- Jurgita Andriejauskaitė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vykstant molų rekonstrukcijai Klaipėdoje keliama idėja atstatyti 1884 metais Klaipėdoje iškilusį ir iki Antrojo pasaulinio karo stovėjusį Baltąjį švyturį, tačiau palaikymo jai stinga, o šiam klausimui spręsti antradienį suformuota darbo grupė.
Baltojo švyturio atstatymo idėją jos autorius, švyturių tyrinėtojas, farologas ir knygų autorius Aidas Jurkštas antradienį pristatė Klaipėdos savivaldybės Jūrinės kultūros koordinacinėje taryboje.
Šiuo metu vykdoma Klaipėdos uosto molų rekonstrukcija, kuri jau įsibėgėjusi. A. Jurkšto teigimu, tai būtų puiki proga atstatyti ir per Antrąjį pasaulinį karą traukiantis vokiečiams susprogdintą objektą.
„Tai marinistikos simbolis numeris vienas Lietuvai. Klaipėdai ir Lietuvai ryškesnio jūrinio simbolio už švyturį nėra“, – teigė A. Jurkštas.
Klaipėdietis teigė kreipęsis į uostą, Susisiekimo ministeriją, vylėsi ir iš Klaipėdos kilusio prezidento Gitano Nausėdos palaikymo.
„Jūsų taryba – paskutinė stotelė“, – sakė A. Jurkštas.
Jo teigimu, nors vis kalbama apie tai, kad reikia stiprinti Lietuvos kaip jūrinės šalies įvaizdį, marinistinių objektų stinga ir palaikymo nesama. A. Jurkštas tvirtino, kad jo užklausą Prezidentūra informavo nukreipusi užklausą į Susisiekimo ministeriją ir Uosto direkciją.
„Gavau atsakymus, iš jų du esminiai – Susisiekimo ministerijos – atspindi ir uosto poziciją. Ministerija atsakė, kad vykdomo projekto kontekste pagal statinio paskirtį ir techninius reikalavimus neatitinka kriterijų. Klaipėdos uosto reikmėms kaip navigacinė priemonė švyturys nereikalingas“, – teigė A. Jurkštas.
Atsiranda žinybinių trikdžių ir trukdžių. Kita vertus, sukurti galimybę į švyturį kopti kuo didesniam skaičiui žmonių, tai iš tikrųjų vertybė, dėl kurios verta ieškoti visų galimų sprendimų.
Uosto direkcijos atstovė Dalia Gun teigė, jog šis objektas molų rekonstrukcijos projekte nebuvo numatytas. Rekonstrukcija vykdoma Europos Sąjungos lėšomis ir kitąmet jau bus baigta įgyvendinti, o nukrypti nuo terminų negalima.
„Kaip bebūtų, ką ir minėjo Susisiekimo ministerija, situacija tokia, kad pagal rekonstrukcijos projektą nėra numatyta tokio navigacinio įrenginio, numatytos tam tikros apžvalgos aikštelės. (…) Kaip navigacinio įrenginio nereikia, yra kitų technologijų“, – teigė D. Gun.
A. Jurkštas teigė šį klausimą aptaręs ir su Kultūros paveldo departamento atstovais. Švyturys galėtų iškilti ir kaip kultūros paveldo objektas, kuriame galėtų vykti edukacijos.
Jūrinės kultūros koordinacinės tarybos pirmininkas, Lietuvos laivų asociacijos vykdantysis direktorius Gintautas Kutka pabrėžė, jog tokio statinio nesama nei uosto, nei miesto bendruosiuose planuose, o jų keitimas sudėtingas ir ilgai trunkantis procesas.
Meras palaiko
Švyturių tyrinėtojo teigimu, Baltasis švyturys anuomet buvo ypatingas objektas. Šis švyturys buvo pavaizduotas ant 200 litų banknoto, buvo kuriamos monetos, pašto ženklai. Interneto kloduose, pasak A. Jurkšto, esama tūkstančiai nuorodų su šio švyturio nuotraukomis. Iki šiol yra išlikę šio švyturio brėžiniai.
Klaipėdiečio teigimu, aplink Baltijos jūrą esančiose devyniose valstybėse yra keli šimtai švyturių. Kuriamas turistinis žiedas tokių objektų lankymui. A. Jurkšto žiniomis, vien Lenkijoje tokius švyturius aplanko pusantro milijono žmonių.
Jos teigimu, direkcija palaiko jūrinės kultūros objektų atsiradimą ir šį klausimą derėtų svarstyti ieškant kitokių sprendimų.
Klaipėdos savivaldybės kultūros skyriaus vedėja Eglė Deltuvaitė taryboje kėlė idėją kreiptis į specialistus, galimai dizaino studentus, ir pirmiausia pradėti kurti vizualizacijas, kaip šis statinys atrodytų.
Tuomet, anot jos, būtų galima pakartotinai kreiptis į direkciją ir kitas institucijas bei ieškoti sprendimų.
Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas BNS sakė palaikantis idėją dėl Baltojo švyturio, jai turi „būti uždegta žalia šviesa, bet procesai tikrai nėra lengvi“.
