Klaipėdos kultūros magistrės – dvi moterys

Per miesto gimtadienį, rugpjūčio 1-ąją, piliavietėje Klaipėdos kultūros magistro regalijos bus įteiktos dviem iškilioms uostamiesčio kūrėjoms – scenografei ir dailininkei Sofijai Kanaverskytei bei modernaus šokio teatro vadovei ir choreografei Agnijai Šeiko-Sarulienei.

Pasiūlė dešimt kandidatų

Klaipėdos kultūros magistro vardas suteikiamas uostamiesčio menininkams ar kitiems kultūros darbuotojams už išskirtinius nuopelnus miesto kultūrai.

Pretendentus vertino Klaipėdos kultūros magistro vardo suteikimo komisija, kurią sudaro meras, Kultūros skyriaus vedėja bei Kultūros ir meno tarybos nariai.

Pasiūlymai buvo priimami ir registruojami visą mėnesį iki balandžio 19 d.

Šiemet pasiūlyta 10 kandidatų – džiazo pianistas ir pedagogas Saulius Šiaučiulis, muzikos kūrėjas Donatas Bielkauskas, choro dirigentas Algirdas Šumskis, režisierė ir Klaipėdos lėlių teatro įkūrėja Jūratė Januškevičiūtė, režisierius Alvydas Vizgirda, scenografė ir dailininkė S.Kanaverskytė, kultūros vadybininkė Nijolė Laužikienė, aktorius ir režisierius Benas Šarka, literatūrologas Marijus Šidlauskas ir choreografė A.Šeiko-Sarulienė.

Išrinkti nebuvo lengva

Klaipėdos kultūros magistro vardo suteikimo komisija vakar posėdžiavo keturias valandas – gerokai ilgiau nei kada nors anksčiau.

Komisijos pirmininko, mero Vytauto Grubliausko teigimu, posėdis iš pradžių vyko nuotoliniu būdu, tačiau balsuoti susirinkta gyvai į posėdžių salę.

Tam, kad balsavimas vyktų slapta ir nebūtų jokių abejonių dėl skaidrumo, teko susirinkti fiziškai.

„Per 10 metų, kiek vadovauju šiai komisijai, tai buvo pats sudėtingiausias balsavimas. Visas dešimtukas – žinomos ir nusipelniusios Klaipėdai asmenybės. Po balsavimo maratono miestas šiais metais sveikins dvi labai kūrybingas damas – S.Kanaverskytę ir A.Šeiko-Sarulienę, kurios papildys kultūros magistrų ložę“, – džiaugėsi V.Grubliauskas.

Magistrų gretos išaugo

Naujai išrinktoms kultūros magistrėms rugpjūčio 1-ąją, per miesto gimtadienį, bus įteiktos regalijos, tarp jų – auksinis žiedas, pagamintas pagal galbūt Kryžiuočių ordino magistro papuošalo pavyzdį, rastą Klaipėdos piliavietėje.

Pernai kultūros magistro vardas buvo suteiktas tik vienam klaipėdiečiui – fotožurnalistui ir kraštotyrininkui Bernardui Aleknavičiui (1930–2020).

Laureatas tada atsisakė žiedo ir paprašė kuklios vardo suteikimo ceremonijos ne piliavietėje, kaip įprasta, o I.Simonaitytės bibliotekos kiemelyje. Jo valios buvo paisoma.

Nominantas, deja, mirė nepraėjus nė keturiems mėnesiams po iškilmių.

Nuo 2003 m., kai gimė ši tradicija, Klaipėdos kultūros magistro vardas jau yra suteiktas 38 kūrėjams. Šiemet prie jų prisijungs dar dvi iškilios klaipėdietės.

Pernai į Klaipėdos kultūros magistro vardą pretendavo net devyni savo darbais uostamiestį garsinantys menininkai ir kūrėjai, tačiau šis titulas suteiktas tik B.Aleknavičiui.

