- Vidmantas Matutis
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Fiksuojama atvejų, kai atsinaujinanti energetika ir klimato kaita vis labiau kenkia aplinkai.
Upės senka
Norvegijoje pradėti skelbti pavojaus signalai dėl lašišų nerštaviečių. Daugelyje vietų jos nebenuplaukia į nerštavietes arba uždūsta pakeliui, nes upės nuseko.
To priežastis – pastaraisiais metais, siekiant apsisaugoti nuo klimato kaitos, upėse vis daugiau įrengtų hidroelektrinių.
Pasireiškė ir kita tendencija – sumažėjo bendras vandens lygis upėse. Siekdami išsaugoti elektrinių galią energetikai mažiau nuleidžia vandens per užtvankas. Vis daugiau upių vagų už užtvankų pradeda nusekti.
Norvegijos žuvų auginimo industrijos internetiniame portale "ilaks.no" skelbiama, kad lašišoms gresia pavojus išnykti mažiausiai 50-yje Norvegijos upių.
Žūtis: vertingos lašišinės žuvys kamuojasi senkančiose upėse. "Ilaks.no" nuotr.
Sraunios upės
Šiuo metu atliekamas tyrimas dėl nusekusios Auros upės, kuri yra Rumsdalio regione netoli Olesiundo.
Konstatuojama, kad šioje upėje išnyko ne tik lašišos, bet ir kitos vertingos žuvys, kaip šlakiai, unguriai, taip pat ir midijos. Dauguma šių žuvų yra įrašytos į Norvegijos saugomų žuvų sąrašą.
Bandoma išsiaiškinti, kokią įtaką šiai Norvegijos upei padarė elektros gamyba. Taip pat bus bandoma rasti atsakymą, ar hidroelektrinėse buvo laikomasi nuostatų dėl vandens nuleidimo.
Norvegijoje pripažįstama, kad hidroelektrinių plėtra yra padariusi didžiulę žalą.
Norvegijoje hidroelektrinės fiorduose iš esmės skiriasi nuo hidroelektrinių, tarkime Lietuvoje, kur yra lygumų zonos. Užtvenkus fiordus, kur upių nuolydis ir tėkmės greitis yra didelis, elektros gamyba yra gerokai efektyvesnė. Tačiau, kaip parodė laikas, ir žala gamtai tokiose srauniose upėse gali būti labiau apčiuopiama.
Norvegijoje yra keli tūkstančiai upių ir upeliukų. Ilgiausia upė 619 km ilgio Gloma, pietinėje Norvegijos dalyje, kuri įteka į Skagerako sąsiaurį. Ji trečdaliu trumpesnė už Nemuną, kurio ilgis 937 km, iš jų Lietuvos dalyje – 359 km.
Pavojus žuvims dažniausiai kyla ne didžiosiose, o vidutinėse ir mažesnėse upėse.
Išeitis: kai natūralios žuvys nyksta, Norvegijoje jų vis daugiau auginama dirbtinėmis sąlygomis. "Ilaks.no" nuotr.
Pažeidinėjamos taisyklės?
Norvegijoje pripažįstama, kad hidroelektrinių plėtra yra padariusi didžiulę žalą. Net 87 Norvegijos upėse iš naujo bus įvertintas hidroelektrinių eksploatavimas.
Diskutuojama, ar nereikėtų priimti gerokai griežtesnių hidroelektrinių eksploatavimo ir statybos upėse taisyklių. Tai padaryti nebūtų lengva netgi Norvegijoje, nes veikia energetikos gamintojų interesus ginančios įvairios organizacijos.
Jau pasigirdo priekaištų, kad tvarką bandoma griežtinti dabar, kai dėl karo Europoje (Ukrainoje) ir taip kyla energijos resursų kainos.
Aiškėja, kad upių nusekimo problema jau buvo išryškėjusi prieš 17 metų, tada ji pirmą kartą buvo iškelta vienoje iš Norvegijos komunų. Vieno regiono problema tarsi tęsėsi iki šio laiko, kai upės ėmė sekti ir kituose Norvegijos regionuose.
Norvegijos pavyzdys yra vienas iš pirmųjų Europoje. Tai akivaizdžiai rodo, kad atsinaujinanti energija gali būti ir kenksminga aplinkai.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vokietijos pasiuntinė iškviesta dėl 4 vokiečių, įtariamų šnipinėjus Kinijai
Vokietijos ambasadorė Pekine ketvirtadienį pranešė, kad Kinijos pareigūnai ją iškvietė dėl keturių vokiečių, įtariamų šnipinėjimu Kinijos naudai, sulaikymo. ...
-
Premjeras: Švedija kitais metais į NATO misiją Latvijoje siųs savo karius
Švedija kitais metais skirs sumažintą batalioną NATO pajėgoms Latvijoje ir taip prisidės prie paramos Baltijos šaliai po Rusijos invazijos į Ukrainą, ketvirtadienį pareiškė ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas. ...
-
Prancūzijoje atšaukta tūkstančiai skrydžių dėl šalies skrydžių dispečerių streiko
Prancūzijos ir kituose Europos oro uostuose ketvirtadienį buvo atšaukta tūkstančiai skrydžių dėl pagrindinės prancūzų skrydžių dispečerių profesinės sąjungos streiko reikalaujant didesnio darbo užmokesčio. ...
-
A. Lukašenka: tai bus apokalipsė
Baltarusijos diktatorius Aliaksandras Lukašenka pabrėžė naikinančio branduolinio karo pavojų, jei Vakarai didins spaudimą Rusijai dėl Ukrainos. ...
-
Lenkija teigia iki šiol suteikusi Ukrainai karinės pagalbos už 8,4 mlrd. eurų
Lenkija, vyriausybės duomenimis, per pirmuosius dvejus metus nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios kaimyninei šaliai suteikė karinės paramos už 8,4 mlrd. eurų. ...
-
Vokietijos parlamentas nusprendė birželio 15 dieną paskelbti Veteranų diena
Vokietijos parlamentas balsavo už tai, kad birželio 15 dieną kasmet būtų minima nacionalinė Veteranų diena, o didžioji dauguma įstatymų leidėjų šiam pasiūlymui pritarė. ...
-
R. Sikorskis ukrainietiškai patikino Kremlių, kad Lvivas priklauso Ukrainai
Lenkija neturi jokių teritorinių pretenzijų Ukrainai, nors Rusijos propaganda teigia priešingai, kad sukiršintų dvi tautas. Bet Kremliui nepavyks to padaryti. ...
-
Įkalintos Baltarusijos opozicijos veikėjos šeima apie ją negirdėjo daugiau kaip 400 dienų
Įkalintos Baltarusijos opozicijos veikėjos Maryjos Kalesnikavos šeima trečiadienį, per aktyvistės 42-ąjį gimtadienį, pranešė, kad praėjo jau 434 dienos, kai jos artimieji negavo jokios žinios apie ją. ...
-
Derybos su Rusija dėl Krymo – neįmanomos
Negali būti jokių derybų su Rusija dėl Krymo, todėl Ukraina tęsia darbą Krymo platformoje, kad laikinosios pusiasalio okupacijos klausimas nedingtų iš tarptautinės bendruomenės radaro, savo išskirtiniuose komentaruose naujienų agentūr...
-
Rusija taikysis į potencialius NATO branduolinius ginklus Lenkijoje
Jei Lenkijoje bus dislokuoti NATO branduoliniai ginklai, jie taps svarbiausiais Rusijos taikiniais, sakė Rusijos užsienio reikalų ministro pavaduotojas Sergejus Riabkovas. ...