- Asta Dykovienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija iki sausio pabaigos šalies savivaldybėms turėtų paskirstyti finansavimą vaikų dienos centrams. Klaipėdos savivaldybės atstovai tikina, kad tai labai menka suma to, kiek miestas kasmet skiria pagalbai vaikams iš socialinės rizikos šeimų.
Padalins milijonus eurų
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija paskelbė, kad sausio pabaigoje 58 šalies savivaldybes pasieks vaikų dienos centrams skirtas finansavimas.
Visoje šalyje veikiantiems 454 vaikų dienos centrams, teikiantiems akredituotas vaikų dienos socialinės priežiūros paslaugas, atiteks 7,5 mln. eurų.
Tai esą užtikrins stabilią vaikų dienos centrų veiklą visus metus.
Kiekvienam vaikui skiriama ne mažiau nei po 30 eurų per mėnesį.
Valstybės biudžeto lėšos gali būti naudojamos vaikų dienos centrų darbuotojų darbo užmokesčiui, kvalifikaciniams mokymams ir patalpų išlaikymui finansuoti.
Į mūsų centrus vaikai nukreipiami tikslingai, kurie negauna popamokinės veiklos mokyklose, nelanko būrelių ir yra iš rizikos šeimų.
Vaikų dienos centrų veikla ypač svarbi tiems vaikams, kurie tinkamos priežiūros, rūpesčio, dėmesio negauna savo šeimose.
Čia ugdomi kasdieniai vaikų gyvenimo įgūdžiai: mokoma higienos, sveikos gyvensenos, lavinami socialiniai, bendravimo įgūdžiai, organizuojama psichologinė pagalba, užimtumas.
Išsiskiria iš visų miestų
Klaipėdos savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Audronė Liesytė patvirtino, kad uostamiestyje yra akredituojami ir finansuojami tik trys vaikų dienos centrai.
Vilniuje veikia 39 tokie centrai, Kaune – 28, Šiauliuose – 11, Alytuje – 9.
Audronė Liesytė: dirba už simbolinius pinigus simbolinį darbą.
Trys dienos centrai, kaip ir Klaipėdoje, veikia tik 18 tūkst. gyventojų turinčiame Visagine.
Tačiau, anot A.Liesytės, tų trijų vaikų dienos centrų uostamiestyje pakanka, nes juose teikiama kur kas daugiau paslaugų nei kitų miestų analogiškuose centruose ir jų veiklą papildomai finansuoja Klaipėdos savivaldybė.
Iš miesto biudžeto kasmet Klaipėdos dienos centrams, kuriuos lanko 100 vaikų, skiriama per 400 tūkst. eurų.
"Jūsų minėtų savivaldybių vaikų dienos centrai dirba už simbolinius pinigus simbolinį darbą. Į mūsų centrus vaikai nukreipiami tikslingai, kurie negauna popamokinės veiklos mokyklose, nelanko būrelių ir yra iš rizikos šeimų", – patikslino A.Liesytė.
Pasak jos, Šeimos gerovės centro specialistai rizikos šeimose augantiems vaikams pasiūlo lankyti dienos centrą.
"Pas mus ta paslauga yra kitokia nei kitose savivaldybėse. Pavyzdžiui, viename centre yra teikiamos paslaugos vaikams su elgesio sutrikimais, su jais dirba psichoterapijos specialistai, to kitur nėra", – teigė A.Liesytė.
Klaipėdoje vieno dienos centrą lankančio vaiko paslaugoms per mėnesį skiriama apie 350 eurų, 11 kartų daugiau, nei numatė ministerija.
Į savivaldybės skirtą sumą įskaičiuotos išlaidos vaikų maistui, specialistų darbo užmokestis, patalpų išlaikymas, kiti mokesčiai.
Pinigų kontrolė – griežta
Esą ministerija ne kartą stebėjosi, kodėl Klaipėdoje vaikų dienos centruose teikiamos paslaugos – pačios brangiausios Lietuvoje.
Kai ministerija metams dienos centrui skiria 6–8 tūkst. eurų, tai už tiek nieko nepavyktų nuveikti. Tai tik simbolinis finansavimas, vos 5 proc. to, kas turi būti skiriama.
"Jeigu vaikas dienos centre po pamokų praleidžia 4–6 valandas, jo išlaikymas – maitinimas, darbuotojų alga, patalpų išlaikymas, viskas ir sudaro tą sumą. Nes tėvai už tą paslaugą visai nieko nemoka. Ir kai ministerija metams dienos centrui skiria 6–8 tūkst. eurų, tai už tiek nieko nepavyktų nuveikti. Tai tik simbolinis finansavimas, vos 5 proc. to, kas turi būti skiriama", – pabrėžė A.Liesytė.
