Quantcast

Klaipėdos uostas nepasiduoda Europos tendencijoms

Daugelio Vakarų Europos šalių uostų apyvarta šiemet yra nuo 8 iki 25 proc. mažesnė nei pernai.

Rekordinis spalis

Vakarų Europos šalyse didžiausias krovos netektis šiemet patiria Vokietijos, Nyderlandų, Ispanijos ir Italijos uostai. Lėmė tiek sumažėję konteineriai, tiek dėl COVID-19 sutrikę jūrų keltų srautai.

Kai kuriems uostams įtakos turi ir Jungtinės Karalystės „Brexitas“. Danijos uostai netektis pajus ir dėl to, kad iš šios šalies imta riboti srautus dėl COVID-19 viruso mutacijos užkrėstų audinių.

Dar kitos priežastys, susijusios su regionine Rusijos politika, lėmė didžiulį Latvijos uostų nuosmukį.

Klaipėdos uostas tarp krovos nuosmukio tiek Vakarų Europoje, tiek kaimyninėse šalyse, atrodo tarsi išskirtinė sala.

Per 10 mėnesių Klaipėdos uosto krova jau tapo teigiama. Jis krovė 39 mln. 225 tūkst. tonų. Tai 285 tūkst. tonų arba 0,7 proc. daugiau nei pernai per 10 mėnesių.

Pasiekti persilaužimą ir išlipti iš visus metus buvusio nedidelio minuso Klaipėdos uostui padėjo ypač gera spalio krova. Per jį krauta 4,67 mln. tonų krovinių. Tai yra 16,7 proc. arba 669 tūkst. tonų daugiau nei pernai spalį. Šį mėnesį teigiama buvo visų rūšių krova – birių krovinių (+22,9 proc.), skystų krovinių (+19,6 proc.), generalinių (+5,4 proc.)

Šių metų spalį užfiksuotas naujas mėnesio krovos rekordas. Iki šiol mėnesio rekordas buvo taip pat šiemet, kai kovą krauta 4,53 mln. tonų.

Vilioja krovinius iš Lietuvos

Su 39 mln. 225 tūkst. tonų krova šiemet Klaipėdos uostas lenkia visus Latvijos jūrų uostus kartu sudėjus.

Visi Latvijos jūrų uostai bendrai per 10 mėnesių krovė 34,83 mln. tonų. Iš jų Rygos uostas – 19,81 mln. tonų, Ventspilio – 10,72 mln. tonų ir Liepojos – 5,3 mln. tonų. Visų Latvijos jūrų uostų krova šiais metais yra smarkiai kritusi, palyginti su praėjusiais metais.

Rygos uosto krova krito 27,5 proc. Jos 7,5 mln. tonų kritimas yra pats didžiausias vertinant tonomis. Ventspilio uosto krovos kritimas šiemet siekia net 40,8 proc. Kiek mažesnis kritimas Liepojos uoste – 10,5 proc.

Latvijos transporto ministras Talis Linkaits sakė, kad per šiuos metus iš Latvijos uostų beveik dingo rusiškos anglys, gerokai sumažėjo rusiškų naftos produktų. Latvijoje jau pasigirsta teiginių, kad Krievu saloje už 160 mln. eurų pastačius naują anglių terminalą tuščiai buvę iššvaistyti didžiuliai Latvijos ir ES pinigai.

Dėl krovinių netekties vien Latvijos geležinkelių apyvarta krito 45 proc. Latvijoje susiduriama su didele problema – kaip kritus gabenimo geležinkeliais apimtims išlaikyti jų infrastruktūrą. Latvijoje yra tam tikras pasimetimas – ką daryti praradus rusiškus krovinius?

„Kai kurie terminalai stovi tušti, dalis savininkų norėtų juos parduoti. Viliamės, kad atsiras naujų savininkų, kurie turės kitų krovinių“, – svarstė Latvijos transporto ministras T. Linkaits.

