Klaipėdiečiams įgriso grindinys – prašo normalios perėjos

Perėjomis sunku vaikščioti

Gyventojas savivaldybei pasiskundė dėl pėsčiųjų perėjos tarp M. Mažvydo alėjos ir Skulptūrų parko.

„Siūlome padaryti perėją su lygių akmenų danga, sunku stumti vaikų vežimėlius, vestis dviračius. Taip daug kur jau padaryta senamiestyje, reikia ir čia“, – siūlė gyventojas.

Pėstieji skundžiasi ir Liepų gatvėje esančia perėja, ties K. Donelaičio skveru.

Šią perėją keiksnoja ir vairuotojai. Klaipėdos savivaldybės nurodymu šioje vietoje ne kartą buvo tvarkomas grindinys, tačiau jame nuolat vėl išmušamos duobės.

Grindinio neasfaltuos

Klaipėdos savivaldybės Paveldosaugos skyriaus vedėjas Vitalijus Juška patikino, kad paveldu privalu rūpintis, tačiau jo niekam nereikės, jei juo nebus naudojamasi.

„Ar galime vadinti mūsų paveldą šventu daiktu? Galbūt ir taip. Bet tai priklauso nuo požiūrio. Paveldas turi būti naudojamas. Tai esminė sąlyga, kad jis išliktų ateities kartoms. Jei nenaudosi, jo nereikės ir mūsų vaikams, nes jis tiesiog neišliks“, – tikino V. Juška.

Ar galime vadinti mūsų paveldą šventu daiktu?

Iš dalies V. Juška pripažino, kad gyventojai teisūs – perėjos turi atitikti bent jau minimalius patogaus naudojimo reikalavimus. Nei per duobes, nei per balas grindinyje žmonės neturėtų braidyti.

„Bet yra tam tikros ribos. Negalime užasfaltuoti istorinių gatvių. Reikia ieškoti tarpinio varianto. Net ir istoriniu laikotarpiu grindiniai buvo perklojami. Tai yra neišvengiama, nes Klaipėdoje mieste gruntas nėra labai tvirtas. Istoriniu laikotarpiu net vietomis buvo ribojamas vežimų svoris“, – kalbėjo V. Juška.

Paveldosaugos skyriaus vedėjas pripažino, kad ir kitose uostamiesčio gatvėse verta atkreipti dėmesį į grindinio būklę.

„Senamiestyje tvarkomos septynios gatvės. Tai yra pavyzdys – galima istorinę medžiagą sukloti taip, kad tai būtų patogu. Anksčiau ar vėliau tai turės savivaldybė padaryti ir kitose miesto dalyse, kur yra grindinio gatvės“, – įžvelgė V. Juška.

Vitalijus Juška. Vytauto Petriko nuotr.

Vis randą plyšių

Vis dėlto specialistas neslėpė, kad šių laikų meistrai dar neįvaldė grindinio klojimo meistrystės paslapčių.

„Tai imlus laikui darbas. Kiekvieną akmenį reikia iškelti, po to atrinkti, sudėti į vietą – tai sudėtinga. Yra problema su įmonėmis, kurios atlieka tokius užsakymus. Esame ne kartą ėję, tikrinę ir radę didžiulius paliktus plyšius. Po to tenka perdarinėti, o kai kuriuos ruožus tenka perkloti net kelis sykius“, – pripažino V. Juška.

Siūlymą grindinio gatvėse įrengti pėstiesiems, dviratininkams ir neįgaliesiems lygias panašaus akmens juostas, V. Juška laiko vienu būdų spręsti klausimą.

„Lauko rieduliai tikrai nėra patys patogiausi pėstiesiems. Kai kuriose vietose mes jų atsisakome. Kai kurie kompromisai įmanomi, bet kiekvieną situaciją reikia vertinti atskirai. Universalaus recepto nėra“, – paaiškino V. Juška.