Koregavo projektus

Klaipėdos širdyje, kur miesto svečiai ieško seniausių miesto statinių, telkšo kūdros, peri antys, riogso vėjo košiami statiniai.

Taip atrodo Daržų ir Skerdėjų gatvių sankirtos rėminamas didžiulis sklypas.

Nežinantis Klaipėdos aktualijų žmogus galėtų pagalvoti, kad pilni vandens grioviai užsiliko nuo Antrojo pasaulinio karo. Tiesa – kur kas banalesnė – grioviai liko po archeologinių kasinėjimų.

„Galime pajuokauti, kad archeologinių tyrimų duobėse susiformavusios kūdros gerina senamiesčio biologinę įvairovę“, – neslėpė ironijos Klaipėdos savivaldybės Paveldosaugos skyriaus vedėjas Vitalijus Juška.

Jau daugiau nei 10 metų šioje vietoje ketinama pastatyti modernų gyvenamąjį namą.

Tokiais draudimais perlenkiama lazda.

Per tą laiką projektą vystyti pasišovusi bendrovė „Senamiesčio vėtrungės“ išgyveno visą šalį palietusias krizes bei pakilimus.

Prieš trejus metus architektai pristatė projektą, bet jam nepritarta, nes jis netiko šiai senamiesčio vietai – buvo pernelyg didelis ir masyvus.

Ekspertai teigė, esą projektuotojams pritrūko istorinės aplinkos pajautimo.

Projektui nepritarė ir kaimynystėje stovinčio namo gyventojai, jie priekaištavo: namas bus pernelyg aukštas. Darbą teko koreguoti, o prieš pat pandemiją visuomenei pristatytas naujasis projektas.

Konstatuota, kad architektas atsižvelgė į pastabas.

Vitalijus Juška / Vytauto Liaudanskio nuotr.

Ruošiasi darbams

Tuo pat metu prasidėjo dviejų sklype esančių iki karo pastatytų pastatų vertinimo procesas. Statiniai – itin trapūs, seniai nenaudojami ir, rodos, nugrius nuo didesnio vėjo.

Buvusi kalvė įtraukta į saugomų objektų kultūros registrą, todėl negali būti griaunama, o tik integruota į naują statinį.

Kitame pastate, kuriame sovietmečiu veikė valgykla, ieškota žydų ritualinio apiplovimo vietos – mikvos. Tyrėjams pavyko ją rasti.

Projektuotojai iškart gavo užduotį – baseinėlį, naudotą ritualinėms apeigoms, išsaugoti, o patį pastatą leista nugriauti.

Architektas-urbanistas, paveldosaugos specialistas, Paveldo komisijos narys Augis Gučas atliko projekto Daržų ir Skerdėjų gatvių sklype ekspertizę. Jo pastabų sulaukę vystytojai truputį pakoregavo projektą. Ekspertas rekomendavo naujausią projektą pristatyti visuomenei įvertinti.

Bendrovės „Senamiesčio vėtrungės“ vadovė Laura Giedrytė tikino, kad jau greitai šiame senamiesčio kampe turėtų prasidėti darbai. Bent jau taip viliasi įmonės vadovė.

„Mes esame pasiruošę pradėti darbus, planuojame, kad statybas pradėsime šiemet. Jau kelis mėnesius laukiame bendrovės „Klaipėdos vanduo“ parašų, įmonėje keitėsi atsakingi asmenys, todėl nebuvo kam pasirašyti. Gaišatis mus moraliai žudo, man pačiai nepatogu prieš visuomenę. Dar nežinome, ką pasakys Kultūros paveldo departamento Klaipėdos padalinio darbuotojai. Pagalbos bendraujant su šia institucija prašėme ir miesto savivaldybės vadovus“, – atviravo L.Giedrytė.

Nežinia: buvusio kino teatro „Baltija“ savininkė kažkodėl nepanoro paaiškinti, kada pradės darbus. (Vytauto Liaudanskio nuotr.)

Savininkė kalbėti nepanoro

Kita itin sena senamiesčio piktžaizdė – buvęs „Baltijos“ kino teatras – vis dar gaubiamas nežinios šydo.

Kultūros paveldo departamento (KPD) Klaipėdos teritorinio skyriaus vedėjas Almantas Mureika tikino, kad buvusio kino teatro pastato rekonstrukcijai dar pernai pritarė visų institucijų atstovai, suteiktas statybos leidimas, prieš dvejus metus projektiniams pasiūlymams pritarė Architektų sąjunga.

„Nesuprantama, kodėl nevykdomas projektas. Tokius statytojus reikėtų paveikti didinant žemės ir turto mokesčius“, – teigė A.Mureika.

Klaipėdos savivaldybės Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyriaus patarėja Jurgita Drizgaitė pasakojo planuojanti birželio viduryje surengti sudegusio pastato savininkų ir su juo besiribojančio Kurpių gatvės 11 namo gyventojų susirinkimą.

