Quantcast

Klaipėdoje glumina nedarbo aukštumos: mieste siaučia bedarbystė?

Uostamiestyje veša karantino pasėta bedarbystė. Šį mėnesį Klaipėda pradėjo pasiekusi aukščiausią nedarbo lygį nuo pat ekstremalios situacijos pradžios. Vis dėlto darbo rinkos ekspertai įžvelgia ir atsigavimo ženklų.

Nedarbas – zenite

Karantinas baigėsi, tačiau jo sukelta bedarbystė – ne. Maždaug taip galima apibūdinti dabartinę situaciją uostamiesčio darbo rinkoje.

Užimtumo tarnybos Klaipėdos klientų aptarnavimo departamento duomenimis, rugpjūčio 1 d. pasiektas aukščiausias nedarbo lygis nuo šalyje paskelbtos ekstremalios situacijos pradžios – 12 proc. darbingo amžiaus klaipėdiečių neturėjo darbo.

"Karantino pradžioje, t. y. pirmą karantino savaitę, kovo 23 d., nedarbas Klaipėdoje siekė 8,2 proc., o, pavyzdžiui, sausio 1 d. 7,4 proc. darbingo amžiaus klaipėdiečių neturėjo darbo. Bendras registruotas nedarbas šalyje šiandien – 13,2 proc.", – situaciją apibendrino Užimtumo tarnybos Klaipėdos klientų aptarnavimo departamento direktoriaus pareigas laikinai einanti Jurgita Petraitienė.

Teigiama, kad rugpjūčio 1 d. Klaipėdoje buvo registruota daugiau nei 10,7 tūkst. darbo neturinčių asmenų – 42,3 proc. daugiau nei tokiu laiku prieš metus ir 7,1 proc. daugiau nei šių metų liepos 1 d.

Darbo neteko vyresni

Ypač skaudžiai karantinas smogė vyresniems žmonėms. Teigiama, kad karantino laikotarpiu kas trečias Užimtumo tarnyboje įregistruotas darbo neturintis klaipėdietis yra vyresnis nei 50 m.

Aktyvumas: nors darbo rinkoje pastebima atsigavimo ženklų, sezoninio darbo rinka – pasyvesnė nei pernai. / Vytauto Liaudanskio nuotr.

"Jų įsidarbinimo galimybės yra mažesnės. Viena pagrindinių priežasčių – kompetencijų ir kvalifikacijos trūkumas, kai darbo rinkos poreikiai prasilenkia su įgūdžiais ir gebėjimais, kuriuos turi dabartiniai vyresnio amžiaus darbo netekę asmenys", – pastebėjo J. Petraitienė.

Tiesa, po karantino bedarbių tendencijos kiek pasikeitė.

Teigiama, kad kas trečias (32,8 proc.) per liepą įregistruotas darbo neturintis asmuo buvo jaunimas iki 29 m., 28,15 proc. – vyresni nei 50 m. asmenys, absolventai sudarė tik 0,25 proc.

Skamba paradoksaliai, tačiau tendencijos rodo, kad karantino laikotarpiu dažniau darbo teko ieškoti turintiems profesiją, mokslus baigusiems žmonėms.

Nuo kovo 16 d. iki rugpjūčio 1 d. trečdalis (36,9 proc.) besiregistravusių darbo neturinčių asmenų buvo įgiję aukštąjį išsilavinimą. Turinčių profesinį išsilavinimą klaipėdiečių registravosi 29,3 proc.

Tiesa, mokslus baigusiems, bet per karantiną darbą praradusiems žmonėms vis dėlto pavyko surasti kitą.

Mato pozityvių tendencijų

Darbo rinkos atstovai teigia įžvelgiantys ir atsigavimo ženklų. Vienas jų esą yra tai, kad Užimtumo tarnyboje pastaruoju metu registruojasi mažiau moterų.

