Klaipėdos centrinio pašto ateitis – miglose

Atsirado pilkų zonų

Pernai po ilgokų nerimą keliančių paieškų, kas norėtų ir galėtų imtis centrinio pašto perėmimo bei atnaujinimo, klaipėdiečiai džiūgavo – liepą miesto meras Vytautas Grubliauskas ir Kultūros ministras Simonas Kairys pasirašė ketinimų protokolą dėl Klaipėdos centrinio pašto komplekso įveiklinimo.

Oficialiame ketinimų protokolo dokumente buvo nurodyta, kad Kultūros ministerija įsipareigojo numatyti finansavimą kompleksui sutvarkyti 2021–2030 m.

Praėjusių metų pabaigoje uostamiesčio vadovai iš neoficialių kalbų ėmė suprasti, kad klaipėdiečių ir ministerijos padalinio, vadinamo Kultūros infrastruktūros centru, klerkų ketinimai skiriasi.

„Pajutome tokį lengvą pėdų mėtymą. Pradžioje buvo kalba apie gražų projektą ir vilčių bokštą, po to kilo kalbų, ar rinkimai nepakeis pasirašytų dokumentų, o paskui paaiškėjo, kad pašto teritorijoje yra ir pilkųjų zonų. Būtų keista, jei bokštas blizgėtų, o šalia esantys garažai liktų nutriušę. Taip neturėtų būti. Visame šitame Bagdado turguje nebeaišku, kas kam priklauso ir kas ką darys, todėl ir išsiuntėme raštą“, – pasakojo meras V. Grubliauskas.

Visame šitame Bagdado turguje nebeaišku, kas kam priklauso ir kas ką darys.

Sklypo naudotojų – ne vienas

V. Grubliausko žiniomis, Nacionalinė žemės tarnyba nėra nutraukusi su paštu sutarties dėl visos pašto teritorijos. O tai yra apie 50 arų. Ji turi būti padalinta naudotojams pagal turimus pastatus.

Pasirodo, šiame plote yra ne tik Kultūros ministerijai priskirti vertingųjų savybių turintys pašto pastatai.

Kaip paaiškino savivaldybės Turto valdymo skyriaus vedėjas Edvardas Simokaitis, visas pašto kompleksas užima 0,517 ha.

1997 m. 0,124 ha ilgam laikui yra išsinuomota bendrovei „Telia“. Paštas iki neseno laiko valdė 0,3885 ha žemės plotą ir jame esančius statinius.

Iš viso pašto statinių komplekso paveldiniai yra tik trys. Tai centrinis pašto pastatas su bokštu, kuriame yra karilionas, telegrafas ir administracinis pastatas.

Iš Liepų gatvės nematyti kieme esančių kitų komplekso priklausinių. Tai yra garažo, kuris beveik 256 kvadratinių metrų ploto, bei dar vieno administracinio pastato, kurio plotas – apie 80 kvadratinių metrų.

Šie du statiniai neturi vertingųjų savybių ir nepriskiriami prie kultūros paveldo objektų. Jie vis dar priklauso paštui, kitaip sakant, – Susisiekimo ministerijai.

Anot V. Grubliausko, pirmiausia reikia išsiaiškinti, kas kam priklauso, išspręsti žemės nuosavybės klausimą.

Toks neaiškumas miesto administraciją verčia baimintis, ar vieną dieną Susisiekimo ministerija savo dalies neparduos ir šioje vietoje neišdygs koks nors privatus namas arba net daugiabutis.

„Kol neišsprendėme žemės klausimo, sudėtinga kalbėti, kas bus su tais pastatais. Logiškai galvojant, visus šiuos namų darbus, atsidalinant pastatus ir žemę, turėtų atlikti tas, kieno dalis yra didžiausia. Vargu, ar miestas, būdamas labai nedidelės dalies savininkas, turėtų inicijuoti tokius procesus. Kultūros ministerijos proaktyvi pozicija būtų labai pageidautina ir reikalinga, bet ir Lietuvos paštas turėtų daryti savo namų darbus. Klaipėdos savivaldybė pasiruošusi padėti. Kol kas pasigendame aiškumo ir judesio, todėl gimsta interpretacijos“, – nerimavo meras.

