Klaipėdoje pagalba vaikams – ne simbolinė

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija iki sausio pabaigos šalies savivaldybėms turėtų paskirstyti finansavimą vaikų dienos centrams. Klaipėdos savivaldybės atstovai tikina, kad tai labai menka suma to, kiek miestas kasmet skiria pagalbai vaikams iš socialinės rizikos šeimų.

Padalins milijonus eurų

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija paskelbė, kad sausio pabaigoje 58 šalies savivaldybes pasieks vaikų dienos centrams skirtas finansavimas.

Visoje šalyje veikiantiems 454 vaikų dienos centrams, teikiantiems akredituotas vaikų dienos socialinės priežiūros paslaugas, atiteks 7,5 mln. eurų.

Tai esą užtikrins stabilią vaikų dienos centrų veiklą visus metus.

Kiekvienam vaikui skiriama ne mažiau nei po 30 eurų per mėnesį.

Valstybės biudžeto lėšos gali būti naudojamos vaikų dienos centrų darbuotojų darbo užmokesčiui, kvalifikaciniams mokymams ir patalpų išlaikymui finansuoti.

Į mūsų centrus vaikai nukreipiami tikslingai, kurie negauna popamokinės veiklos mokyklose, nelanko būrelių ir yra iš rizikos šeimų.

Vaikų dienos centrų veikla ypač svarbi tiems vaikams, kurie tinkamos priežiūros, rūpesčio, dėmesio negauna savo šeimose.

Čia ugdomi kasdieniai vaikų gyvenimo įgūdžiai: mokoma higienos, sveikos gyvensenos, lavinami socialiniai, bendravimo įgūdžiai, organizuojama psichologinė pagalba, užimtumas.

Išsiskiria iš visų miestų

Klaipėdos savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Audronė Liesytė patvirtino, kad uostamiestyje yra akredituojami ir finansuojami tik trys vaikų dienos centrai.

Vilniuje veikia 39 tokie centrai, Kaune – 28, Šiauliuose – 11, Alytuje – 9.

Audronė Liesytė: dirba už simbolinius pinigus simbolinį darbą.

Trys dienos centrai, kaip ir Klaipėdoje, veikia tik 18 tūkst. gyventojų turinčiame Visagine.

Tačiau, anot A.Liesytės, tų trijų vaikų dienos centrų uostamiestyje pakanka, nes juose teikiama kur kas daugiau paslaugų nei kitų miestų analogiškuose centruose ir jų veiklą papildomai finansuoja Klaipėdos savivaldybė.

Iš miesto biudžeto kasmet Klaipėdos dienos centrams, kuriuos lanko 100 vaikų, skiriama per 400 tūkst. eurų.

"Jūsų minėtų savivaldybių vaikų dienos centrai dirba už simbolinius pinigus simbolinį darbą. Į mūsų centrus vaikai nukreipiami tikslingai, kurie negauna popamokinės veiklos mokyklose, nelanko būrelių ir yra iš rizikos šeimų", – patikslino A.Liesytė.

Pasak jos, Šeimos gerovės centro specialistai rizikos šeimose augantiems vaikams pasiūlo lankyti dienos centrą.

"Pas mus ta paslauga yra kitokia nei kitose savivaldybėse. Pavyzdžiui, viename centre yra teikiamos paslaugos vaikams su elgesio sutrikimais, su jais dirba psichoterapijos specialistai, to kitur nėra", – teigė A.Liesytė.

Klaipėdoje vieno dienos centrą lankančio vaiko paslaugoms per mėnesį skiriama apie 350 eurų, 11 kartų daugiau, nei numatė ministerija.

Į savivaldybės skirtą sumą įskaičiuotos išlaidos vaikų maistui, specialistų darbo užmokestis, patalpų išlaikymas, kiti mokesčiai.

Pinigų kontrolė – griežta

Esą ministerija ne kartą stebėjosi, kodėl Klaipėdoje vaikų dienos centruose teikiamos paslaugos – pačios brangiausios Lietuvoje.

Kai ministerija metams dienos centrui skiria 6–8 tūkst. eurų, tai už tiek nieko nepavyktų nuveikti. Tai tik simbolinis finansavimas, vos 5 proc. to, kas turi būti skiriama.

"Jeigu vaikas dienos centre po pamokų praleidžia 4–6 valandas, jo išlaikymas – maitinimas, darbuotojų alga, patalpų išlaikymas, viskas ir sudaro tą sumą. Nes tėvai už tą paslaugą visai nieko nemoka. Ir kai ministerija metams dienos centrui skiria 6–8 tūkst. eurų, tai už tiek nieko nepavyktų nuveikti. Tai tik simbolinis finansavimas, vos 5 proc. to, kas turi būti skiriama", – pabrėžė A.Liesytė.

Socialinės paramos skyriaus vadovė tvirtino, kad atliko analizę kartu su Šeimos gerovės centru ir atrinko visus rizikos šeimų vaikus, kuriems reikia socialinių paslaugų, papildomos pagalbos.

"Visos trys mūsų įstaigos (labdaros fondas "Dienvidis", Dvasinės pagalbos jaunimui centras ir labdaros fondas "Liberi") yra akredituotos, kažkada buvo ir biudžetinis padalinys, bet nelabai pasiteisino, mes jį panaikinome ir išplėtėme paslaugas nevyriausybiniame sektoriuje. Tai yra pagalbos forma šeimai, šios paslaugos skirtos sustiprinti vaiko socialinius įgūdžius, mokymosi motyvaciją", – paaiškino A.Liesytė.

Šių centrų veiklą kontroliuoja Šeimos gerovės centras.

Vaikai nuolat keičiasi, dažniausiai centrą lanko jaunesnio mokyklinio amžiaus vaikai, paaugliai šiuos dienos centrus renkasi ne itin noriai.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių