- Justė Labutytė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Dinamiška ir konkurencinga nūdienos rinka šalies įmones bei organizacijas skatina ieškoti veiksmingų bendradarbiavimo galimybių. Klasterizacija tapo neatsiejamu šiuolaikinės šalies ūkio plėtros instrumentu, skatinančiu ekonomikos augimą ir užimtumą, pritraukiančiu naujas technologijas, kvalifikuotus darbuotojus ir investicijas į mokslinius tyrimus, įgalinančiu kurti inovatyvius produktus bei paslaugas.
Patvirtinta nauja koncepcija
Ūkio ministerija siekia plėtoti klasterizaciją, didinti narių skaičių ir stiprinti jų brandą. Todėl 2017 m. atnaujino Lietuvos klasterių plėtros koncepciją, kurioje taip pat atnaujinti klasterių plėtros tikslai ir uždaviniai, pagal šių dienų realijas atnaujinta tiek paties klasterio, tiek klasterizacijos samprata.
Koncepcijoje nustatyta, kad būtina plėtoti klasterių inovacijų potencialą, skatinti klasterių narių sukurtų produktų eksportą ir jungimąsi į tarptautines vertės grandines, didinti klasterių narių veiklos našumą, suformuoti klasteriams steigti, veikti ir plėtoti palankią aplinką, skatinti tarpsektorinį, tarpregioninį ir tarptautinį bendradarbiavimą bei skleisti klasterizacijos naudą.
Pagal naują koncepciją klasteriai bus skirstomi į besiformuojančius, susiformavusius, besivystančius ir brandžius – šie lygiai taps ir vienu kriterijumi siekiant Europos Sąjungos finansavimo.
Klaipėda neišnaudoja galimybių
2017 m. parengtoje Lietuvos klasterizacijos studijoje pateikti duomenys rodo, jog klasterių nariai yra išsidėstę 34 Lietuvos miestuose ir rajonuose – aktyviausiai procesai vyksta Vilniaus bei Kauno, vangiausiai – Tauragės, Marijampolės ir Telšių apskrityse. Tenka pripažinti, jog Klaipėdos regionas kol kas patenka tarp vidutiniokų.
Studijos duomenimis, uostamiestyje suskaičiuojama 10 klasterių, o jų veikloje dalyvaujančių įmonių skaičius siekia 25.
Gargžduose, Palangoje, Šilutėje veikia po vieną, Kretingoje – trys, Plungėje – du klasteriai. Palyginti – Šiauliuose esama 14, Panevėžyje – 10 klasterių.
Iš pateiktų duomenų darytina išvada, kad Klaipėda dar turi didelio potencialo ir galimybių šioje srityje tiek verslo (uostas, laisvoji ekonominė zona), tiek rekreacijos ir kitomis prasmėmis.
Klaipėdoje, kaip ir visoje Lietuvoje, susiduriama su tokia pat klasterizacijos plėtros problema – esama organizacijų tarpusavio pasitikėjimo lygio ir bendradarbiavimo kultūros stokos, įmonės vienos kitas laiko ne partnerėmis, o konkurentėmis, dėl pasitikėjimo trūkumo nedidėja klasterio narių skaičius, o ir esami narių ryšiai nėra tvirti.
Partneriai – ir iš užsienio
Kaip vienas iš gerųjų pavyzdžių minėtinas Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas (KMTP), kuris siekia aktyviau dalyvauti Klaipėdoje susikūrusių klasterių veikloje – koordinuoja ne tik Lietuvos suskystintų gamtinių dujų (SGD) klasterio veiklą, bet ir prisidėjo kuriant geoterminio vandens išteklių panaudojimo klasterį, taip pat palaiko Klaipėdos pasyviųjų namų bei kitus Vakarų Lietuvoje veikiančius ar besikuriančius klasterius.
2016 m. balandį SGD klasterio steigimo sutartį pasirašė bendrovių „Klaipėdos nafta“, „Vakarų laivų gamykla“, KMTP ir Klaipėdos universiteto vadovai, o metų pabaigoje platforma jau vienijo 10 narių.