Vytautas Grubliauskas. Vytauto Liaudanskio nuotr.

„Kas čia darosi?“

Iš neoficialių kalbų, atsklindančių iš Vilniaus, ėmė aiškėti, kad Kultūros ministerija nusiteikusi sutvarkyti tik pagrindinį Klaipėdos centrinio pašto pastatą.

Dėl to kilo spėjimų, kad visa kita turės daryti miestas. Jei taip atsitiktų, Klaipėdai būtų didžiulis iššūkis, kurio miesto valdžia neplanavo.

Rūpestis dėl sprendimo paraišką teikti tik pagrindinio pašto pastato atnaujinimo finansavimui kelia nerimą ir vicemerui Arvydui Cesiuliui.

„Neoficialiai mus pasiekusiais duomenimis, visą modernizavimą planuojama atlikti tik centrinėje, reprezentacinėje pašto dalyje, bet yra ir kitų patalpų ir pastatų, kurie nepateks į tą procesą. Ko gero, tai reiškia, kad tai daryti turėtų miestas. Pagal mūsų preliminarius susitarimus, miestas įsipareigojo savo biudžeto sąskaita atlikti įveiklinimui būtinus darbus: įrengti ekspozicijas, sutvarkyti ir paruošti patalpas. Miestas nuo to nesitraukia, bet nesame numatę pinigų pastatų atnaujinimui, nes apie tai nė nebuvo kalbos. Todėl ir norime su ministerija išsiaiškinti, kas čia darosi“, – nuostabos neslėpė vicemeras.

Klaipėdos vadovas V. Grubliauskas pasakojo raštą Kultūros ministerijai išsiuntęs dar kovo pirmoje pusėje. Jame rašoma, kad Kultūros ministerija iš Susisiekimo ministerijos perėmė tik dalį Klaipėdos centrinio pašto pastatų komplekso.

Šiuo raštu meras prašė paaiškinti, kodėl nuspręsta į rengiamą paraišką įtraukti tik pagrindinio pastato dalies modernizavimą.

„Klaipėdos miesto savivaldybei ir miesto bendruomenei labai svarbu žinoti, kokia yra Kultūros ministerijos ilgalaikė strategija dėl Klaipėdos centrinio pašto pastatų komplekso sutvarkymo. Vertindami viešumoje kultūros ministro išsakytas abejones dėl vykstančių savivaldos rinkimų įtakos jau pasirašytoms sutartims tarp Klaipėdos miesto savivaldybės ir Kultūros ministerijos, nedviprasmiškai pareiškiame, kad Klaipėdos miesto savivaldybė tvirtai laikosi savo įsipareigojimų, numatytų ketinimų protokole, ir to paties tikisi iš Kultūros ministerijos“, – dėstoma mero pasirašytame rašte.

Atsakymo į šį raštą dar negauta.

Apgailėtina: pašto kiemelis su senu šuliniu net pagal optimistinius planus nepatenka į greičiausiai tvarkomų objektų sąrašą. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Pirmenybė – Kauno paštui

Kultūros ministerijos Kultūros infrastruktūros centro Projektų valdymo tarnybos projektų vadovas Rūtenis Pocius, kalbėdamas apie klaipėdiečiams rūpimą klausimą, pripažino, kad uostamiestį pasiekę gandai buvo teisingi.

„Savivaldybė dabar užsiėmusi rinkimais, mero pokyčiu. Juk kokių nors sutarčių nėra pasirašyta. Pasirašytas tik kažkoks ministro ir buvusio mero ketinimų protokolas. Mes kol kas skaičiuojame, dėliojame ir laukiame, kaip baigsis su Kauno paštu, tada žiūrėsime, kaip išeis su Klaipėda“, – kalbėjo R. Pocius.

