- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos laivų krovos bendrovių pajamos praėjusiais metais augo greičiau negu tarptautinių terminalų, jų pelningumas taip pat buvo didesnis, o investicijoms lietuvių bendrovės skyrė daugiausiai lėšų iš visų Baltijos šalių. Uosto terminalų plėtros laukiama ir šįmet, tačiau, norint pasiekti užsibrėžtus tikslus, iššūkių netrūks.
Ir didžiausiems tarptautiniams, ir Baltijos šalių krovos terminalams praėję metai buvo sėkmingi. Vidutinės tarptautinių terminalų pajamos, palyginti su 2017 metais, padidėjo 9 proc., šiek tiek ūgtelėjo ir pelningumas – EBITDA marža siekė 37 proc. (buvo 36 proc.) Tiesa, pelningumą didinti pavyko ne visiems.
Baltijos šalyse rezultatai kiek kitokie: pajamos augo sparčiau, nors jų pelningumas sumažėjo. Vidutinės Lietuvos terminalų pajamos ūgtelėjo net 13 proc., Latvijos ir Estijos – 12 proc., tačiau jų pelningumas smuktelėjo po 2–3 procentinius punktus – atitinkamai iki 40 proc., 34 proc. ir 23 procentų. Tam didžiausią įtaką turėjo didėjusios darbo sąnaudos ir kitos netipinės veiklos sąnaudos, pavyzdžiui, uostuose vykę infrastruktūros gerinimo projektai, dėl kurių mažėjo krovos bendrovių efektyvumas.
Visgi geras ženklas tas, kad Latvijoje vidutinis terminalų pelningumas yra panašus, o Lietuvoje – dar ir didesnis už tarptautinių terminalų. Taigi minėtų šalių terminalai, nors ir gerokai mažesni, ir toliau yra konkurencingi tarptautinėje arenoje.
Visgi geras ženklas tas, kad Latvijoje vidutinis terminalų pelningumas yra panašus, o Lietuvoje – dar ir didesnis už tarptautinių terminalų.
Laukia ne vienas iššūkis
Prognozuojant, kaip krovos terminalams seksis ateinančiais metais, horizonte galima įžvelgti daugiau nelengvų užduočių negu palankių aplinkybių. Pirmas ir svarbiausias veiksnys, lemsiantis krovos mastus, bus JAV ir Kinijos prekybos konflikto atomazga. Be to, nepriklausomiems terminalams ir toliau didelę įtaką turės besiformuojantys ir jau susiformavę laivybos bendrovių aljansai, tokie kaip „2M“, „THE Alliance“ ar „Ocean Alliance“. Praėjusiais metais tokioms sąjungoms teko net 80 proc. pasaulinės konteinerių krovos, kai dar 2000-aisiais šis rodiklis siekė tik 45 procentus.
Sąjungos yra naudingos laivybos bendrovėms optimizuojant savo laivų maršrutus ir bandant išgyventi esant ypač nedideliems transportavimo tarifams. Kita vertus, uostams derėtis dėl krovos tarifų su aljansu, o ne kai kuriomis laivybos bendrovėmis, yra gerokai sunkiau dėl jų svarbos tarptautinėje arenoje. Norint išlaikyti krovą savo terminaluose, sąjungų narėms tenka taikyti palankesnius tarifus.
Kitas ne ką mažiau svarbus laivybos pokytis, turėsiantis įtakos terminalams, yra smarkiai augantis vidutinis laivų dydis. Norėdamos sumažinti plukdymo sąnaudas, krovinių gabenimo bendrovės renkasi vis didesnius laivus. Jei šiandien didžiausią dalį pasaulio laivų flotilės sudaro 7,5–10 tūkst. 20 pėdų ekvivalento konteinerių (TEU) galintys gabenti laivai, tai net 40 proc. naujų užsakymų sudaro dukart didesni laivai, kurių gabenimo pajėgumai siekia 18–21 tūkst. TEU.
Krovos bendrovėms tai reiškia didesnes investicijas į terminalų infrastruktūrą, pradedant krantinės pritaikymu, baigiant moderniais kranais. Norėdami išlaikyti stabilų pelningumą, terminalai priversti ieškoti ir kitų alternatyvų. Rinkos tendencijos rodo, kad pastebimai didėja investicijos į automatizavimą (autonominius kranus, transporto priemones) ir skaitmenizavimą (pvz., įvairius sensorius, padedančius optimizuoti atliekamą darbą). Didesnės ekonomijos terminalai siekia ir burdamiesi į aljansus, tiesa, tokios sąjungos duoda mažiau apčiuopiamos naudos negu laivybos aljansai.
Krovos bendrovėms tai reiškia didesnes investicijas į terminalų infrastruktūrą, pradedant krantinės pritaikymu, baigiant moderniais kranais.
Baltijos šalių uostai – pavyzdingi
Savo plėtrą tarptautiniai terminalai vis dar dažniau finansuoja naudodami skolintus pinigus – tai rodo mažėjantis jų kapitalas ir augantis skolos sverto rodiklis. Baltijos šalių terminalų kapitalo struktūrų pokyčių nepastebėta – šie terminalai, ypač Lietuvos, ir toliau yra gerokai konservatyvesni. Tai iš dalies lemia mažesnė klientų, kraunamų prekių ir regiono diversifikacija. Baltijos šalių terminalų skolos ir EBITDA santykis taip pat kito nedaug, jis neviršija trijų kartų, taigi terminalų finansinė rizika yra labai gero lygio.
