Ligoninės struktūra ir  materialinė techninė bazė

Ligoninės darbui labai svarbi materialinė techninė bazė, organizacijos struktūra, naujos technologijos.

Atlikti 2018 metais suplanuoti statybos ir remonto darbai ligoninės padaliniuose, įsigyta nauja medicinos įranga, slaugos priemonės, funkcinės lovos už Klaipėdos miesto savivaldybės skirtas lėšas. Per praėjusius metus įsteigta atskira molekulinės diagnostikos laboratorija. Atlikti ambulatorinių konsultacinių skyrių bei administracijos departamento kabinetų remontas. Baigtas centralizuotos sterilizacinės remontas ir įrangos montavimas.

Įsigyta ir atnaujinta Radiologijos skyriaus, laboratorijos, operacinės įranga. Vystytos centralizuotos ligoninės pagalbinės tarnybos: informacinė, duomenų apsaugos, maisto išdavimo, patalpų valymo, sterilizacijos ir dezinfekcijos, medicinos atliekų surinkimo, skalbinių apyvartos.

Teiktos beveik visų profilių II lygio stacionarinės ir ambulatorinės konsultacinės paslaugos, kelių dešimčių III lygio stacionarinės ir ambulatorinės konsultacinės paslaugos.

Paslaugos teiktos pagal sudarytą 81 sutartį su 66 įstaigomis ir institucijomis dėl medicinos paslaugų teikimo.

Įdiegtos šiuolaikinės naujausios diagnostinės technologijos radiologijos, intervencinės radiologijos, patologijos bei molekulinės, klinikinės, biocheminės, imunologinės, mikrobiologinės diagnostikos padaliniuose.

Pagrindinė ir naujausia buvo robotinės chirurgijos technologija, kurią, vykdydama viziją, Klaipėdos universitetinė ligoninė įdiegė pirmoji Lietuvoje ir Baltijos šalyse.

Jau sėkmingai atlikta beveik šimtas tokių operacijų, jų skaičius kiekvieną dieną auga.

Pradėti ultragarsinės diagnostikos tyrimai aukščiausios klasės 3D ir 4D vaizdo ultragarsiniu prietaisu, skirtu akušeriniams-ginekologiniams ir genetiniams tyrimams bei turinčiu didelę skiriamąją gebą diagnozuoti vaisiaus anomalijas.

Sumontuotas ir pradėtas naudoti naujas visiškai skaitmeninis rentgeno aparatas ambulatoriniame konsultaciniame skyriuje su „Stiching“ apatinių galūnių tyrimo programa.

Radiologijoje įdiegti nauji tyrimai: kompiuterinės tomografijos, angiografijos, biopsijos, virtualinės kolonoskopijos, širdies arterijų tyrimai, įdiegtos naujos branduolinio magnetinio rezonanso programos ir nauji galvos ir kaklo, kelio sąnarių tyrimai.

Įsigijus šiuolaikišką įrangą, iš esmės atnaujinta litotripsijos technologija, skirta inkstų ir šlapimo takų akmenligei gydyti.

Įsigyta ir pradėta naudoti šiuolaikinė lazerinė įranga, skirta akių ligų gydymui, ir naujausia neinvazinė optinė koherentinė tomografijos įranga (OCT) akių ligų diagnostikai.

Atnaujinta gastroskopinė, kolonoskopinė, bronchoskopinė diagnostinė ir gydymo įranga.

Įsigyti nauji šiuolaikiški dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatai, užtikrinantys sėkmingą operacijų eigą bei pacientų priežiūrą ir gydymą reanimacijos ir kituose skyriuose.

Nuolat plečiamas klinikinių, molekulinių, biocheminių, imunologinių ir mikrobiologinių laboratorinių tyrimų spektras, diegiant naujausias ir pažangiausias pasaulines technologijas.

Pradėti genetiniai paveldimų kardiologinių ligų tyrimai ir pacientų konsultavimas dėl QT intervalo pailgėjimo, Brugados sindromo, katecholaminerginės ventrikulinės tachikardijos, paveldimų hipertrofinės ir diliatacinės kardiomiopatijų.

Intervencinės radiologijos srityje naudojamas mobilusis echoskopas, skirtas intervencijoms kontroliuojant ultragarsu, atlikta dešimtys papildomų nekraujagyslinių intervencijų (dažniausiai – biopsijų). Atlikta pirmoji Lietuvoje kepenų naviko chemoembolizacija, naudojant laikinos okliuzijos balionėlį – nuo atsitiktinės („non–target“) embolizacijos apsaugomos „sveikos“ šoninės šakos, pilnesnis naviko pripildymas mikrosferomis su chemoterapiniu preparatu.

Brachiterapijos srityje pradėta taikyti nauja gydymo metodika žemos dozės galios radioterapijai (LDR) ir aukštos dozės galios radioterapijai (HDR) panaudoti.

Ligoninėje atliekama išeinamosios angos rauką išsaugojanti LIFT operacija, sergant išangės fistule, atlikta pirmoji Lietuvoje laparoskopinė kepenų auglio pašalinimo operacija, naudojant kavitroninį ultragarsinį chirurginį aspiratorių (CUSA).

