Klaipėdiečiai pageidauja čiuožyklos

Žaidžia ledo ritulį

„Reikia protingai elgtis ir blaiviai vertinti situaciją. Nematau nieko blogo, jei jaunimas žaidžia ledo ritulį. Kiek žinau, aštuoni mūsų salos vyrukai ir ėmėsi iniciatyvos, patys nuvalė sniegą, įrengė čiuožyklą. Šaunuoliai“, – apie žiemos sporto aistruolius kalbėjo Rusnės seniūnė Dalia Drobnienė.

Dabar toks laikas, kad šaligatviai – kaip čiuožyklos.

Klaipėdos rajonas taip pat turi vietą, kur laisvalaikį leidžia gyventojai su šeimomis. Utrių kalno slidinėjimo trasa savaitgalį buvo pilnutėlė žmonių.

Atskirai vietą pramogauti rado net patys mažiausi slidinėjimo mėgėjai. Į kalno viršūnę keltuvais kėlėsi tik įgudę slidininkai.

Eilės prie keltuvo buvo reguliuojamos, vienu metu buvo galima čiuožti tik tam tikram skaičiui žmonių.

Pačiūžų nedraudžia

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Klaipėdos departamento vadovas Raimundas Grigaliūnas tikino, kad apie pačiūžas jokiose karantino metu galiojančiose tvarkose nėra užsimenama.

„Pats savaitgalį buvau prie marių ir mačiau, kaip šeimos su vaikais čiuožinėja. Pakelėje – mašinų eilė, galvojau, kad žvejai, bet, pasirodo, – miestiečiai taip laiką leidžia. Aplinkui – marios, jokių žmonių, tad grėsmės užsikrėsti nėra. Tik sveiko proto reikia. Dabar toks laikas, kad šaligatviai – kaip čiuožyklos. Kita vertus, jei būtų oficiali čiuožykla, kažkam kontroliuoti reikėtų – gal policijai, gal Viešosios tvarkos skyriui“, – garsiai svarstė R.Grigaliūnas.

Raimundas Grigaliūnas / Redakcijos archyvo nuotr.

Pašnekovas baiminosi tik vieno, jei čiuožykla atsirastų tarp daugiabučių, vienoje vietoje gali imti rinktis daug žmonių.

Sportu – prieš depresiją

Klaipėdietis Vytautas ragino čiuožyklą rengti ant Mumlaukio ežero, vis tiek miestiečiai ten jau čiuožinėja.

Federacijos „Hockey Klaipėda“ direktorius Vaclovas Gedvilas pasiūlė čiuožyklą įkurdinti užutėkyje prie Jono kalnelio.

„Prie Jono kalnelio gal ir nėra tiek daug vietos, kaip ant Mumlaukio ežero. Tačiau pats Jono kalnelis rekonstruotas oficialiai įvardijant, kad bus skirtas miesto bendruomenių renginiams. Manyčiau, kad gryname ore žiemos metu įmanoma surengti žiemos sporto renginių net ir karantino metu, tik kad jie uždrausti. Žinoma, kad reikia čiuožyklų. Bereikia šaligatvius valančių rangovų paprašyti, kad nustumdytų sniegą nuo ledo. Reikėtų užpilti vandens ir po trijų parų puikiausia čiuožykla būtų. O ko ne kova su karantinine depresija? Jei vaikščioti galima, vadinasi, ir čiuožti galima“, – svarstė klaipėdietis.

„Neturime tinkamų vietų“

Klaipėdos vicemeras Arūnas Barbšys tikino girdėjęs, kad miestiečiai norėtų čiuožyklos.

„Aptarėme šį klausimą ir nusprendėme, kad pati savivaldybė neorganizuos tokios čiuožyklos įrengimo. Neturime tam tinkamų vietų. Suprantama, leidus dirbti slidinėjimo trasoms, žmonės nori ir čiuožinėti. Tačiau slidinėjimo trasose įmanoma reguliuoti srautus, bilietai perkami internetu, o čiuožykloje kažin, ar tai būtų įmanoma suorganizuoti“, – sakė A.Barbšys.

Tokioms paslaugoms savivaldybė nežada išduoti leidimų, tačiau teigiama, kad norintieji čiuožti gali tai daryti individualiai.

„Jei žmonės susiras vietą, nuvalys sniegą ir ten čiuožinės, negalime to drausti. Žinoma, jei vieta bus saugi, be properšų. Bet tik miestui įrengus specialią čiuožyklą, suprantama, gyventojai imtų būriuotis, o mes to negalime leisti karantino metu“, – paaiškino A.Barbšys.