Quantcast

Klaipėdos turgūs svarbūs ne tik pirkėjams

  • Teksto dydis:

Senajai uostamiesčio turgavietei šiemet minint solidžią 300 metų paminėjimo istoriniuose šaltiniuose sukaktį, šiandienos klaipėdiečiai savo ruožtu išlieka ištikimi šiai apsipirkimo tradicijai. Net ir pandeminių suvaržymų metą pirkėjai pamėgtų prekių dairėsi tiek Senajame, tiek Naujajame turguose. Pastebima, jog modernėjančios, patrauklesnes paslaugas siūlančios miesto prekyvietės pastaruoju metu išgyvena savotišką renesansą.

Sunkmetį įveikė drauge

Kaip pripažino Naujajam bei Senajam turgui vadovaujantis Viačeslavas Karmanovas, pastarieji dveji metai nešykštėjo rimtų iššūkių ir pačioms įmonėms, ir verslo atstovams: teko derintis prie įvairių apribojimų reguliuojant pirkėjų srautus, o kai kurie prekybininkai dėl jiems nustatytų suvaržymų netgi buvo priversti laikinai sustabdyti veiklą.

Pasak V.Karmanovo, sunkiausiu periodu klientams buvo pasiūlyta nuostolius amortizuojančių priemonių.

„Tuo metu, kai buvo uždrausta dirbti turgaus teritorijoje, labiausiai nuo COVID-19 karantino nukentėjusiai verslininkų grupei pasiūlėme lankstų sprendimą – jiems nereikėjo mokėti už prekybos vietą, o pasibaigus karantinui dar du mėnesius buvo taikomos nuolaidos nuomai. Tad nuo mūsų nenusisuko, nepabėgo nė vienas prekybininkas“, – pasidžiaugė vadovas.

Dar daugiau – per pandemiją bankrutavus ne vienai šalies turgavietei, Klaipėdos turgums ne tik pavyko išgyventi sunkius laikus, bet ir tvirčiau atsistoti ant kojų. 2021-aisiais Senasis turgus pirmą kartą per pastaruosius metus dirbo pelningai.

Steigs Ukrainos salelę

„Žinoma, vasarą turguje tradiciškai fiksuojami išaugę pirkėjų srautai, tačiau jau dabar ryškėja nauja tendencija: brangstantys energetiniai resursai, o su jais – ir pragyvenimas taip pat vis daugiau žmonių iš prekybos centrų išvilioja į turgavietes. Be to, tikėtina, jog dalis tų, kurie ekonominių sunkumų akivaizdoje neteks darbo, išnaudos turgus kaip nišą susikurti savo pačių darbo vietą“, – įžvalgomis dalijosi V.Karmanovas.

Pasinaudoti tokia galimybe kviečiami ir mūsų regione apsistoję nuo karo pasitraukę Ukrainos gyventojai.

„Tarp šių žmonių neabejotinai yra kirpėjų, įvairių grožio srities specialistų ar maitinimo, siuvimo, smulkaus remonto paslaugų teikėjų, rankdarbių kūrėjų, kitų amatininkų – visi jie mūsų Senajame turguje taip pat gali sėkmingai save realizuoti, užsidirbti ir turėti galimybę jaustis oriais bendruomenės nariais“, – sako pašnekovas.

Tad planuojama, jog, jeigu būtų poreikis, Senajame turguje galėtų atsirasti ir kirpykla šio amato atstovams, ir darbo vietos teikti maitinimo bei kitas paslaugas.

Imtis veiklos ukrainiečius turgaus administracija kviečia lengvatinėmis sąlygomis – čia šie smulkieji verslininkai kurį laiką bus atleisti nuo mokesčių.

Laukia pokyčiai

Klaipėdiečiai jau kurį laiką stebi, kaip pavymui iš esmės atsinaujinusiam Naujajam turgui pamažu keičiasi ir istorinės senamiesčio turgavietės veidas – vien į pagrindinio paviljono atnaujinimą čia investuota apie 100 tūkst. eurų.

Tačiau, kaip priminė V.Karmanovas, didieji pokyčiai, kurie susiję su sprendimu reorganizuoti įmonę prijungiant ją prie Naujojo turgaus, dar laukia.

„Senajame turguje bus atliekama inventorizacija, bus atsisakyta nereikalingo nekilnojamojo turto. Pardavus jį gautas lėšas bus galima panaudoti infrastruktūrai, paslaugoms gerinti. Taigi teritorijos rekonstrukcijos ir pritaikymo šiuolaikiniams poreikiams darbai jau yra subrendę ne tik mintyse, bet ir projektuose, pats metas jų imtis“, – sako pašnekovas.

Biurokratinės reorganizacijos proceso procedūros neilgai trukus turėtų būti baigtos – prognozuojama, kad jau iki liepos abi turgavietes administruos bendrovė Naujasis turgus. Kaip patikslino V.Karmanovas, Senojo turgaus prekinis ženklas nebus keičiamas.

Tuo metu Naujajame turguje atnaujinimo darbai jau prasidėjo. Rekonstruojant mėsos produktų paviljoną čia bus pakeista grindų danga, nupirkta ir sumontuota nauja šaldymo įranga, vitrinos, perplanuotos erdvės: atsiras kavinė su staliukais, atskira erdvė žuvies produktams.

„Atsinaujinimas būtinas ir dėl pirkėjų, ir dėl pačių prekybininkų. Matome, jog, nepaisant sunkmečio, turgavietės buvo ir išlieka stipriu klaipėdiečių traukos centru, yra lankomos, mėgstamos, tad investicijos į modernesnę įrangą, estetiškesnę aplinką ir patogumą padės išlaikyti geras tendencijas“, – įsitikinęs V.Karmanovas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

>na

>na portretas
tai kas čia gali prekiaut jeigu tokias vietų kainas lupa? Turėtų būt euro ribose, už prekybos dieną o dabar o ho ho - ploto metrai ir šiaip dedamosios:D..Ir dar iš anksto reik užmokėt. Nesvarbu parduosi ką ar ne. O kelionė iš kaimo kiek? O sugaištas laikas kai ūkyje darbai laukia? Tai kam iš viso tas vargas dėl 10 centų pelno? Va ir lieka tie patys gamintojai kur maksimai veža ir perpardavinėtojai spekuliantai

na

na portretas
musu klaipedos turgus patys biedniausi lietuvoj,na tikrai mazai ir mesos gaminiu ir vaisiu,apie zuvi is vis nekalbu tiek senajam tiek egles turguj.juokinga miestas prie juros zuvu turetu but daug ir ivairiu,dabar net susiktos menkes nera vien rukyti karsiai ir silke ivairoves jokios.raseiniuos ir tai didesnis pasirinkimas.o kainos daug didesnes nei maximoj ar norfoj ir lidle.kokio velnio eiti i tuos turgus vergai lietuviai vis dar galvoja kad turgui pigiau.

Anonimas

Anonimas portretas
mano nuomone turgus turetu buti BOBUCIU,SENDAIKCIU o pas mus NE turgus o DURNELIU IESKOJIMAS arba kaskas MAXIMOS turgus. prisiperka akcijiniu prekiu ir iesko LOHU !
VISI KOMENTARAI 6

Galerijos

Daugiau straipsnių