Informacinė–mokslinė bazė

Vystyta ir plėtota informacinė-mokslinė bazė. Įsigyta nauja informacinė technika. Kuriamos ir tobulinamos kompiuterinės programos. Tobulinamos ir įdiegtos kompiuterinės technologijos. Toliau plėtojami e. sveikatos projektų rezultatai. Įsigytos naujos mokslinės metodinės knygos. Toliau prenumeruojami periodiniai leidiniai. Ligoninės personalui 24 valandas per parą visus metus prieinamos medicinos mokslo informacijos duomenų bazės, medicinos mokslo informacijos elektroniniai žurnalai. Paskelbti 35 autorių 49 moksliniai straipsniai užsienio ir Lietuvos moksliniuose žurnaluose, paruošta 12 mokslinių pranešimų tezių Lietuvoje ir užsienyje. Recenzuoti 6 moksliniai straipsniai, ruošiamos 6 medicinos mokslų daktaro disertacijos. Beje, šiemet viena iš ruošiamų disertacijų jau apginta. Tai biologės Dovilės Nugaraitės daktaro disertacija „Kiauninių (Mustelidae) helmintų faunos ypatumai Lietuvoje“.

Ligoninė yra Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto, Klaipėdos kolegijos ir kitų aukštųjų mokyklų studentų slaugos praktikos, internatūros ir rezidentūros bazė. Pagal pasirašytą bendradarbiavimo sutartį tarp Klaipėdos universitetinės ligoninės ir JAV kompanijos „Atlantis“ ligoninėje praėjusią vasarą 4 savaičių praktiką atliko 8 medicinos studentai iš JAV. Užsienio studentai ne tik įgijo naujų žinių, atidžiau susipažino su praktine medicina, bet ir turėjo progą pažinti mūsų šalį – Lietuvą, o ypač Klaipėdos kraštą. Pagal šią sutartį studentai iš JAV, Kanados, Didžiosios Britanijos ir kitų šalių praktiką atliks kiekvienais metais.

Ligoninėje surengtos 5 tarptautinės konferencijos ir seminarai. Viena svarbiausių organizuotų konferencijų – „Šiuolaikinės kolorektinės chirurgijos aktualijos“. Pagrindinis pranešėjas buvo vienas garsiausių pasaulio chirurgų, robotinės chirurgijos pradininkas, profesorius Stanley Goldbergas (Mineapolis, JAV). Šių metų gegužės 10 d. ligoninė katu su JAV Mėjaus (Mayo) klinika taip pat organizuoja labai didelę ir plačią tarptautinę mokslinę ir praktinę konferenciją, kurioje dalyvaus net 15 medicinos mokslo ir praktikos korifėjų iš JAV, Šveicarijos, Jungtinės Karalystės, Vokietijos, Prancūzijos ir kitų šalių, o pagrindinis konferencijos akcentas bus robotinės chirurgijos naujausi pasiekimai ir plėtra. 2018 metais taip pat organizuota 12 respublikinių konferencijų, seminarų ir kursų.

Per metus vystyta ISO kokybės sistema. Pasibaigus metams, atliktas ligoninės veiklos, finansinės veiklos ir atskaitomybės auditas, paruošta ir pateikta dalininkui ligoninės ir vyriausiojo gydytojo veiklos ataskaitos.

Ligoninės personalas

Tačiau svarbiausia, be jokios abejonės, ne sienos, grindys, mašinos, kompiuteriai ar aparatai. Svarbiausia – žmonės, medikai ir kiti, kurie kuria ir daro visa tai, ko reikia sergančiam žmogui.

Ligoninės personalo skaičius iš esmės nesikeitė. Ligoninės visų darbuotojų amžiaus vidurkis išlieka brandus, nesiekia 48 metų. Gydytojų amžiaus vidurkis nesiekia 49 metų, o slaugytojų – 45 metų. Virš 80 proc. medicinos darbuotojų darbo stažas yra didesnis negu 10 metų, o daugiau nei pusės medicinos personalo stažas virš 10 metų yra vienoje darbovietėje – Klaipėdos universitetinėje ligoninėje. Tai yra brandaus, stabilaus, kvalifikuoto ir kompetentingo kolektyvo rodikliai.

Gydytojų kaita ligoninėje nesiekia 3 proc., slaugos personalo – apie 6 proc. Ligoninės medicinos personalas nuolat kelia kvalifikaciją užsienio ir Lietuvos universitetinėse ligoninėse, universitetuose bei kitose aukštosiose mokyklose. Ligoninėje dirba 3 profesoriai, 5 docentai, 3 habilituoti mokslų daktarai ir 26 mokslų daktarai.

Ambulatorinio konsultacinio  skyriaus veikla

Per metus ligoninės ambulatoriniame konsultaciniame skyriuje apsilankė per 246 tūkst. pacientų, 8 proc. daugiau negu 2017 metais. Didėjo dienos stacionaro, ambulatorinės chirurgijos paslaugų, daugiau pacientų kreipėsi į Priėmimo-skubios pagalbos skyrių. Ambulatoriniame konsultaciniame skyriuje apsilankė apie 50 proc. Klaipėdos miesto gyventojų, 31 proc. Klaipėdos apskrities kitų rajonų ir miestų gyventojų, beveik 20 proc. gyventojų iš kitų Lietuvos Respublikos apskričių, daugiausia iš Telšių ir Tauragės apskričių. Ambulatoriniame konsultaciniame skyriuje per metus atlikta beveik 12 tūkst. įvairių ambulatorinių operacijų. Didėjo pilvo ertmės, kaulų ir raumenų sistemos bei pienliaukės operacijų skaičius.