Susirinkimo metu teks aptarti, kaip likviduoti sienos įtrūkimą ties ta vieta, kur pastatai ribojasi, baiminamasi, kad, prasidėjus darbams, siena nenuvirstų. Kai prasidės buvusio kino teatro rekonstrukcija, Kurpių gatvė, kurios dalį buvo užtvėręs šis statinys, bus atverta.

Tardamasi su bendrovės „Fisanta“ savininkais, kurie valdo „Baltijos“ kino teatrą, valdininkė išgirdo, kad esama planų jau šiemet imtis darbų.

Jeigu iki rugsėjo nepradės darbų, sudegęs kino teatras bus įtrauktas į apleistų pastatų sąrašą, tada savininkams gerokai didėtų mokesčiai.

Anksčiau taip elgtasi ne kartą, bet kai savininkai gavo statybos leidimą, nuobaudos nebetaikytos.

Perspektyvos: buvusią kalvę paveldo saugotojai liepė išsaugoti. Iš greta stovinčios buvusios valgyklos liks tik žydų ritualinio apiplovimo baseinėlis. (Vytauto Liaudanskio nuotr.)

„Statybą leidžiantis dokumentas neturi galiojimo termino. Viliuosi, kad procesas pajudės. Su kiekvienu tokiu objektu reikėtų dirbti atskirai ir teikti konsultacijas, dažniau paraginti. Bet Klaipėdoje visų statinių priežiūrai skirti tik du etatai, visko spėti neįmanoma, juk Klaipėdoje yra daugiau nei 2 tūkst. vien daugiabučių namų. Specialistų dėmesio turi sulaukti ne tik senamiestis, bet ir visa likusi Klaipėda. Gal kada nors bus skirtas papildomas žmogus darbui vien su apsileidėliais“, – vylėsi J.Drizgaitė.

Viena statinio savininkių šiaulietė Regina Ratkevičienė nepanoro kalbėti su dienraščio „Klaipėda“ korespondentais. Vos išgirdusi, kas jai skambina, moteris išjungė telefoną, todėl jos paklausti, kada pradės darbus, nebuvo galimybės.

Kasmet žurnalistų kalbinama moteris vis žadėdavo, kad jau tuoj tuoj pastatas atgis ir nepamiršdavo priekaištų planus sugriovusiems paveldosaugininkams.

Namą turės atstatyti

Dar vienas griuvėsis nebe pirmus metus riogso Daržų gatvėje ir yra pažymėtas 14-uoju numeriu. Noras šį namą paversti gyvenamuoju baigėsi liūdnai – pastatas nugriuvo, taip miestas neteko XVIII amžiaus statinio.

Lyg ir netyčia nugriuvusių saugomų statinių Klaipėdoje buvo ne vienas.

Panašu, kad būtent Daržų gatvėje nugriuvęs pastatas netaps pavyzdžiu, kaip paprastesniu būdu apeiti paveldosaugos reikalavimus.

„Ši istorija bus gera pamoka pilkosios zonos architektams, kurie bando rasti landų įstatymuose. Pastato nėra, nukentėjo miesto paveldas, bet investuotojams toks būdas pinigų nesutaupė. Be nieko liko žmonės, kurie įnešė pinigus ir tikėjosi apsigyventi senamiestyje“, – konstatavo V.Juška.

KPD Klaipėdos teritorinio padalinio vyriausiasis valstybinis inspektorius Laisvūnas Kavaliauskas patikslino, kad žala įvertinta 699 tūkst. eurų. Savininkai įpareigoti namą atkurti. Jeigu jie tai padarys už mažesnę sumą, skirtumą turės sumokėti valstybei.

Dviejų aukštų namo su mansarda projektas jau parengtas, jį dar turės patvirtinti paveldosaugininkai.

Leidimą gavo iš vilniečių

Dėl apgriuvusio senamiesčio verslininkai ir ne tik jie kaltina ir paveldo saugotojus. Kažkokių problemų kilo Kultūros paveldo departamento būstinės pašonėje, ten, kur turėjo būti atkurta Junkerių gatvė. Ten jau kelerius metus po archeologinių tyrimų taip pat žioji duobė.

Pasirodo, ir „Švyturio“ alaus gamyklos pastate atlikti kapitalinį remontą – taip pat problema.

„Situacija – absurdiška. Investuotojai įbauginti. Skambindami ko nors pasiklausti, jie net nustemba, kai bandau įpūsti jiems optimizmo“, – neslėpė V.Juška.

Apie keistus Klaipėdoje dirbančių KPD specialistų sprendimus pasakojo ir bendrovės „Senamiesčio vėtrungės“ vadovė.

Paveldosaugininkų paprašiusi išduoti sąlygas elektros tinklų įvedimui apsprendžiantį dokumentą, jo negavo. Motyvas – bus pažeistos trečiųjų asmenų teisės. Trečiaisiais asmenimis pavadinta savivaldybė, kaip žemės nuomotoja.

Bendrovės atstovai kreipėsi į Vilniuje dirbančius kultūros paveldo saugotojus ir reikiamus dokumentus bei leidimus elektros įvadams įrengti gavo be problemų.

