Kalėdos ir Naujieji metai – ypatingos šventės klaipėdietės Nijolės Bendikaitės namuose. Tada moteris iš dėžių traukia įspūdingą skaičių eglutės žaisliukų ir kitų šventinių dekoracijų. Klaipėdietės kolekcijoje – apie 10 tūkst. įvairių kalėdinių ir naujamečių atributų. Tai bene didžiausia tokia kolekcija Lietuvoje.

Parvežė iš Rusijos

"Kolekcionuoju viską, kad susiję su Kalėdomis ir Naujaisiais metais: eglutės žaisliukus, girliandas, kitus papuošimus, ženkliukus, atvirukus, pašto ženklus, žaislus, muzikines plokšteles. Viską, kas įmanoma. Net degtukus, kurie sudėti į naujametes dėžutes", – vardijo N.Bendikaitė.

35 metų klaipėdietė kolekcionuoti kalėdinius ir naujamečius atributus pradėjo prieš 10 metų.

"Susilaukiau dukrytės, turėjau daugiau laisvo laiko", – prisiminė moteris.

Imtis šios veiklos N.Bendikaitę paskatino mamos iš Rusijos, kur klaipėdietė gimė ir keliolika metų gyveno, parvežta didelė dėžė vaikystę menančių eglutės puošmenų.

"Paėmusi žaisliukus supratau, kad tai mano vaikystė, juos turiu išsaugoti. Papuošimus reikėjo restauruoti. Pradėjau domėtis, kaip tai daroma, ieškoti informacijos internete", – pasakojo moteris

Tada moteris sužinojo, kad nemažai žmonių Rusijoje, Ukrainoje, Baltarusijoje domisi kalėdiniais ir naujamečiais atributais, juos kolekcionuoja. Ši mintis ją sužavėjo.

Pasirinkti vieno negali

Per dešimt metų klaipėdietė sukaupė apie 10 tūkst. įvairių didžiųjų metų švenčių atributų. Tikslaus skaičiaus kolekcininkė negali pasakyti. Skaičiuoti sukauptus atributus liovėsi, kai skaičiai perkopė 5 tūkst. Panašu, kad tai didžiausia tokia kolekcija Lietuvoje.

"Dažniausiai kolekcininkai renka vieną šventinį atributą. Vieni renka Senelius Šalčius, kiti – snieguoles, treti – naujametį porcelianą ar ženkliukus. Aš negaliu pasirinkti kažko vieno. Man viskas patinka, miela, arti širdies, įdomu", – pabrėžė moteris.

Pasak N.Bendikaitės, būna, kad tam tikrą laiką renka naujamečius atvirukus. Kitais metais pereina prie Senelių Šalčių. Supratusi, kad trūksta snieguolių, perka jas.

"Taip ir keičiasi. Šiemet daug laiko skyriau pasakų personažų paieškai", – tvirtino klaipėdietė.

Kinijos gaminiai nežavi

N.Bendikaitės kolekcijoje daugiausia yra rusiškų, ukrainietiškų ir vokiškų žaisliukų. Moteris tvirtino, kad jau galėtų eksponuoti ir pagamintus Japonijoje. Jų susikaupė visa dėžė.

Seniausi turimi žaisliukai – sukurti dar prieš Antrąjį pasaulinį karą.

N.Bendikaitė renka ne tik senovinius, bet ir šiuolaikinius, išskirtinius žaisliukus. Tačiau jos kolekcijoje nėra nė vieno papuošimo, kuris pagamintas Kinijoje.

Kolekcininkė pabrėžė, kad visi surinkti žaisliukai yra skirtingi, jie pagaminti ir iš skirtingų medžiagų: stiklo, vatos, plastiko, metalo, popieriaus, molio, vaško ar šiaudų.

"Senieji Rusijos fabrikai tęsia darbą ir toliau. Jie gamina senuosius žaisliukus, naudoja tas pačias formas. Tik juos patobulina, kitaip nuspalvina", – pastebėjo moteris.

Pasakoja jautrias istorijas

Iš pradžių klaipėdietė žaisliukus rinko iš draugų ir pažįstamų. Vėliau jų pradėjo ieškoti internete, sendaikčių turguose, antikvarinėse parduotuvėse. Klaipėdietė dalyvauja ir aukcionuose.

Dauguma į N.Bendikaitės namus atkeliavusių šventinių atributų turi savo istoriją. Dalį padovanojo brangūs žmonės. Šių žaisliukų ji negali parduoti ar išmainyti, kad ir kaip būtų prašoma.

Pirkti kolekcininkei labiausiai patinka iš močiučių. Ji netingi pasidomėti ir žaisliukų istorija.

"Žmonės prisimena, kaip papuošimai atsirado jų namuose. Viena moteris pasakojo, kad, kai buvo maža, šeima gyveno vargingai. Prieš šventes atvažiavo dėdė. Jis mergaitę nusivedė į parduotuvę ir nupirko žaisliukų eglutei", – pasakojo moteris.

Anot N.Bendikaitės, kita garbaus amžiaus klaipėdietė prisiminė vietą, kur uostamiestyje buvo pardavinėjami žaisliukai, kokios eilės susidarydavo.

"Žaisliukai buvo deficitas. O dabar tik pinigų turėk, pirk, ką nori", – palygino moteris.

Iš pardavėjų N.Bendikaitė išgirsta ir istorijų, suspaudžiančių širdį. Viena moteris, kuri pardavė karo laikotarpio žaisliukų, prisiminė, kad namuose buvo dar senesnių – caro laikų.

Moteris pasakojo, jog vyko karas, o mama stengėsi vaikams suteikti vilties, kad viskas bus gerai, karas baigsis. Ištraukta eglutė buvo apkabinėta marcipaniniais sausainiais ir aukso spalva nudažytais riešutais. Caro laikais taip būdavo puošiamos eglutės.

Garbaus amžiaus moteris pasakojo, kad tuo metu šeimai trūko maisto. Šeima suvalgė eglutės papuošimus, mirkydami į vandenį.

"Tai jiems buvo geriausia dovana", – teigė kolekcininkė.

Žaisliukus laikė šiukšlėmis

"Žmonės senus žaisliukus atiduodavo ir kaip šiukšles, nereikalingus daiktus. Tik pasiimk. Žinoma, buvo ir pardavėjų. Už vieną žaisliuką buvo prašoma nuo 5 lito centų. Dabar kaina – gerokai didesnė. Žmonės patys atsigręžė į žaisliukus, kuriais eglutes puošdavo močiutės. Manau, kad tam įtakos turi ir žaisliukų parodos", – tvirtino kolekcininkė.

Pasak klaipėdietės, yra žmonių, kurie išgirdę apie jos hobį prisimena, kad patys turi tokių papuošimų. Pažada padovanoti, tačiau pamatę, palietę žaisliukus apsigalvoja.

"Pasako, kad suprato, jog tai jų vaikystė. Nors žaislai praguli ilgą laiką padėti, bet palietus ne kiekvienas sugeba išsiskirti. Žaisliukus "atranda" iš naujo", – pasakojo moteris.

Pasak klaipėdietės, Lietuvoje prieš kelerius metus jau atsirado ir kitų žaisliukų kolekcininkų.

"Džiugu, kad jau yra keli tokie žmonės. Visi gražiai bendraujame", – tvirtino moteris.