidoti šiomis dienomis mirusius klaipėdiečius.

"Vis dažniau pastebime, kad laidotuvės pastaruoju metu – santūresnės, o artimuosius laidojantys žmonės – labiau prislėgti, pervargę, išsekę, sutrikę dėl besikeičiančių laidotuvių reikalavimų. Jaučiame, kad visos apeigos ir atsisveikinimas tampa vis kuklesnis", – pasidalijo pastebėjimais J.Savickas.


Skaičiai ir faktai

Klaipėdoje iki spalio 28 d. mirė:

2019 metais – 1 729,

2020 metais – 1 863,

2021 metais – 2 022 klaipėdiečiai.

Klaipėdoje iki spalio 28 d. gimė:

2019 metais – 1 890,

2020 metais – 1 586,

2021 metais – 1 504 vaikai.



NAUJAUSI KOMENTARAI

jonas

jonas portretas
šiandien šarvojame sveiką iki 2021. 11.01 žmogutį, nesiskiepijusį ir be rimtų pašalinių ligų. Sirgo virš mėnesio. Kol galėjo kalbėti pasakė ,kad dabar jau skiepytųsi ir kad mes nepakankamai raginome skiepytis...per Vėlines pakartojo gatvėje girdėtas antivakserių sapaliones kad kas skiepijasi dabar, mirs po 2 metų.Būkit prakeikti , jei jau durni per visą pilvą, neįtraukit bent jau senukų ...patys dvėskit ! ji tikrai buvo stipri

Pipo

Pipo portretas
Howe not dading or going dedi are a layer. we all going to the hole in the ground . pour or Ritz homo or lesbo even the gender going dedi. so enjoy life and stop crying.

To Anonimui pydarui

To Anonimui pydarui portretas
Tikrai kažkas jums su galva.negerai jei tikite ką rašote. Ant kieno sąžinės mirę iš karto po skiepų suleidimo? Baisu pripažinti kad vakcina eksperimentinė.
VISI KOMENTARAI 8
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių