Kaip baseinas be vandens, taip ir krepšinio lenta be lanko neturi prasmės. Tačiau taip atrodo ne visiems. Klaipėdos centre esančio daugiabučio kiemo viduryje tokia butaforinė krepšinio aikštelė vienus gyventojus džiugina, o kitus erzina, nes vaikai neturi kur žaisti.

Pastatė aikštelę visiems

Uostamiesčio Pievų Tako gatvės 8 namo kieme yra vaikams skirta smėlio dėžė, laipynės ir pusė krepšinio aikštelės. Tiksliau sakant, čia yra stovas su krepšinio lenta, o aplink jį paklota tartano danga, primenanti guminę, kad mažiau girdėtųsi kamuolio dūžiai ir žaidžiantieji griūdami nesusižeistų.

Aikštelę įrengė Pievų Tako gatvės 8 namo statytojai, mat tokia buvo leidimo statyti daugiabutį namą sąlyga.

Aikštelė perduota miesto savivaldybės nuosavybėn, ji skirta ne tik artimiausio namo gyventojų atžaloms, ja gali naudotis ir aplinkiniuose namuose gyvenantys vaikai.

Kai į naująjį 29 butų namą atsikėlė gyventojai, kieme knibždėjo daugybė vaikų. Paauglius džiugino galimybė pamėtyti kamuolį į krepšį.

Idilė truko neilgai. Greitai naujakuriai pajuto, koks įkyrus yra kamuolio bumbsėjimas į lentą ir aikštelę.

Bendra problema suvienijo namo gyventojus ir jie pareikalavo, kad namo bendrijos pirmininkas pasirūpintų nuimti nuo krepšinio stovo lanką su krepšiu.

Rašė skundus savivaldybei

Panašu, kad didžiausiu blogiu kelerius metus minėto namo gyventojai laikė krepšinio aikštelę. Jie rinko parašus, skundėsi savivaldybei negalintys ramiai gyventi ir ne tik dėl sportuojančių vaikų bei jaunuolių, bet ir todėl, kad sutemus prie krepšio rinkdavosi jaunuoliai iš kitų namų.

"Beveik kasdien esame priversti girdėti kamuolio smūgio į grindinį garsą, paauglių, kurie ne visada mandagūs ir draugiški, šūkavimus, keiksmažodžius. Ne kartą teko kviesti policiją, kad sutramdytų jaunuolius, kurie nejaučia saiko net ir sutemus. Jie kamuolį mėto ne tik į krepšį, bet ir tranko į sieną. Nuo tokio garso net langai dreba. Mėto kamuolį ir į medį, esantį priešais aikštelę, laužydami šakas, vartoja alkoholį, rūko", – skundėsi savivaldybės valdininkams Pievų Tako 8-ojo namo gyventojai.

Savo rašte jie skundėsi, kad nuo kamuolių kentėjo jų pasodintas gėlynas, buvo daužomi automobiliai. Žmonės guodėsi, kad į kiemą ateina paauglių iš atokiausių kvartalo kiemų, kiekvienas atsineša po kamuolį, kartais vienu metu čia žaisdavo dešimt ir daugiau jaunuolių. Tokiomis dienomis namo gyventojai jausdavosi gyvenantys krepšinio aikštelėje.

Didžiausias jų troškimas buvo, kad savivaldybė panaikintų krepšinio stovą ir šioje aikštelėje.

Savivaldybės darbuotojai pasirūpino išmatuoti triukšmą, bet nukrypimų nuo normos nenustatė.

Siūlė kelis projektus

Gyventojai prašė spręsti problemą ir net siūlė kelis būdus, kaip tai padaryti. Vienas jų – įrengti garsą izoliuojančią tvorelę ar net aptverti aikštelę, kad sutemus ją būtų galima užrakinti. Kitas – išmontuoti krepšinio stovą ir šioje vietoje įrengti treniruoklių.

Tąkart nuo tokių ketinimų gyventojus atgrasė valdininkų patikinimas, kad visais atvejais tektų rengti projektą.

Pats projektas gal ir nekainuotų labai daug, o architektams nebūtų sunku jį parengti, bet niekas nenori imtis šios užduoties, nes ilgai užtrunka valdiškų durų varstymas.

Vieną dieną kieme tapo ramu – neapsikentę gyventojai privertė namo bendrijos valdybos pirmininką Darių Baleiką nuimti lanką su krepšiu.

Tačiau netrukus jis vėl atsirado, nes gretimame name gyvenantis vaikinas, lankantis krepšinio treniruotes, išreiškė nepasitenkinimą ir taip pat kreipėsi į savivaldybę. Valdininkai įpareigojo D.Baleiką lanką pakabinti ir netrukdyti žaisti krepšinio.

Krepšys vėl atsirado, bet kabėjo neilgai. Prieš porą metų jo vėl neliko.

Namo bendrijos valdybos pirmininkas tikino nežinąs, kur jis dingo. Jis tik spėja, kad kažkas galėjo lanką pavogti.

Vaikams burnų neužriši

Trečius metus kieme tylu. Tie, kieno vaikai negalėdavo užmigti ar patys trokšdavo ramybės, gal ir džiaugiasi tyla. Bet tame pačiame name gyvena žmonės, kurių vaikai ūgtelėjo.

Tėvams kasdien vis neramiau, kad į paauglystę įžengusios atžalos neturi kur išlieti energijos. Juk kai šeimos įsigijo brangius butus miesto centre, vienas argumentų pasirenkant šią vietą buvo tikrumas, kad vaikai turės ką veikti neišeidami iš savo kiemo.

"Suriškime vaikams rankas, užriškime burnas, kad nekalbėtų. Didžiausia problema – vaikų keliamas triukšmas. Kažkoks absurdas – gyvename krepšinio šalyje, įrengiame puikią aikštelę, bet lanką nuimame. Čia panašu į kažkokį imitavimą. Viena vertus, savivaldybės reikalavimas įrengti aikštelę įvykdytas, kita vertus, ji savo funkcijų neatlieka, žaisti joje negalima. O juk tam išleista nemažai pinigų. Nesuprantama, kodėl savivaldybė nekontroliuoja jai priklausančio turto, nemato, kad jis sugadintas", – piktinosi du sūnus auginantis namo gyventojas.

Veikiausiai sportuoti norėtų daugiau paauglių bei suaugusiųjų, tačiau kol kas nė vienas jų savivaldybei pretenzijų nepareiškė, o ir patys krepšinio lanko nesiėmė pritaisyti. Galbūt žmonės nenori atvirai konfrontuoti su kaimynais ir laukia, kada tvarką įves savivaldybės darbuotojai.