Kultūros magistrų sąrašas:

2003 m. vardas suteiktas aktoriui Vytautui Paukštei, kaligrafui Algiui Kliševičiui (1950–2008) ir istorikui, muziejininkui Jonui Geniui.

2004 m. – muzikologei Daivai Kšanienei, rašytojui ir poetui Gintarui Grajauskui ir dirigentui Stanislovui Domarkui.

2005 m. – džiazo muzikantui V.Grubliauskui ir režisieriui Povilui Gaidžiui.

2006 m. – muzikui ir chorvedžiui Kaziui Kšanui, tapytojui marinistui Edvardui Malinauskui ir teatralui Baliui Juškevičiui (1920–2013).

2007 m. – choreografui Juozui Gudavičiui (1926–2008), istorikui bei muziejininkui Aloyzui Každailiui (1943–2018) ir aktoriui bei poetui Broniui Gražiui (1934–2013).

2008 m. – muzikui Vytautui Tetenskui, aktorei Nelei Savičenko ir skulptoriui Arūnui Sakalauskui.

2009 m. – dailininkui Anatolijui Klemencovui, archeologui Vladui Žulkui ir rašytojui Juozui Šikšneliui.

2010 m. – etnologei Valerijai Jankūnaitei ir rašytojui Rimantui Černiauskui (1950–2011).

2011 m. – kultūros žurnalistei Ritai Bočiulytei.

2012 m. – chorvedžiui ir pedagogui Robertui Varnui (1930–2015).

2013 m. – dailininkei monumentalistei Angelinai Banytei.

2014 m. – režisieriui ir pedagogui Petrui Bielskiui.

2015 m. – choreografei Onai Skaistutei Idzelevičienei ir etnologei Irenai Nakienei.

2016 m. – menotyrininkei Kristinai Jokubavičienei ir rašytojui Rolandui Rastauskui.

2017 m. – aktoriui Dariui Meškauskui, kompozitoriui Remigijui Šileikai ir keramikui Isroildžonui Baroti.

2018 m. – skulptoriui Algirdui Bosui ir fotografui Remigijui Treigiui.

2019 m. – violančelininkui Mindaugui Bačkui ir aktorei Reginai Šaltenytei.

2020 m. – kraštotyrininkui Bernardui Aleknavičiui (1930–2020).



NAUJAUSI KOMENTARAI

klausimas

klausimas portretas
O kodėl šiais metais neskalbiama kas pasiūlė kandidatūras? Pernai buvo viešai paskelbta kas ką pasiūlė. Man būtų labai įdomu. Ar šiemet kažkaip nepatogu? ...

klaipėdietis

klaipėdietis portretas
Šių metų rinkimai iššaukė didelę neramią diskusiją. Pasirodo kad vien mero, kultūros skyriaus vedėjos ir keletos kultūros komitetų narių nuomonės neužtenka teisingam sprendimui dėl kultūros magistro vardo. Būtina keisti buvusias žaidimo taisykles. O gal verta kažką paimti iš Metų klaipėdietės rinkimų kai dalyvauja miesto publika. Kodėl nebuvo skelbtas rinkimų komisijos narių sąrašas?Meno žmonės labai jautrūs neteisybėms , dėmesiui iš valdžios ir publikos. Tą turėtų organizuoti kultūros skyrius.Jo viena iš veiklos paskirčių pagerbti miesto menininkus.

klaipėdietis

klaipėdietis portretas
Už tokius pinigus nesunku prisivilioti pasaulio (?) menininkus.Dėl Agnijos meilės Klaipėdai - suabejočiau, o va dėl meilės titulams ir pinigams - esu tikras.Iš ties, turėtų būti gėda Agnijai, Godai ir t.t. prieš kitus menininkus. Na, negalima gi būti šitaip nepadoriai godžiam...Ir nesutinku, kad visi komentarai iš vieno šaltinio.Rašau pirmą kartą ir tikrai niekaip nesu susijusęs su ankstesniais komentatoriais.
VISI KOMENTARAI 23
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių