- Asta Aleksėjūnaitė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Klaipėdiečiai norėtų mieste daugiau pėsčiųjų perėjų, tačiau specialistai aiškina, kad jos nesaugios – esą kaip tik perėjose ir būna daugiausia skaudžių įvykių.
Į darželį – per gatvę
Į Klaipėdos valdininkus kreipėsi Vyturio gatvės gyventojai, prašydami čia įrengti daugiau pėsčiųjų perėjų.
„Vyturio gatvės neporinių namų gyventojų vaikai neturi galimybės saugiai kirsti gatvės. Einant Laukininkų gatvės link nėra oficialių perėjų. Pavyzdžiui, vaikas eina iš Vyturio gatvės 13-ojo namo į darželį „Linelis“, kurio adresas yra Laukininkų g. 10. Tokia galimybė turi būti suteikta, reikia perėjos ženklų. Vairuotojai nervinasi, signalizuoja, kad žmonės eina kur neleidžiama, ir pėstieji nervinasi, jaučiasi nesaugiai, kirsdami gatvę tokioje vietoje“, – rašė vienas gyventojas.
Gali pereiti sankryžoje
Klaipėdos savivaldybės Transporto skyriaus specialistas Vytautas Paukštė patikino, kad Kelių eismo taisyklėse paaiškinta, kaip pėstieji gali kirsti gatvę, jei joje nėra pėsčiųjų perėjos.
„Kelių eismo taisyklės nedraudžia gatvės pereiti sankryžoje arba, jei nematyti perėjos, gatvę galima kirsti ten, kur nėra automobilių. Pėstieji dažniau nukenčia perėjose, o ne tuomet, kai gatvę kerta tokiu būdu“, – tikino V.Paukštė.
Prieš 20 metų perėjas braižė bet kur. Užtekdavo gyventojo prašymo, policija pritardavo, ir viskas. Perėjų buvo kur reikia ir kur nereikia.
Specialistas pateikė pavyzdį – Baltijos prospekto ruože, kur nebuvo nė vienos perėjos, nėra fiksuotos nė vienos žūties.
„Nuo Taikos prospekto iki Minijos gatvės Baltijos prospekte nėra perėjų, ir neturime nė vieno žuvusiojo. Dabar mes čia įrenginėsime šviesoforu valdomą pėsčiųjų perėją. O štai Baltijos prospekte, tarp Taikos prospekto ir Šilutės plento, turime ne vieną perėją, kuriose žuvo ne vienas žmogus. Pėsčiųjų perėjos žudo žmones“, – pastebėjo V.Paukštė.
Jis pripažįsta, kad saugiausios yra šviesoforais valdomos pėsčiųjų perėjos.
„Taip nutinka dėl to, kad perėja žmogus eina jausdamasis teisus. Ne visada, bet kartais tikrai pėstieji neapsižvalgo, o jei vairuotojas pėsčiojo nepastebi, įvyksta nelaimė“, – konstatavo V.Paukštė.
Išvadino kvailiais
Transportininkai suka galvas, kaip sutvarkyti judėjimą mieste, kad tiek pėstieji, tiek ir vairuotojai vieni kitiems nekeltų grėsmių.
„Naujojo Sodo gatvėje prie viešbučio esančią pėsčiųjų perėją norėjome iš viso naikinti. Kaip ja eina pėstieji? Galvos nepakelia. Vadinasi, jiems vertėtų keturių eismo juostų gatvę kirsti ties šviesoforu. Aš siūliau ją naikinti, bet komisija nepritarė“, – drąsiai išpyškino V.Paukštė.
Paklaustas, ar nebijo po tokių siūlymų susilaukti pėsčiųjų pykčio dėl naikinamų perėjų, V.Paukštė tik numojo ranka.
„Aš sulaukiu visokių laiškų. Ši perėja nesaugi, kaip ir daugiau mieste esančių perėjų. Man svarbu, kad žmonės liktų gyvi. O jei pėsčiasis pavaikščios tolėliau, jam nuo to tik sveikiau. O piktinamasi įvairiausiais klausimais. Gavau raštą, jame mes išvadinti kvailiais už tai, kad pridarėme mieste šviesoforais valdomų perėjų. Žmogus pyko, kad prie kiekvienos jų reikia sustoti“, – pasakojo V.Paukštė.
Specialisto nuomone, perėjų mieste yra išties per daug.
„Prieš 20 metų perėjas braižė bet kur. Užtekdavo gyventojo prašymo, policija pritardavo, ir viskas. Perėjų buvo kur reikia ir kur nereikia. Jos tikrai nebuvo saugios“, – pastebėjo V.Paukštė.
Miestas – vieni kalneliai
Apribojimų pėstieji reikalauja net ir ten, kur automobilių greitis ribojamas iki 20 km/val.
Gyventojai kelia klausimą dėl Universiteto alėjos, kurioje yra trys pėsčiųjų perėjos.