Socialinės paramos skyriaus vadovė tvirtino, kad atliko analizę kartu su Šeimos gerovės centru ir atrinko visus rizikos šeimų vaikus, kuriems reikia socialinių paslaugų, papildomos pagalbos.
"Visos trys mūsų įstaigos (labdaros fondas "Dienvidis", Dvasinės pagalbos jaunimui centras ir labdaros fondas "Liberi") yra akredituotos, kažkada buvo ir biudžetinis padalinys, bet nelabai pasiteisino, mes jį panaikinome ir išplėtėme paslaugas nevyriausybiniame sektoriuje. Tai yra pagalbos forma šeimai, šios paslaugos skirtos sustiprinti vaiko socialinius įgūdžius, mokymosi motyvaciją", – paaiškino A.Liesytė.
Šių centrų veiklą kontroliuoja Šeimos gerovės centras.
Vaikai nuolat keičiasi, dažniausiai centrą lanko jaunesnio mokyklinio amžiaus vaikai, paaugliai šiuos dienos centrus renkasi ne itin noriai.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kretingos taryba – prieš „European Energy“ žaliojo kuro gamyklos statybą2
Kretingos valdžia nepritarė Danijos atsinaujinančios energetikos kompanijos „European Energy“ planams rajone statyti žaliojo kuro gamyklą. ...
-
Kelionė iš Klaipėdos į Rygą – tik su persėdimais2
Pernai pradėjęs kursuoti traukinys Vilnius–Ryga stojo Šiauliuose, o jau nuo balandžio sustos dar dviejuose Lietuvos miestuose. Uostamiesčio gyventojams iš Klaipėdos tiesiogiai pasiekti Latvijos sostinę traukiniu dar nepavyks, bet, pas...
-
Vietoj griuvenos Liepojos gatvėje – prekybos centras6
Liepojos gatvės pradžioje pokyčiai stebina ir tempu, ir mastais – metų pradžioje pagaliau nugriautas apleistas baltų plytų statinys ir greta jo veikusi parduotuvė. Dabar milžiniškoje statybų aikštelėje verda darbas. ...
-
Ant Dangės upės kranto – benamių „sanatorija“1
Prie Dangės upės klaipėdiečiai aptiko nelegaliai suręstą namelį. Jie įtaria, kad buveinę sumeistravo benamiai. Artėjant sutemoms čia susirenka lėbautojų būrys, kuris neduoda ramybės kitapus upės gyvenantiems žmonėms. ...
-
A. Vaitkus: noras prijungti Vaikų ligoninę prie darinio, turinčio milžinišką nuostolį – nesuvokiamas10
Didelių finansinių problemų turinčioje naujojoje Klaipėdos universiteto ligoninėje situaciją būtų galima pataisyti prie jos prijungus pelningai dirbančią Vaikų ligoninę ir pardavus miesto centre esančius jos pastatus. Tokia idėja pasigirdo po Se...
-
Klaipėdoje įsigaliojo nauja tvarka: po išvykų teks teikti ataskaitas3
Įsigaliojus naujai Klaipėdos savivaldybės ir jai pavaldžių įstaigų darbuotojų komandiruočių į užsienį tvarkai, visi grįžusieji po darbo kelionių Komandiruočių į užsienį tikslingumui nustatyti komisijai privalės pateikti ataskaitas ne tik ...
-
Netektis KU bendruomenėje: mirė L. Z. Ruseckienė1
Eidama 90-uosius metus, mirė viena ryškiausių Lietuvos literatūros pedagogikos tyrėjų, ilgametė Klaipėdos universiteto dėstytoja, profesorė Liuda Zinaida Ruseckienė. ...
-
A. Vaitkus: Klaipėdos vaikų ligoninės prijungimas prie KU ligoninės – nesvarstytinas5
Seimo Sveikatos reikalų komitetui protokoliniu sprendimu pasiūlius Klaipėdos vaikų ligoninę prijungti prie Klaipėdos universiteto ligoninės, uostamiesčio meras Arvydas Vaitkus tvirtina, kad toks klausimas nesvarstytinas. ...
-
Kaimynų džiaugsmui – fejerverkas ankstų rytą8
Savaitgalį dešimtys šeimų liko be miego. Nežinia ką šventę kaimynai savo kieme nusprendė į dangų driokstelėti fejerverkų salvę. Tačiau šitokia linksmybių kulminacija šeštadienį pusę šešių ...
-
Švęsti Velykų – į Palangą: džiaugiasi, kad kainos dar – ne vasarinės8
Kai kurie į Palangą atvyksta trumpam – pavasario saulės išvilioti. Kiti kurorte ilsisi ir ten žada net margučius ridenti. Palangiškiai neabejoja, kad per Velykas kurortas ūš, teigia, kad taip būna kasmet, ypač po pandemijos. ...