Baltijos šalyse pastaraisiais metais daugiausiai investavo Lietuvos uosto krovos bendrovės. Investicijų suma 2018 metais buvo 36 mln. eurų, t. y. 13 mln. eurų daugiau negu 2017 metais, ir sudarė 27 proc. bendrųjų pajamų, kai užpernai šis santykis buvo 20 procentų.
Pagal tai, kiek valdomas turtas padeda gauti pelno, Baltijos šalių terminalai atrodo išties pavyzdingai. Vidutinė turto grąža yra 11 proc., beveik dvigubai didesnė negu tarptautinių terminalų. Bene didžiausias skirtumas tas, kad Baltijos regiono įmonės išimtinai investuoja į savo organinį pajėgumų didinimą, o pasaulyje gerai žinomų prekės ženklų įmonės, pasitaikius palankiai progai, yra linkusios įsigyti ir mažesnius terminalų operatorius.
Noras kuo sparčiau augti pastebimai daro įtaką ir bendrovių kapitalo grąžai. Dar 2012 metais investuojantys į tarptautinius krovos terminalus galėjo tikėtis apie 9 proc. investuoto kapitalo grąžos – tai gana daug, atsižvelgiant į investicijos pobūdį ir mažesnę negu vidutinę riziką. Bet dabartinis lygis besiekia tik 5 proc., tad tai gali kelti nerimą kapitalo savininkams ir versti juos susimąstyti, ar nėra alternatyvų, kur pinigus būtų galima investuoti prisiimant panašią riziką, bet gaunant palyginti didesnę grąžą.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Palangoje – pokyčiai dėl vietinės rinkliavos už automobilių statymą
Ketvirtadienį Palangos savivaldybės taryba apsisprendė dėl vietinės rinkliavos už automobilių statymą nustatytose apmokestinamose kurorto vietose pokyčių. Jie priimti Palangos rinkliavų centro siūlymu. ...
-
Po rietenų dėl automobiliais užgrūstų kiemų – atsakas: lopšelis-darželis aikštelės neatvers
Baltijos prospekte daugiabučių gyventojai piktinasi, esą šalia esantis lopšelis-darželis turi didelę stovėjimo aikštelę, tačiau draudžia joje vaikų tėvams statyti mašinas. Automobiliai paliekami daugiabučių kiemuose, o ...
-
Dėl gaisro Kretingoje galima oro tarša bei draudžiamas automobilių eismas Klaipėdos gatvėje2
Dėl kilusio gaisro UAB „Imedeksa“ Kretingoje, galima oro tarša bei draudžiamas automobilių eismas Klaipėdos gatvėje. Apie tai savo feisbuko paskyroje paskelbė Kretingos rajono meras Antanas Kalnius. ...
-
A. Vaitkus: politikuoti nereikėtų13
Klaipėdos savivaldybė rengiasi steigti naują Paliatyviosios pagalbos dienos centrą vaikams. Tokį centrą numatoma įkurti J. Karoso gatvėje, šalia Vaikų ligoninės, pritaikant buvusį konsultacinės poliklinikos pastatą. Kūdikių namai, kuriuos...
-
Būna ir taip: gandras jau kelis pavasarius mėgina susisukti lizdą ant „Laisvės“ paminklo8
Švėkšnos „Saulės“ gimnazijos kieme stovintis „Laisvės“ paminklas taip patiko vienam gandrui iš Švėkšnos, kad jis jau kelis pavasarius mėgina susisukti lizdą ant šio paminklo. Tačiau vieti...
-
Netoli Kaštonų gatvės gyventojai vis veisia šiukšlynus3
Netoli Kaštonų gatvės atsirado savavališkas sąvartynas, tarp šiukšlių – senos padangos ir net sofa. Atokesnėse vietose tyčia paliktas atliekas pareigingi gyventojai surenka patys, tačiau norint pašalinti stambias...
-
Kas žudo Klaipėdos senamiestį?31
Klaipėdoje jau ne vieną dešimtmetį trunka diskusijos, kaip atgaivinti senamiestį. Įvairių kadencijų politikai siūlė neįtikėtinų būdų – svajota apie tramvajų, siūlyta dalį senamiesčio uždengti kupolu, o kojas klaipantį grindin...
-
Klaipėdoje kruizinis laivas pasitiktas sningant2
Šių metų pirmąjį keleivinį laivą su prancūzų turistais Klaipėda pasitiko žiemiškai. Šiemet į mūsų uostą planuoja atvykti 53 kruiziniai laineriai – daugiau nei pernai, ketinama sulaukti iki 70 tūkst. turistų. Sugrįžt...
-
Kas balsuos referendume?12
Jau dabar prognozuojama, kad balsuojant referendume dėl dvigubos pilietybės gali būti pasiektas antirekordas. Rinkėjai nepatenkinti ne tik informacijos stoka šiuo klausimu, bet ir neregėtu prezidento rinkiminės kampanijos vangumu. Žmonės pasigen...
-
Uostamiestyje – akibrokštas: merginą nustebino pardavėjos pasiūlymas20
Kai kuriuose prekybos centruose aptarnavimas verčia linkėti permainų. Esą kai kurie parduotuvių darbuotojai su klientais bendrauja ne itin supratingai. Viename prekybos centre apsilankiusią klaipėdietę nustebino pardavėjos elgesys. Merginai papra&scar...