Lietuvos klasterių dalyvavimas tarptautinėse iniciatyvose ir tarptautinėse programose dar yra menkas, todėl siekiant stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą šiemet buvo įsteigtas Baltijos jūros regiono šalių SGD klasteris ir Baltijos jūros regiono šalių SGD kompetencijų centras. KMTP aktyviai dalyvauja abiejų platformų veikloje.
Daugiau apie naują Lietuvos klasterių plėtros koncepciją – Ūkio ministerijos tinklalapyje ukmin.lrv.lt.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kretingos taryba – prieš „European Energy“ žaliojo kuro gamyklos statybą1
Kretingos valdžia nepritarė Danijos atsinaujinančios energetikos kompanijos „European Energy“ planams rajone statyti žaliojo kuro gamyklą. ...
-
Kelionė iš Klaipėdos į Rygą – tik su persėdimais1
Pernai pradėjęs kursuoti traukinys Vilnius–Ryga stojo Šiauliuose, o jau nuo balandžio sustos dar dviejuose Lietuvos miestuose. Uostamiesčio gyventojams iš Klaipėdos tiesiogiai pasiekti Latvijos sostinę traukiniu dar nepavyks, bet, pas...
-
Vietoj griuvenos Liepojos gatvėje – prekybos centras3
Liepojos gatvės pradžioje pokyčiai stebina ir tempu, ir mastais – metų pradžioje pagaliau nugriautas apleistas baltų plytų statinys ir greta jo veikusi parduotuvė. Dabar milžiniškoje statybų aikštelėje verda darbas. ...
-
Ant Dangės upės kranto – benamių „sanatorija“
Prie Dangės upės klaipėdiečiai aptiko nelegaliai suręstą namelį. Jie įtaria, kad buveinę sumeistravo benamiai. Artėjant sutemoms čia susirenka lėbautojų būrys, kuris neduoda ramybės kitapus upės gyvenantiems žmonėms. ...
-
A. Vaitkus: noras prijungti Vaikų ligoninę prie darinio, turinčio milžinišką nuostolį – nesuvokiamas10
Didelių finansinių problemų turinčioje naujojoje Klaipėdos universiteto ligoninėje situaciją būtų galima pataisyti prie jos prijungus pelningai dirbančią Vaikų ligoninę ir pardavus miesto centre esančius jos pastatus. Tokia idėja pasigirdo po Se...
-
Klaipėdoje įsigaliojo nauja tvarka: po išvykų teks teikti ataskaitas3
Įsigaliojus naujai Klaipėdos savivaldybės ir jai pavaldžių įstaigų darbuotojų komandiruočių į užsienį tvarkai, visi grįžusieji po darbo kelionių Komandiruočių į užsienį tikslingumui nustatyti komisijai privalės pateikti ataskaitas ne tik ...
-
Netektis KU bendruomenėje: mirė L. Z. Ruseckienė1
Eidama 90-uosius metus, mirė viena ryškiausių Lietuvos literatūros pedagogikos tyrėjų, ilgametė Klaipėdos universiteto dėstytoja, profesorė Liuda Zinaida Ruseckienė. ...
-
A. Vaitkus: Klaipėdos vaikų ligoninės prijungimas prie KU ligoninės – nesvarstytinas5
Seimo Sveikatos reikalų komitetui protokoliniu sprendimu pasiūlius Klaipėdos vaikų ligoninę prijungti prie Klaipėdos universiteto ligoninės, uostamiesčio meras Arvydas Vaitkus tvirtina, kad toks klausimas nesvarstytinas. ...
-
Kaimynų džiaugsmui – fejerverkas ankstų rytą8
Savaitgalį dešimtys šeimų liko be miego. Nežinia ką šventę kaimynai savo kieme nusprendė į dangų driokstelėti fejerverkų salvę. Tačiau šitokia linksmybių kulminacija šeštadienį pusę šešių ...
-
Švęsti Velykų – į Palangą: džiaugiasi, kad kainos dar – ne vasarinės8
Kai kurie į Palangą atvyksta trumpam – pavasario saulės išvilioti. Kiti kurorte ilsisi ir ten žada net margučius ridenti. Palangiškiai neabejoja, kad per Velykas kurortas ūš, teigia, kad taip būna kasmet, ypač po pandemijos. ...