Liepą Klaipėdoje vyrai sudarė didesnę dalį tarp visų darbo neturinčių ir besiregistravusių Užimtumo tarnyboje asmenų – 51,3 proc.

Pernai tuo pačiu laikotarpiu vyrai sudarė 53,3 proc.

Būtent moterys pirmosios pajuto karantino padarinius ir labiausiai nukentėjo šioje situacijoje, mat suvaržymai skaudžiausiai smogė paslaugų sektoriui, o jame ir dirba daugiausia moterų.

"Tai, kad moterų registruojasi mažiau, rodo, jog rinka stabilizuojasi. Bedarbių struktūroje vyrai sudarė didesnę dalį, nes jie tiesiog dažniau keičia darbą. Karantino metu moterų registracija buvo gerokai išaugusi, ir bendroje bedarbių struktūroje moterų dalis perkopė 50 proc. Dabar rinka stabilizuojasi, moterų vėl registruojasi mažiau, o vyrų situacija išlieka stabili. Tai reiškia, kad rinka grįžta į prieškrizinę padėtį", – aiškino J. Petraitienė.

Pašnekovės teigimu, būtent moterys pirmosios pajuto karantino padarinius ir labiausiai nukentėjo šioje situacijoje, mat suvaržymai skaudžiausiai smogė paslaugų sektoriui, o jame ir dirba daugiausia moterų.

"Jos pajuto pirmiausia ir lėčiau grįžta į rinką", – pastebėjo laikinoji Klaipėdos klientų aptarnavimo departamento vadovė.

Smuko pasiūlymų skaičius

Į šalį atslinkus koronavirusui, drastiškai sumažėjo laisvų darbo vietų pasiūla.

Užimtumo tarnybos duomenimis, nuo kovo 16 d. iki rugpjūčio 1 d. darbdaviai Klaipėdoje įregistravo 42,7 proc. mažiau laisvų darbo vietų nei 2019 m. tuo pačiu laikotarpiu.

"Tačiau jau nuo gegužės pradžios jaučiamas akivaizdus darbo pasiūlymų augimas. Rugpjūčio 1 d. Klaipėdoje įregistruotos 1 499 laisvos darbo vietos", – informavo J. Petraitienė.

Vis dėlto sezoninių darbų rinka šiemet kur kas pasyvesnė nei anksčiau.

Užimtumo tarnybos duomenimis, liepą darbdaviai Klaipėdoje pateikė 100 darbo pasiūlymų sezoniniam, terminuotam darbui, t. y. 40,8 proc. mažiau nei praėjusiais metais tuo pačiu laikotarpiu.

Jei palygintume liepą su birželiu, sezoninių, terminuotų darbų pasiūla sumažėjo 57,3 proc.

Išmokoms – milijonai

Išaugęs bedarbių skaičius reiškia ir tai, kad padaugėjo nedarbo išmokų gavėjų, o tai pastebimai patuštino "Sodros" kišenę.

"Paprastai pavasarį mažėjantis nedarbo išmokų gavėjų skaičius šiemet dėl koronaviruso pandemijos ir paskelbto karantino didėjo", – patvirtino "Sodros" Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Malgožata Kozič.

Vasario mėnesį Klaipėdos miesto ir rajono savivaldybėse buvo apie 4,2 tūkst. nedarbo išmokų gavėjų, kovą – 4,4 tūkst., balandį – 5 tūkst.

27 mln. eurų – beveik tiek "Sodra" liepą išmokėjo nedarbo draudimo išmokų.

"Šis skaičius ir toliau auga – gegužę 5,3 tūkst. Klaipėdos miesto ir rajono savivaldybių gyventojų gavo nedarbo draudimo išmoką, birželį – 5,6 tūkst.", – dėstė atstovė.

Pavyzdžiui, praėjusių metų birželį nedarbo išmokų gavėjų skaičius Klaipėdos mieste ir rajone buvo 3,5 tūkst.