Kokie nauji kroviniai gali būti Latvijos uostuose? Užsiminta, kad po ES sankcijų atstačius iš Lietuvos į Latviją išardytą Rengės geležinkelio atšaką, į Latvijos uostus iš „Orlen Lietuva“ Mažeikiuose pajudėjo dalis naftos produktų.

Latvijos ministras T.Linkaits taip pat užsiminė apie krovinių gabenimo projektą per Latvijos uostus į Kaliningrado sritį.

Neliko teigiamos krovos

Rusijoje krova šiemet taip pat mažesnė nei pernai. Per 10 mėnesių visi Rusijos uostai krovė 3 proc. mažiau.

Bendra Rusijos uostų krova per 10 mėnesių siekė 681,87 mln. tonų. Tendencija Rusijoje tokia, kad sausų krovinių daugėjo (+5,7 proc., iš viso 333 mln. tonų), o skystų – mažėjo (-10,5 proc., iš viso 348,57 mln. tonų).

Rusijos Baltijos jūros regione bendra krova per 10 mėnesių siekė 200,58 mln. tonų. Ji 7,1 proc. mažesnė nei pernai. Skystų krovinių buvo krauta net 11,8 proc. mažiau (iš viso 108,76 mln. tonų), sausų krovinių – 0,8 proc. mažiau (iš viso 91,82 mln. tonų).

Visų Rusijos Baltijos jūros regiono uostų krova šiemet per 10 mėnesių yra blogesnė nei pernai per tą patį laiką. Ust Lugos uostas krovė 85,04 mln. tonų (-3 proc.), Sankt Peterburgas 49,35 mln. tonų (-1 proc.), Primorskas 41,79 mln. tonų (-19 proc.), Vysockas – 15,05 mln. tonų (-3 proc.), Kaliningrado uostas – 8,79 mln. tonų (-6 proc.), Vyborgas – 0,55 mln. tonų (-45 proc.).

Nors Latvijos uostuose neliko anglių, tačiau negalima teigti, kad jų kažkaip pastebimai būtų padaugėję Rusijos Baltijos jūros baseino uostuose. Sankt Peterburge, Kaliningrade jų net sumažėjo, tačiau Ust Lugoje atsirado papildomai 1,5 mln. tonų.



NAUJAUSI KOMENTARAI

ŽIRGO GALVOS ANT RUSŲ PRISILOJO, O MES STENGIAMĖS NEATSILIKT

ŽIRGO GALVOS ANT RUSŲ PRISILOJO, O MES STENGIAMĖS NEATSILIKT portretas
.

Anonimas

Anonimas portretas
Idomu kokie.kontwinere.sumazejo???

Kęstas

Kęstas portretas
Sustabdykime dempingą: Macrono prastumtas atleidimo iš darbo palengvinimas Prancūzijoje nepadėjo. Reikia muitų prie ES sienų. Importuotojai turi susimokėti už viską - gamtos teršimą gamybos vietoje (turime tik vieną kolkas planetą ir ji yra mūsų bendra), už neatsakingą konkuravimą, bloginant sąlygas darbo jėgai (mūsų rinka juk irgi yra bendra), už saugumo sumažinimą ES viduje, išvežant medicinos reikmenų gamybą ir fabrikus, reikalingus ES atsilaikyti karo atveju ir t.t. ES viduje reikia sustabdyti ES šalių bėgimą dugno link, ES šalims mažinant atlyginimus, naikinant socialines garantijas, mažinant mokesčius darbdaviams. Turi būti įvesti minimalūs standartai viskam. Ne visose srityse yra blogai. Macronas buvo vienas iš pirmųjų, aiškiai suformulavusių, kad mes, Rytų Europa, dempinguojame pervežimų rinką Vakarų Europoje. To dėka priimtas Mobilumo paketas yra geras įstatymų pakeitimas, kad pristabdyti tokį dempingą. (Apie mokslą-studijas-ekonomiką)
VISI KOMENTARAI 3

Galerijos

Daugiau straipsnių