„Reikėtų atnaujinti horizontalųjį žymėjimą, kai kur ženklo „Pėsčiųjų perėja“ išvis nėra. Ši visa alėja pažymėta ženklu „Gyvenamoji zona“, kur leistinas greitis ne didesnis nei 20 km/val. Vairuotojai, dažnai nukirsdami Herkaus Manto gatvės kampą, lekia kaip akis išdegę. Siūlau dažniau policijos pareigūnams kontroliuoti šį ruožą, o dar geriau būtų įrengti greičio mažinimo priemonę – kalnelius“, – rašo miestietis.
„Ar tik Universiteto alėja dar nėra perduota miestui? Anksčiau ši gatvė priklausė universitetui. Ir taip visas miestas nusėtas tais kalneliais. Ten yra gyvenamosios zonos ženklas, greitis ribojamas iki 20 km/val., pėstieji turi pirmumą prieš automobilius. Ten juk vis tiek yra gatvė. Nežinau, ko dar ten reikia? Greičio matuoklių? Gal jau perlenkta lazda? Reikėtų paklausti policijos, ar ten yra įvykę eismo įvykių. Mieste yra nesaugesnių vietų. Gauname ir tokių prašymų, kuriuose reikalauja po septynis ar net 14 kalnelių gatvėje įrengti “, – neadekvačius kai kurių gyventojų reikalavimus įvardijo V.Paukštė.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Nacionalinė švietimo agentūra: streikuoja per 2 tūkst. mokytojų, daugiausia – Klaipėdoje3
Penktadienį prie streiko visoje Lietuvoje prisijungė per 2 tūkst. mokytojų, daugiausia streikuojančiųjų – Klaipėdoje, rodo Nacionalinės švietimo agentūros paskelbti duomenys. ...
-
Prokurorai atsisakė ginti viešąjį interesą dėl paminklo B. Lubiui Plungėje8
Klaipėdos apygardos prokuratūra atsisakė taikyti viešojo intereso gynimo priemones dėl planų Plungės dvaro parke statyti paminklą šio rajono garbės piliečiui, signatarui, ekspremjerui, buvusiam Pramonininkų konfederacijos prezidentui Br...
-
Klaipėdoje – gausus pedagogų streikas35
Klaipėdos miesto pedagogai iš streiko nepasitraukė, čia streikuoja per 30 ugdymo įstaigų – mokyklų ir darželių. Be to, gausus būrys streikuojančių mokytojų, juos palaikančių vyresniųjų klasių moksleivių ir jų tėvų leidosi pės...
-
Uostamiestyje paaugliai niokoja apleistą pastatą5
Uostamiestyje gyvenantys paaugliai niokoja šiuo metu nenaudojamą buvusį Klaipėdos universiteto (KU) Socialinių mokslų fakulteto pastatą. Kone kasdien pro šalį einantys gyventojai pastebi, kad ant langų užkaltos faneros plokštės &...
-
Klaipėdos taryboje – mūšis dėl pokyčių15
Klaipėdoje naikinamos įvairiausios komisijos ir tarybos. Aiškėja, kad vienos posėdžiuose nesurinkdavo kvorumo, o kitoms keliami rimti klausimai dėl lėšų panaudojimo tikslingumo. ...
-
Klaipėdiečius piktina vaizdas prie Storosios liepos7
Po vienos vasaros audrų stichijos neatlaikė botaninį gamtos paveldo objektą – Storąją liepą – juosianti apsauginė tvorelė Minijos gatvėje. Dalis jos ant žemės guli jau pusantro mėnesio. Suglumę klaipėdiečiai klausia, kas turėtų tv...
-
Planas – plėtoti japonišką sodą3
Pedagoginės psichologinės tarnybos kiemelyje įkūrus japoniško stiliaus sodą, kur teikiamos paslaugos vaikams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, norima plėtoti erdves ir tam prašoma savivaldybės pinigų. Miesto politikai pra&scar...
-
V. Sinkevičius žvejams Palangoje: šprotų ir strimelių kvotos mažinimas nėra galutinis9
Europos Komisijos (EK) siūlymas kitąmet mažinti šprotų bei strimelių žvejybos Baltijos jūroje kvotas atitinkamai 23 proc. ir 60 proc. nėra galutinis sprendimas, jis dar gali keistis, sako už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę atsakingas Kom...
-
Klaipėda sudarė galimybę formuoti naujas patariamąsias darbo grupes2
Klaipėdos savivaldybės taryba ketvirtadienį atvėrė kelią naujoms patariamosioms darbo grupėms suformuoti. ...
-
Dvokianti problema: maistinės atliekos komunalinių atliekų konteineryje – nebeilgai16
KRATC ir Klaipėdos miesto savivaldybė rudenį nuolat sulaukia skundų, kad atliekų surinkėjai tuštindami pusiau požeminius atliekų konteinerius palieka dvokiančias balas. Iš iškeliamų maišų sunkiasi pūvančių nuotekų sky...