Nuo kovo taip pat auga nedarbo išmokų skaičius.

"Šių metų vasarį Klaipėdos miesto ir rajono savivaldybėse gavėjams priskaičiuotų nedarbo išmokų suma siekė 1 mln. 263 tūkst. eurų. Kovo mėnesį išmokų suma sudarė 1 mln. 290 tūkst. eurų ir toliau augo: balandį priskaičiuotos nedarbo išmokos siekė 1 mln. 587 tūkst. eurų, gegužę – 1 mln. 684 tūkst. eurų, birželį – 1 mln. 694 tūkst. eurų", – vardijo M. Kozič.

Panašios tendencijos įvardijamos ir visoje Lietuvoje. Liepą "Sodra" išmokėjo beveik 27 mln. eurų nedarbo draudimo išmokų. Ši suma yra 70 proc. didesnė nei prieš metus, kai bedarbiams buvo išmokėta 15,5 mln. eurų.

Randa darbus?

Tiesa, pastaruoju metu "Sodros" fiksuojami duomenys taip pat, kaip ir Užimtumo tarnybos, signalizuoja apie prasidėjusius teigiamus procesus.

"Pagal iki šiol gautus draudėjų pranešimus, liepą į darbą buvo priimta apie 19 tūkst. žmonių daugiau, negu atleista", – sakė "Sodros" atstovė.

Birželį priėmimų ir atleidimų balansas taip pat jau buvo teigiamas – 1,2 tūkst. darbuotojų daugiau priimta, nei atleista.

Kilo ginčų dėl atlyginimų

Karantino laikotarpiu daugumos bedarbių atleidimo iš darbo priežastis, Užimtumo tarnybos duomenimis, buvo nurodoma kaip darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių, kitaip tariant – "savo noru".

Vis dėlto Darbo ginčų komisijų darbas rodo, kad būta ir įvairių nesutarimų.

"Karantinas stipriai paveikė daugelį šalies verslo įmonių, dėl to jos nepajėgė atsiskaityti su darbuotojais, mažino darbo užmokestį ir dažniausiai vienašališkai keitė sutarties sąlygas. Fiksuota daugybė atvejų, kai darbdaviai dėl susiklosčiusios situacijos laiku nesumokėdavo darbo užmokesčio ir, nenorėdami skelbti prastovų bei už jas mokėti minimalaus atlygio, bandydavo su darbuotojais nutraukti darbo sutartis neva jų noru," – situaciją apibendrino Darbo ginčų komisijų darbo organizavimo skyriaus vedėja Irina Janukevičienė.

Uostamiestyje veikia trys darbo ginčų komisijos. Pirmąjį šių metų pusmetį jos visos sulaukė 520 prašymų nagrinėti darbo ginčus.

Pastebima, kad daugiausia prašymuose pateikti žmonių reikalavimai susiję su neišmokėtu darbo užmokesčiu.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Karaliaujantis ubagas

Karaliaujantis ubagas portretas
Pilnos gatves chocholu ir kitu treciuju saliu pilieciu. Kada darbdaviams bus suduota "per kepure"? Samdomi svetimsaliai, kad nereiketu valstybei moketi mokesciu, o Lietuvos pilieciai lieka be darbo. Ar ilgai ministeriai i si "bardaka" zvelgs per rozinius akinius???!!!

jus skelbimu skaitytojai esat glushiai

jus skelbimu skaitytojai esat glushiai portretas
jus neskaitykit o nueikit darbintis , o tada galesit pagiedot, kai pamatysit kaip skiriasi pazadai ir realybe

baisiausias miestas LT- klaipeda

baisiausias miestas LT- klaipeda portretas
veiksmo jokio ,bedarbyste , mazos algos ,diziausios kainos ant LT , viskas uztersta, miegami rajonai nesikeite nuo ruso ,baisu , miesta valdo diletantai
VISI KOMENTARAI 29

Galerijos

Daugiau straipsnių