Quantcast

Klaipėdoje paskelbtiems Švyturių metams – dailės paroda muziejuje

  • Teksto dydis:

Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje Klaipėdoje vasario 15 d. 16 val. bus atidaryta paroda „Švyturiai ≠ Laivai“. Joje bus pristatyti tapybos ir grafikos darbai iš klaipėdiečių kolekcininkų Aleksandro Popovo ir Jelenos Kosinovos Rytų Prūsijos XIX a.–XX a. I pusės dailės kolekcijos. Vernisaže dalyvaus eksponuojamų kūrinių savininkai ir Lietuvos jūrininkų sąjungos tarybos narys Petras Bekėža.

Ne itin populiarus motyvas

Rytų Prūsijos dailės paveldas remiasi dviem svarbiausiais regiono kultūrinės erdvės reiškiniais – Karaliaučiaus dailės akademija ir Nidos dailininkų kolonija. Teigiama, kad Kuršių nerijos rūstų žavesį XIX a. pr. pirmieji atrado keliautojai ir rašytojai, o 1845 m. įkurtos Karaliaučiaus dailės akademijos profesoriai ir jų studentai lygiai taip pat vieni pirmųjų atrado nepakartojamą Nidos, skurdaus žvejų kaimelio, genius loci ir XIX a. pab. tapo legendinės dailininkų kolonijos įkūrėjais (veikė iki 1945 m.).

Nidos dailininkų kolonijos dalyvių temų arealas buvo aiškus ir konkretus. Jį lėmė unikali Kuršių nerijos gamta. Gausi nerijos miškų ir vandenų gyvūnija, net patys žmonės ir jų kasdienė veikla buvo to išskirtinio, mitinio kraštovaizdžio dalys, jam visiškai pavaldžios.

Švyturio motyvas Nidos dailininkų kūriniuose nebuvo itin populiarus. XIX a. pab. kolonistų kūriniuose jis beveik nesutinkamas. Viena iš priežasčių galėjo būti švyturio, nuolat tobulinamo navigacinio įrenginio, sąsajos su pramonės epocha, nuo kurios ir siekė atsiriboti to amžiaus dailininkai, ieškoję tolimų nepaliestos gamtos kampelių.

Domino to meto visuomenę

Kita vertus, būtent švyturys, laivybai ir žvejybai svarbus techninis objektas, domino plačiąją to meto visuomenę. XIX a. leidiniuose, periodinėje spaudoje dažnai buvo reprodukuojami grafikos darbai ir piešiniai su švyturių atvaizdais.

Tai primins parodoje eksponuojama Heinricho Wilhelmo Teichgräberio litografija „Klaipėdos vaizdas su švyturiu“ (1838 m.), pagal Otto Brausewetterio eskizą išraižyta „Sargyba Piliavos švyturyje“ (maždaug 1870 m.), garsaus to meto raižytojo Adolfo Klosso pagal W. Welnerio piešinį sukurtas medžio raižinys „Švyturys ties Nida Kuršių nerijoje“ (maždaug 1888 m.).

XX a. pr. reklaminiuose leidiniuose dažnai buvo spausdinamos švyturių – kaip kurortinių vietovių simbolių – nuotraukos. Populiarias Baltojo švyturio, stovėjusio ant šiaurinio molo, fotografijas primins Wilhelmo Thiele’o 1924 m. sukurta litografija „Švyturys prie Klaipėdos“.

Ekspresionistai pakeitė situaciją

XX a. pr. pasikeitė situacija ir dailininkų kolonijoje. 1909 m. į Nidą pirmą kartą atvyko ekspresionistas Maxas Pechsteinas. Nidoje sukurtuose jo darbuose aplinkinius stebino ryškios spalvos, drąsūs juodi kontūrai, detalių ignoravimas. Dinamiška kompozicija, apibendrintos formos, ekspresyvi raiška būdinga ir parodoje eksponuojamai M. Pechsteino litografijai „Nidos švyturys“ (1917 m.). Švyturio motyvas domino ir kitus ekspresionistinės pakraipos kolonijos dailininkus – Ernstą Mollenhauerį, Karlą Eulensteiną, Eduardą Bischoffą. Parodoje rodomas E. Bischoffo paveikslas „Žvejų laivai Piliavoje“ (1937 m.), kuriame dekoratyviai ir ekspresyviai, pasitelkiant ryškias, atviras spalvas, sujungti Piliavos švyturio ir burinių laivų motyvai.

Įdėmiai pasižvalgius, parodoje bus galima pamatyti dar vieną švyturį. Nedidelėje Karlo Röttgerio akvarelėje „Kurėnai Sembos pakrantėje“ ant aukšto kyšulio dangaus tolybėse beveik ištirpsta garsiojo Bruzdavos švyturio kontūrai. Jo šviesos signalai kartu su Klaipėdos ir Nidos švyturių šviesomis saugiai vedė laivus Baltijos jūroje.

Parodos kuratorės – dailėtyrininkė Kristina Jokubavičienė ir meno kolekcininkė J. Kosinova.

Paroda Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje (Didžioji Vandens g. 2) veiks iki kovo 16 d.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių