Jei miesto taryba pritars, kitą mėnesį Klaipėda sulauks pirmųjų 20 pabėgėlių. Valdininkų teigimu, miestui imigrantai netaps finansine našta.

Socialinių būstų neatiduos

Vakar Klaipėdos savivaldybėje buvo aptarti pabėgėlių priėmimo ir integracijos klausimai. Trys didžiausi šalies miestai – Vilnius, Kaunas ir Klaipėda pirmieji sulauks imigrantų iš svečių šalių.

Kaip paaiškėjo, atvykėliai jau žvalgosi po uostamiestį. Jie turi galimybę patys pasirinkti, kur prašytis prieglobsčio.

Rukloje įsikūręs Pabėgėlių priėmimo centras Klaipėdos merui Vytautui Grubliauskui įteikė raštišką prašymą įsileisti į uostamiestį dvi dešimtis asmenų. Iš Ruklos jie galėtų persikelti jau lapkritį.

Mero pavaduotoja Judita Simonavičiūtė ramino, esą imigrantai nebus apgyvendinti socialiniuose būstuose, prie kurių ir taip nusidriekusi 2,5 tūkst. klaipėdiečių eilė.

"Politinė nuostata bus išreikšta miesto tarybos sprendimu. Jei bus pritarta, 2015–2016 m. prieglobstį gaus kelios dešimtys užsieniečių. Individualią socialinę integraciją vykdys Klaipėdos miesto socialinės paramos centras. Kadangi kelerius metus iš eilės pabėgėlių kvota Klaipėdoje buvo nulinė, pirmieji prieglobsčio prašytojai iš Ruklos bus atiduoti mums. Tačiau jie neužims visų socialinių būstų ar vietų darželiuose", – kalbėjo J.Simonavičiūtė.

Anot jos, miesto biudžeto užsieniečių išlaikymas nenustekens, nes jų integracijai bus naudojamos valstybinės ir europinės lėšos.

"Europos Sąjunga kiekvienai šaliai turi nustatyti atitinkamas kvotas. Per trejus metus Lietuvai numatyta priimti per tūkstantį imigrantų. Lengva pastebėti, kad jiems nesame labai patrauklūs. Tai yra darbingo amžiaus, jauni žmonės, galintys papildyti darbo jėgą Vidurio Europoje", – pabrėžė pavaduotoja.

Gaus išmokas

Planuojama, kad lapkritį į uostamiestį atvyks penkios užsieniečių šeimos. Tiesa, šis skaičius dar gali kisti. J.Simonavičiūtės teigimu, kvotų nustatymas reikalingas tam, kad būtų galima kontroliuoti imigrantų skaičių šalyje ir tinkamai jais pasirūpinti.

Klaipėdos miesto socialinės paramos centro direktorė Diana Stankaitienė pabrėžė, kad internete sklandančios kalbos apie 600 eurų mėnesinę išmoką pabėgėliams yra iš piršto laužtos.

Numatyta, jog integracijos laikotarpiu savivaldybės teritorijoje  prieglobstį gavusiam užsieniečiui iš valstybės biudžeto bus skirta vienkartinė įsikūrimo pašalpa. Taip pat kas mėnesį jis gaus piniginę išmoką būtiniausioms reikmėms: būsto nuomai, komunalinėms išlaidoms, maistui, transportui. Tokios išmokos dydis priklausys nuo šeimos sudėties: vienas asmuo gaus 249 eurus, dviejų asmenų šeima – 329 eurus ir taip toliau.

Užsieniečiams numatytas integracijos laikotarpis – nuo 1 iki 5 metų, priklausomai nuo šeiminio statuso.

"Jei asmenys yra vieniši, tai integracija truks ne ilgiau nei vienus metus, jei su vaikais – nuo trejų iki penkerių metų", – sakė D.Stankaitienė.

Kils nuomos kainos?

Planuojama, kad pabėgėliams bus nuomojami rinkoje esantys laisvi būstai už gana solidžias kainas.

Skaičiuojama, kad čia atvykti planuojančiai ukrainiečių šeimai miesto centre esančio buto išlaikymas atsieis apie 270 eurų. Į šią sumą neįtraukti komunaliniai mokesčiai.

Iš Donecko srities atvyksiantys aukštuosius išsilavinimus turintys ukrainiečiai sutuoktiniai bėgo nuo karo. Jie pasiryžę dirbti bet kokius darbus. Šeimoje yra du nepilnamečiai vaikai. Šiuo metu jų dokumentus nagrinėja Vidaus reikalų ministerija. Prieš kelias savaites jie buvo atvykę į Klaipėdą pokalbiui su socialiniais darbuotojais.

Svarstoma, kad dėl to Klaipėdoje gali šoktelėti būstų kainos, kurios šiuo metu ir taip nemažos.

Lietuva netraukia

D.Stankaitienė pasakojo, kad pabėgėliai uostamiestyje – ne naujiena. Pirmoji penkių asmenų šeima iš Čečėnijos miestą pasiekė dar 2003 m.

2003–2010 m. 85 asmenys, gavę prieglobstį Klaipėdoje, dalyvavo socialinės integracijos programoje, kuri finansuojama iš valstybės ir ES lėšų. Iš 85 asmenų – vienas buvo armėnų tautybės, likę – čečėnai.

Tačiau panašu, kad Lietuva imigrantų nesudomino. Tikslios informacijos, kiek jų pasiliko šalyje, nėra.

"Pabėgėliai kaip benamiai"

Kaip pastebėjo Socialinės paramos centro direktorė, teikti pagalbą pabėgėliams nėra lengva. Pasak D.Stankaitienės, tai – viena sunkesnių socialinių grupių, beveik prilygstanti benamiams.

"Adaptacija prasideda nuo bendravimo, dar iki atvažiavimo yra kalbamasi telefonu, teiraujamasi, kokio buto užsieniečiai norėtų, prieš prasidedant integracijai jie apsilanko mieste. Tuomet socialiniai darbuotojai padeda surasti rinkoje nuomojamą būstą, sudaromos trišalės sutartys, jiems gelbstima ieškant darželių, mokyklų vaikams. Tai nėra paprasta. Kartais iš tiesų sunku susitarti dėl kultūrinių skirtumų. Migrantams bus organizuojami nemokami šimto valandų lietuvių kalbos mokymai", – pasakojo D.Stankaitienė.

Spalio 29 d. vyksiančiame Klaipėdos miesto tarybos posėdyje bus sprendžiama, ar įsileisti 20 pabėgėlių. Valdžiai nepritarus, jie nebus priimti.