Quantcast

Klaipėdos pliažai nesumenko, tačiau Palangoje situacija – ne tokia optimistiška

Siekdami įvertinti Baltijos jūros paplūdimių pločio pasikeitimus po metų pradžioje vyravusių stiprių audrų, aplinkosaugininkai atliko papildomą krantų pokyčių monitoringą Melnragės, Girulių ir Palangos rekreacinėse zonose. Klaipėdos pliažų situacija nuteikia optimistiškai, skirtingai nei Palangos.

Melnragės ir Girulių paplūdimių būklė šį mėnesį vertinta dviejuose paplūdimio ruožuose, o Palangos paplūdimyje – 4-iuose jūros kranto ruožuose.

Įvertinus paplūdimių būklę, nustatyta, kad Melnragės bei Girulių paplūdimiai per metus atsikūrė ir, palyginti su 2022 m. balandį vykdyto eilinio krantų pokyčių monitoringo duomenimis, praplatėjo nuo 5,2 iki 21,5 metro.

Tikėtina, kad šioje zonoje paplūdimys praplatėjo dėl palankių hidrometeorologinių sąlygų bei atlikto smėlio papildymo Melnragėje.

Palangos paplūdimys per metus neatsikūrė, o dar labiau susiaurėjo, nuo 17 iki 27,4 metro abiejose Palangos tilto pusėse.

"Gamta pasiėmė smėlį atgal į jūrą, tiek viename, tiek kitame paplūdimyje abipus tilto. O štai Melnragėje, Uosto direkcijos iniciatyva, gilinant uosto akvatoriją iškastas smėlis buvo supiltas į pylimus ties molais jūroje. Akivaizdu, tai turėjo teigiamą poveikį. Palangoje krantai nebuvo papildyti smėliu, nes audros šiais metais buvo stiprios, todėl ten paplūdimiai ir neatsistatė", – paaiškino Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos tyrimų departamento Hidrologinių tyrimų skyriaus specialistas Donatas Bagočius.

Pasak aplinkosaugos specialisto, jei smėliu pakrantės vienokiu ar kitokiu būdu papildytos nebūtų, tai tikėtina, kad po šios žiemos rekreaciniai pajūrio plotai dar labiau sumažėtų.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių