L.Donskis dirbo ne tik KU, bet ir JAV, Didžiosios Britanijos, Švedijos, Suomijos, Estijos ir Vengrijos universitetuose bei pažangiausių tyrimų centruose. Nuo 1997 m. dėstė Helsinkio universitete, nuo 2007 m. – Bolonijos universitete, Italijoje, ir Corvinus universitete Budapešte, Vengrijoje.

L. Donskis yra daugiau nei 30 knygų ir daugiau nei 500 straipsnių Lietuvos bei užsienio plačiajai ir akademinei spaudai autorius.

Paskutinioji nesiliauja siautėjusi

Po L.Donskio netekties nepraėjus nė dviem mėnesiams mirė dar vienas KU mokslininkas Adolfas Brėskis (gimė 1938 m. vasario 26 d. Genėtiniuose, Raguvos valsčius).

A.Brėskis – Lietuvos inžinierius mechanikas, technologijos mokslų daktaras. baigė Kauno politechnikos institutą, dirbo asistentu Kauno politechnikos institute.

1966–1976 m. Kauno politechnikos instituto Klaipėdos fakulteto mechaninių disciplinų katedros vedėjas. 1991–1997 m. KU Jūrų technikos fakulteto dekanas, 1993 m. laikinasis universiteto rektorius, 1991–2007 m. prorektorius.

A.Brėskis buvo mokslo žmogus, jis paskelbė mokslinių darbų iš energetinių įrenginių medžiagų ilgalaikio stiprumo. Išrado įrenginį įtempimų relaksacijai aukštose temperatūrose tirti.

Tikros asmenybės etalonas

Ne ką mažiau netekčių buvo ir 2014-aisiais, kai mirė KU docentė Justina Sabina Pocienė (gimė 1932 m. rugpjūčio 14 d. Marijampolės rajone).

Į uostamiestį atvykusi iš tuomečio Šiaulių K.Preikšo pedagoginio instituto, kartu su kitais mokslininkais įkūrė Ikimokyklinio auklėjimo fakultetą Klaipėdoje.

"J.S.Pocienė buvo nepaprasto kruopštumo ir skrupulingumo žmogus. Ji mane ir pasikvietė į universitetą. Apie J.S.Pocienę išgirdau dar gerokai iki tol, kol su ja susipažinau. Atėjau dirbti į Viduklės mokyklą, kur ji prieš tai direktoriavo. Man apie ją tiek pripasakojo, kad kai nuvažiavau į Šiaulių pedagoginį institutą, kur rektoriaus priimamajame laukė labai elegantiška moteris, pagalvojau, kad čia turbūt J.S.Pocienė. Pasirodo, nesuklydau, nors nebuvau jos gyvenime matęs, bet identifikavau ją pagal pasakojimus, kurie apie ją sklido", – šyptelėjo A.Bučinskas.

"Teko kartu dirbti apie 30 metų, taip pat ir KU. Ją pamenu nuolatos besišypsančią, apgaubtą gražių šviesių plaukų aureole. Ji buvo tarsi geroji namų dvasia. Tas jos gerumas veide atsispaudė švelniomis raukšlelėmis, buvo matyti, kad ji ir kančios patyrusi, galbūt todėl ji buvo tokia jautri ir studentams, ir kolegoms, ir artimiesiems. Ji man buvo pedagogo etalonas, ji buvo tikra asmenybė, nes vien mokslininku būti nepakanka, reikia turėti ir tyrą sielą", – įsitikinusi J.S.Pocienę puikiai pažinojusi klaipėdietė Stasė Vilkienė.

Docentę minima kaip puiki pedagogė ir mokslininkė, daugelio straipsnių ir knygų autorė, mokslinių leidinių sudarytoja. Viena paskutiniųjų jos parašytų mokslinių studijų – "Ikimokyklinis ugdymas: raida, pedagoginės sistemos", kurią 2010 m. išleido KU leidykla.

Žuvo pėsčių perėjoje

Viena skaudžiausių netekčių 2014 metais buvo tragiška istoriko Alberto Juškos mirtis (gimė 1931 m. rugsėjo 10 d. Rimženčiuose, Tauragės apskr.)

Lietuvos pedagogas, Mažosios Lietuvos istorikas, socialinių mokslų daktaras. 1991 m. Lietuvos konservatorijos Klaipėdos fakultetų, 1991–2001 m. KU dėstytojas, 1975–1979 m. Pedagogikos fakulteto dekanas, 1979–1989 m. mokslo reikalų prorektorius A. Juška buvo vienas pirmųjų krašte, kuris garsiai prabilo apie Raudonosios armijos nusikaltimus 1944–1945 metais.

Jis rinko ir tyrinėjo kraštortyrinę medžiagą, domėjosi krašto praeitimi, tačiau jo gyvybę nutraukė neatsargus vairuotojas. Prieš pat Kalėdas, gruodžio 21 d. A.Juška tragiškai žuvo Klaipėdoje pėsčiųjų perėjoje per avariją.