„Bet kokia mintis, kurioje yra žodis švyturys, man viliojanti ir maloniai klaipėdietiška, sielą glostanti. Kuo švyturių bus daugiau, tame skaičiuje ir Kllaipėdoje, tos jūrinės dvasios, auros bus daugiau. Aš ž bet kokį švyturį, klaipėdietišką baltą, juo labiau turintį istoriją“, – sakė uostamiesčio vadovas.
„Atsiranda žinybinių trikdžių ir trukdžių. Kita vertus, sukurti galimybę į švyturį kopti kuo didesniam skaičiui žmonių, tai iš tikrųjų vertybė, dėl kurios verta ieškoti visų galimų sprendimų“, – pridūrė jis.
Jūrinės kultūros koordinacinės tarybos pirmininkas Gintautas Kutka tvirtino, kad norint įrengti švyturtį, reikėtų ieškoti įamžinimo sprendinių.
Pasak jo, tai bus daroma darbo grupėje, skirtoje tolimesniam idėjos plėtojimui. Ji tarybos sprendimu įsteigta antradienį.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Netektis KU bendruomenėje: mirė L. Z. Ruseckienė1
Eidama 90-uosius metus, mirė viena ryškiausių Lietuvos literatūros pedagogikos tyrėjų, ilgametė Klaipėdos universiteto dėstytoja, profesorė Liuda Zinaida Ruseckienė. ...
-
A. Vaitkus: Klaipėdos vaikų ligoninės prijungimas prie KU ligoninės – nesvarstytinas3
Seimo Sveikatos reikalų komitetui protokoliniu sprendimu pasiūlius Klaipėdos vaikų ligoninę prijungti prie Klaipėdos universiteto ligoninės, uostamiesčio meras Arvydas Vaitkus tvirtina, kad toks klausimas nesvarstytinas. ...
-
Švęsti Velykų – į Palangą: džiaugiasi, kad kainos dar – ne vasarinės7
Kai kurie į Palangą atvyksta trumpam – pavasario saulės išvilioti. Kiti kurorte ilsisi ir ten žada net margučius ridenti. Palangiškiai neabejoja, kad per Velykas kurortas ūš, teigia, kad taip būna kasmet, ypač po pandemijos. ...
-
Klaipėdos vaikams – galimybė nemokamai pažinti baidarių irklavimo džiaugsmą ir naudas
Klaipėdos, Tauragės ir Telšių apskrityse netrukus bus pradėtas projektas, kurio metu vaikai galės nemokamai susipažinti su baidarių irklavimo teikiamais privalumais, daugiau sužinoti apie judėjimo ir sveikos gyvensenos naudą bei gilinti gamtos...
-
Savivaldybių sprendimai dėl Mėlynosios vėliavos – skirtingi2
Klaipėda nusprendė nedalyvauti Mėlynosios vėliavos – aplinkosauginius reikalavimus esą atitinkančių paplūdimių – programoje, o tam skirtus tūkstančius investuoti į realų pliažų sutvarkymą. Kaimyninės Palangos ir Neringos savivaldyb...
-
Apleistas pastatas bus parduotas aukcione: matininkai pagaliau įveikė užduotį11
Istorija dvelkianti Puodžių gatvė turi savo bėdą – 13 numeriu pažymėtą pastatą. Daugelis klaipėdiečių prisimena, kad jame ilgą laiką veikė „Caritas“, vienoje jo dalyje varguoliai gaudavo rūbų, kitoje veikė pigiausia visoje K...
-
Švenčiant Lietuvos įstojimo į NATO 20-ąsias metines – tradicinis bėgimas uostamiestyje14
Minint Lietuvos įstojimo į NATO 20-ąsias metines, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio Dragūnų batalionas pirmą kartą kviečia klaipėdiečius prisijungti prie tradicinio bėgimo, kuris vyks jau šį penktadienį, kovo 29-ąją. ...
-
Gamtinių reikalų – į Neringos skverą3
Neringos kvartale, prie daugiabučių namų, savaitgalį du neblaivūs asmenys demonstravo, kad neturi jokio gėdos jausmo. Viešoje vietoje jie praeivių ir nepilnamečių akivaizdoje atlikinėjo gamtinius reikalus. Vienas tai darė priešais vaik...
-
Kuprinė evakuacijai – pigiau nei siūlo verslas39
Karo bijantiems lietuviams verslininkai jau siūlo pirkti gerokai per šimtą eurų kainuojančią evakuacinę kuprinę. Joje esą yra visi reikalingi daiktai, kurių galėtų prireikti prasidėjus kariniams veiksmams. Tačiau daugelį šių daikt...
-
Klaipėdoje – dar viena erdvė jaunimui2
Klaipėdos miesto savivaldybės Imanuelio Kanto viešojoje bibliotekoje atverta nauja Atvira jaunimo erdvė. Tilžės gatvėje įsikūrusiame bibliotekos padalinyje nuo šiol įrengta vieta, kur jaunuoliai galės praleisti laisvalaikį. Įkurtuves ...