Uostamiesčio savivaldybei teikiant nemokamą teisinę pagalbą pastebima, jog miestiečiai vis dažniau nesutarimus išsprendžia sudarydami taikos sutartis. Tokį ginčų sprendimo būdą pernai pasitelkė ir Klaipėdos savivaldybė.

Dažniausiai gyventojai taikos sutartis rinkosi nutraukdami santuokas, mat tada labai aiškiai sutariama, kaip bus padalytas sutuoktinių turtas, kam atiteks vaikų globa.

Klaipėdos savivaldybės Teisės skyriaus vedėjo Andriaus Kačalino teigimu, 2014-ieji taikos sutarčių gausumu neišsiskyrė, tačiau siekiama, jog šis skaičius augtų.

Praėjusiais metais nemokama teisinė pagalba suteikta 2 398 klaipėdiečiams, o 2013-aisiais – 2 455 interesantams. Pernai buvo sudaryta kiek daugiau nei 10 taikos sutarčių.

„Manome, kad taikiam ginčų sprendimui įtakos turėjo ir konsultavę specialistai. Net du žmonės, kurie teikė klaipėdiečiams teisinę pagalbą, šiuo metu jau dirba teisėjais“, – paaiškino pašnekovas.

A.Kačalinas pasakojo, jog taikos sutarčių sudarymas – prioritetinis siekis, nes tokiu būdu ne tik greičiau, bet ir pigiau išsprendžiamas ginčas.

„Žmonės baiminasi taikiai spręsti ginčus, todėl kartais tenka paraginti, įkalbinėti“, – pastebėjo vedėjas.

Taikiai spręsti ginčus pernai ėmėsi ir pati savivaldybė. Per 2014-uosius savivaldybė sudarė dvi dešimtis tokių sutarčių. Devynios iš jų – su bendrove „Lesto“.

Neretai savivaldai ir elektros tiekėjams kyla ginčų dėl savivaldybės turto nuomininkų įsiskolinimų, kai juos padengti įpareigojama pačiai savivaldybei. Vis dėlto taikiu dialogu pavyko pasiekti abiem šalims priimtiną sprendimą. Itin sunku savivaldai buvo išspręsti ginčą ir su vienu Baltarusijos piliečiu, tačiau po ilgų derybų pavyko sutarti, jog griuvena, esanti Naujojoje Uosto g. 5A, būtų pašalinta, o teritorija atitektų miestui.

„Manėme, kad ši problema niekada nebus išspręsta, tačiau pavyko“, – pastebėjo A.Kačalinas.

Trys taikos sutartys buvo sudarytos dėl teritorijų planavimo dokumentų, tiek pat dėl socialinio būsto nuomos, po vieną dėl bankroto ir dėl savivaldybės patalpų nuomos.