Neteko literatūros tyrinėtojo

2013-ųjų birželio 27 dieną, eidamas 86-uosius gyvenimo metus, mirė KU Literatūros katedros docentas, žymus Mažosios Lietuvos kultūros ir literatūros tyrinėtojas, vienas iš lituanistikos studijų Klaipėdoje iniciatorių Jurgis Mališauskas (gimė 1928 m. sausio 19 d. Telšiuose).

1955 m. baigė lituanistikos studijas Vilniaus universitete, kurį laiką mokytojavo Ukmergės rajone, vėliau, nuo 1969 m., dėstė lituanistines disciplinas Šiaulių universitete. 1971 m. persikėlė į Klaipėdą ir drauge su docentais A.Jakuliu, A.Kaukiene, L.Ruseckiene ėmėsi organizuoti lituanistines studijas Klaipėdoje.

J. Mališauskas ypatingą dėmesį skyrė Mažosios Lietuvos krašto istorijos ir kultūros tyrinėjimams. Su Klaipėdos studentais docentas važinėjo po Karaliaučiaus krašto istorines vietas ir rinko šio krašto senųjų antkapių įrašus, aprašė kapinių būklę.

Drauge su kolegomis Jis parašė knygą "Lietuvininkų žemė" (1994), 2004 m. išleido straipsnių rinkinį "Vėjas iš Aistmarių", mokslo leidiniuose ir periodikoje paskelbė per 70 straipsnių apie Mažosios Lietuvos istoriją, literatūrą, kultūrą, skaitė mokslinius pranešimus Vokietijoje, Lenkijoje, Rusijoje.

Kirtis muzikų pasauliui

2013 m. rugsėjo 11 d. po sunkios ligos, eidamas 73 metus, mirė choro dirigentas ir pedagogas Petras Januška (gimė 1941 m. kovo 6 d. Kurkliečių kaime Rokiškio apskr.).

Nuo 1976 m. Lietuvos valstybinės konservatorijos Klaipėdos fakultetuose dėstė choro dirigavimą ir kitas disciplinas.

Nuolat vadovavo įvairiems Klaipėdos miesto meno kolektyvams, kurie dalyvavo televizijos laidose, apžiūrose bei konkursuose ir laimėjo pirmųjų bei kitų prizinių vietų.

O prieš pusmetį, 2012 metų gruodžio 9-ąją, netekome žymaus chorvedžio, talentingo muziko, ilgamečio Klaipėdos J.Kačinsko muzikos mokyklos berniukų ir jaunuolių choro "Gintarėlis" meno vadovo, KU pedagogo Juozo Kubiliaus (1951–2012).

Nuoširdumu ir profesionalumu garsėjęs J.Kubilius išugdė per 80 kvalifikuotų muzikos mokytojų ir choro dirigentų. Chorvedys vadovavo studentų mišriojo choro ir merginų choro studijoms, surengė begalę koncertų, kūrybinių vakarų ir parengė įvairių meninių programų.

Bene ryškiausią pėdsaką maestro paliko vadovaudamas Muzikos mokytojų fakulteto merginų choro studijai. Su šiuo choru Juozas Kubilius surengė per 200 koncertų, parengė daug stambios formos lietuvių ir užsienio kompozitorių kūrinių.

Aktyviai dalyvavo chorinės bendrijos "Aukuras" veikloje, buvo regioninių ir respublikinių festivalių bei dainų švenčių organizacinio komiteto nariu, chorų festivalių meno vadovo pavaduotoju, vyriausiuoju dirigentu.

Anot kolegų, jis buvo jautrus žmogus ir nuostabus draugas. Iš prigimties kuklus ir jautrus, turėjo neapčiuopiamą savybę traukti apie save vienminčius.

Sporto mokslo ekspertas

2007-aisiais eidamas 76-uosius metus mirė KU profesorius Juozas Rauckis (gimė 1932 m. rugsėjo mėn. 15 d. Gailionių kaime, Joniškėlio valsčiuje). KU ir Lietuvos sporto mokslo bendruomenė neteko vieno ryškiausių sporto mokslo asmenybių, savo žiniomis ir talentu džiuginusių ištisus 50 metų.

J. Rauckis buvo mokytojas ir dėstytojas iš pašaukimo, ne kartą sakęs, jog niekada nesigailėjo pasirinkęs sunkų, bet prasmingą sporto pedagogo darbą.

Puikus dalyko išmanymas, erudicija, gyvenimiška patirtis, humoro jausmas, meilė žmogui ir sportui darė profesoriaus paskaitas įdomias, įsimenančias visam gyvenimui.

Tai liudija ne tik Lietuvos nusipelniusio trenerio, Lietuvos nusipelniusio dėstytojo, auklėtojo - eksperto, profesoriaus vardas, bet ir jo parengti studentai, išsibarstę po visą Lietuvą.

Tad per labai neilgą, vos ketvirtį KU gyvavimo amžių anapilin išėjo dešimtys gabių, atsidavusių ir iškilių mokslo žmonių, kurių nuopelnui miestui ir valstybei jų mirtis taip ir neužgožė.