Kalbėjo ir su viceministru

Ne tik verslininkus, bet ir miesto vadovus stebina kai kurių paveldo saugojimo įstaigos darbuotojų sprendimai.

Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas pasakojo su kultūros viceministru ir KPD vadovu tiesiogiai bendravęs siekdamas mieste vykstančius procesus padaryti kuo sklandesnius. Uostamiestyje jau suorganizuotas žaliasis koridorius, kai investuotojams kaip įmanoma labiau lengvinamos ir trumpinamos procedūros, neeliminuojant to, kas yra privalu.

„Norime, kad šiame procese kiek įmanoma dalyvautų ir Kultūros paveldo departamentas, nes senamiestyje tai yra viena rimčiausių derinančių projektus institucijų. Geranoriškas jos dalyvavimas procese palengvintų ir sutrumpintų kai kuriuos kelius. Pokalbis su kultūros viceministru ir KPD vadovu buvo bandymas išsiaiškinti, kaip į šiuos procesus įtraukti ir Klaipėdos padalinį, kaip vieną derinančių institutų“, – kalbėjo meras.

Tąkart buvo aptarti trys konkretūs projektai: Jonų bažnyčios ir piliavietės bokštų bei buvusios „Švyturio“ alaus daryklos teritorijos.

„Nesiruošiu badyti pirštais, bet kai kuriais atvejais tam tikras personalijas su tam tikrais objektais galima būtų sieti. Turime konstatuoti, kad bet koks statybos, rekonstravimo ar net kažkokių objektų renovavimo procesas senamiestyje yra labai jautrus, o reikalavimų ir ribojimų yra labai daug. Kalbėjome, ar visais atvejais jie yra pamatuoti ir neišvengiami, – atviravo V.Grubliauskas. – Saugoti būtina, bet tai negali būti absoliučiai nepajudinama dogma, kai tas saugojimas tampa stabdžiu ir stagnacijos priežastimi vystant bet kurią teritoriją ir ypač senamiestyje. Aš už saugojimą, bet dvigubai už tai, kad tai būtų daroma atsakingai ir jautriai, dėmesingai bei teisingai. Lietuva yra viena labiausiai viską saugančių. Tik klausimas, ar tas saugojimas netampa vieninteliu ir neįveikiamu stabdžiu. Tai net nebe retorinis klausimas. Paradoksas – kuo labiau saugome, neleidžiame kažko daryti, tuo labiau tie saugomi objektai griūva.“

Norai baigiasi lozungais

Paveldosaugos srityje daug metų dirbantis V.Juška patvirtino, kad ši sistema Lietuvoje – be galo sudėtinga.

Neretai tos pačios srities specialistai sunkiai randa bendrą kalbą ir nesutaria, kas turima omenyje vertinant kurį nors teisės aktą. Atskiri KPD skirtingų skyrių darbuotojai kai kuriuos jų traktuoja skirtingai.

V.Juška rėžė atvirai – kai kurie sprendimai tiesiog glumina.

Jis prisiminė sulaukęs kauniečio verslininko skambučio. Šis domėjosi galimybe atnaujinti ir prikelti naujam gyvenimui stalininį pastatą Herkaus Manto gatvės ir M.Mažvydo alėjos kampe.

Žmogus klausė, ar galėtų šiame name įrengti stoglangius.

„Patvirtinau, kad taip, nes pastatas – sovietinis, ir tai yra mažiausiai, ką jis galėtų padaryti. Pasirodo, prieš tai verslininkas skambino kitai paveldosaugos institucijai ir išgirdo kategorišką draudimą įrengti stoglangius. Tais draudimais perlenkiama lazda. Kam verslininkams investuoti Klaipėdoje, kai nėra žinomas paveldosaugos institucijų galutinis apsisprendimas, jeigu kur kas saugiau gali investuoti Kaune ar Vilniuje. Mūsų mieste neretai visi geri norai baigiasi lozungais apie gaivinamą senamiestį. Realiai kontroliuojančių institucijų – daugybė, su jomis bendrauti reikia ne tik pinigų, bet ir kantrybės. Institucijų požiūris turėtų keistis, bet ne paskutinėje vietoje – asmenybės klausimas“, – neslėpė V.Juška.

Klaipėda – nepatraukli?

Lietuvos verslininkai garsiai kalba, kad sostinėje ar Kaune investuoti į saugotinas teritorijas kur kas paprasčiau.

Vieša paslaptis, kad projektų derinimas pirmiausiai priklauso nuo institucijų požiūrio ir geranoriškumo.

„Kartais atrodo, kad patys sau esame priešai. Vis dar gajus kai kurių institucijų požiūris: jei ką uždraudei, gali už tai pasikabinti medalį. Taip neturėtų būti. Turėtume siekti vieno tikslo: kad miestas gražėtų, verslininkai jame jaustųsi patogiai ir paveldas būtų išsaugotas, – dėstė miesto Paveldosaugos skyriaus vadovas. – Juk tiesa, kad kai kurie objektai dėl perdėto saugojimo tiesiog nunyksta. Kol kas įpareigojimų investuotojams tik daugėja, o reali pagalba – itin ribota.“