Projektų vadovas ėmėsi aiškinti, kad Kultūros infrastruktūros centras savo lėšų neturi, tai yra valstybės arba ES pinigai. Lietuvoje vystoma ir statoma daug kultūros objektų, ir visa tai atliekama įvairių programų resursais.

„Šiandien dar nėra patvirtinta jokių lėšų jokiems objektams. Kauno paštui atnaujinti jau yra rengiama finansavimo paraiška, ji turi būti parengta iki liepos 1 d., tada ji bus svarstoma. Spėjame, kad galbūt rugpjūtį bus skirstomi likusieji nuo Kauno pašto pinigai, jeigu jų liks. Klaipėdos paštas yra antrajame kvietimo etape. Kultūros ministerija turi susidėliojusi juodraštį, kuriame numatyta, kad daugiau ar mažiau pinigų turėtų likti. Kai jų liks, teiksime paraišką dėl Klaipėdos, gal ir gausime tą finansavimą. Rugpjūtį galbūt išaiškės, ar apskritai finansavimas bus skirtas. Gali būti, kad pinigų tiesiog neliks“, – abejonėmis dalijosi R. Pocius.

Esą tokių objektų, kurie pretenduos į minimas lėšas, yra nemažai. Didesnieji, kuriems reikės dešimčių milijonų eurų, yra Kauno M. Žilinsko galerija, Kauno biblioteka. Tarp tokių minimas ir Klaipėdos centrinis paštas.

Mažina apimtis

Galimybių studijoje minimas visas Klaipėdos pašto kompleksas.

Šiuo metu Kultūros ministerija yra perėmusi tik tuos pastatus, kurie yra kultūros vertybės, bet komplekse yra ir nepriskirtų šiai kategorijai pastatų.

Pasak R. Pociaus, Kultūros ministerija siekė perimti ir juos, kad sklype neatsirastų daugiau savininkų ir būtų įgyvendintas galimybių studijos aprašytas vientisumas.

„Šiame etape pagal investicinį projektą numatyta tvarkyti tik pagrindinį pašto pastatą. Preliminariai numatyta, kad tam reikės 9,4 mln. eurų. Tiesa, planuojama rūsio neįrenginėti. Ten buvo planuojama ekspozicija, bet bandome ir ten sutaupyti, kad pavyktų kažką padaryti, nes galime užsimanyti sutvarkyti visus pastatus už 10 mln., bet tada darbai bus tik pradėti, bet nepabaigti, – aiškino R. Pocius. – Tiesiog mažiname apimtis ir bandome saugoti bent pagrindinį pastatą. Toks numatomas pirmas etapas. Kol kas visi pastatai priklauso mums, Kultūros ministerijai. Jei savivaldybė būtų pareiškusi norą, Kultūros ministerija būtų atidavusi šiuos pastatus, nes mes irgi pinigų neturime. Mes esame tie, kurie organizuoja procesą, teikia paraišką, samdo projektuotojus, rangovus ir daro darbus.“

Valdininkas mano, kad pinigų pašto remontui per fondus galėjo ieškoti ir miestas.

R. Pociaus įsitikinimu, likę pašto komplekso pastatai gali būti atiduoti savivaldybei, juk nuo to niekas nepasikeis.

„Galvose yra projektas kitu etapu sutvarkyti ir kitus vertingųjų savybių turinčius pastatus. Tikslas galiausiai sutvarkytus pastatus perduoti įkurtai įmonei, kuri bus tame pašte. Kaip dabar žinoma, tai bus F. W. Argelanderio centras“, – teigė valdininkas.

R. Pocius svarstė, kad niekas nežino, kaip bus po 10 ar daugiau metų. Gal F. W. Argelanderio centras įsikurs suremontuotame pagrindiniame pastate, o paskui ši įstaiga panorės tapti ir kitų pastatų šeimininke, gal ji prašys juos perduoti net nesutvarkytus.

Tokiu atveju Kultūros infrastruktūros centras dalyvautų trišalėje sutartyje.