Quantcast

Klaipėda po anšliuso: apgaulingos ramybės oazė

Prieš 80 metų, kai tolimoji Rytprūsių provincija vėl tapo nedaloma trečiojo reicho dalimi, Klaipėda virto Mėmeliu. Čia žaibiškai radosi vokiška tvarka, kur valstybės kontroliuojamas buvo net pajūrio gintarų rinkimas, jau nekalbant apie naciams priešiškų elementų medžioklę. Netrukus čia beveik iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos įsivyravo laikina taikios oazės ramybė.

Šnipams – jokio pasigailėjimo

Adolfas Hitleris tesėjo savo pažadą Klaipėdos krašto rudmarškiniams. Dar tą pačią dieną po savo vizito į šią buvusią Rytprūsių provinciją jis sugrąžino Mėmelį į reicho sudėtį.

Dabar atėjo metas "apsikuopti" – artinosi atpildo ir keršto valanda visiems, kurie tuos 16 metų, kol Klaipėdos kraštas buvo Lietuvos dalis, dirbo ne Vokietijai.

Pirmiausia reikėjo išgaudyti pasirinkusiuosius tarnystę Lietuvai ir dirbusius su specialiosiomis jos tarnybomis.

Per trumpą laiką naciai suėmė keliasdešimt agentų. Visų jų likimas tas pats – mirties nuosprendis.

Naciai demaskavo tokį Maxą Schneidereitą. Vėliau tardomas gestapo jis prisipažino, jog iš viso iš lietuvių už agentūrinį darbą yra gavęs 1 650 litų.

Šį tada dar 20-metį klaipėdietį Lietuvos saugumo policija nuo 1933 m. birželio infiltravo į CSA (Christlich-Sozialistische Arbeitsgemeinschaft – Krikščionių socialistų darbininkų sąjunga). Jo slapyvardis buvo Martin.

Jaunasis Maxas Lietuvos saugumui už 100–150 litų teikė informaciją apie ryšius su Vokietijos nacionalsocialistais ir nacių jaunimo grupėmis Klaipėdos krašte.

Jis gestapo nukankintas mirė kalėjime 1942 m. liepos 21 d., taip ir nesulaukęs mirties bausmės vykdymo sušaudant.

Naciams įkliuvo ir kitas Lietuvai dirbęs agentas Klaipėdoje – Theodoras Hertelis (1918–1943), pasirašinėjęs "Diplomat" ir "Onos" slapyvardžiais. Už šnipinėjimą Lietuvai gestapas jį suėmė 1940 m. vasarą.

Išvengęs giljotinavimo (tokią "procedūrą" tuo metu nacių tėvynės išdavikams taikė vokiečiai), jis buvo sušaudytas 1943 m. birželio 1 d.

T.Hertelis, kurį dar 1929-aisiais užverbavo Lietuvos saugumas, buvo Vokiečių nacionalsocialistinės darbininkų partijos emisaras Klaipėdoje.

Savo monografijoje "Lietuvos žvalgyba 1918–1940" istorikas Arvydas Anušauskas pabrėžė, jog "jis buvo vienas naudingiausių ir geriausiai apmokamų agentų Klaipėdos krašte. Jau vėliau gestapas suskaičiavo, kad 1929–1932 m. jam buvo sumokėta net 20 tūkst. litų."

Dar neišgaudžius visų vidaus priešų, 1939 m. gegužės 1 d. A.Hitlerio įsakymu išleistas specialus medalis "Klaipėdos krašto grįžimui prisiminti".

Medalis papuoštas žalios, baltos ir raudonos spalvų juostele. Apdovanojimai išdalyti prie anšliuso prisidėjusiems Klaipėdos krašto nacių aktyvistams.

Panašūs medaliai buvo išleisti ir Austrijos bei Sudetų sričių prijungimo proga.

Pagrindinis priešas

Be šnipų medžioklės, naciams Mėmelyje neatidėliotina buvo ir žydų problema. Kaip teigė Klaipėdos universiteto istorikas Hektoras Vitkus, tai buvo "klausimas numeris vienas".

Tiesa, dar prieš anšliusą kone visi Klaipėdos krašto žydai pasitraukė į Didžiąją Lietuvą, kai kurie iš ten netrukus pajudėjo į Vakarus. Dalis jų – turtingi žmonės, Klaipėdoje turėję verslus, kuriuos išpardavė prieš pat nacių atėjimą.

Kaip rašė to meto lietuvių valstybės oficiozas "Lietuvos aidas", "iki Klaipėdos krašto prijungimo prie Vokietijos iš Klaipėdos išsidangino 3 000 žydų".

Tačiau vis dėlto nemažai jų tautiečių liko mieste. Ir 1939 m. balandį vokiškame Mėmelyje žydų dar buvo daugiau nei pusė tūkstančio.

"Šiuo metu Klaipėdoje tebegyvena 600 žydų, kurių didžiausia dalis yra vargdieniai, dėl to magistratui tenka jiems mokėti pašalpas", – rašė "Lietuvos aidas".

Anot H.Vitkaus, paskutinieji žydai, išskyrus pavienius atvejus, iš Klaipėdos pasitraukė 1939 m. lapkritį.

Atėjus naciams į Klaipėdą, buvo paskelbtas įsakymas dėl apleistų ūkių Klaipėdos krašte, į kurių kategoriją pateko ir žydų valdos: "Klaipėdos valdžios organai paskelbė įsakymą, sulig kuriuo žydų ir kitų valstybės priešų apleisti niekieno nebetvarkomi ūkiai bus atiduodami tvarkyti valdžios skiriamiems valdytojams."

Palaipsniui naciai į savo rankas sugriebė viską, net Neringos ir Klaipėdos pajūryje žvejojamo gintaro kontrolę, kurią perėmė valstybinė gintaro manufaktūra Karaliaučiuje.

Šokiruojanti draudimų serija

Klaipėdos krašto prie Vokietijos prijungimo komisaras visai netrukus išleido įsakymą, pagal kurį žydams draudžiama parduoti arba užstatyti bet kokių auksinių, sidabrinių ar platinos daiktų, brangakmenių arba perlų.

"Jei žydai savo nuosavybėje turi auksinių bei sidabrinių daiktų arba brangakmenių, tai turi juos vėliausiai iki gegužės 31 d. parduoti Klaipėdos lombarduose. Žydai savo nuosavybėje gali palaikyti tik savo vestuvinius žiedus, sidabrinius laikrodžius ir vartotus sidabrinius peilius, šakutes ir šaukštus, bet ir tai kiekvienam asmeniui po vieną", – rašoma šiame įstatyme.

"Klaipėdoje iš karto buvo įdiegti dalykai, kurie reiche dėl žydų tautybės asmenų buvo diegiami nuo 1934–1935 m. Tai vadinamieji Niurnbergo nuostatai – draudimai dėl vedybų, parkų lankymo, naudojimosi viešuoju transportu, draudimai dėl brangenybių, dėl bankų sąskaitų. Žydams buvo uždrausta pasiimti indėlius. Klaipėdos krašte tie įstatymai 1939 m. iš karto buvo įgyvendinti, todėl žmones ištiko šokas. Pasipylė serija draudimų, kai žmonės jau nieko nebegalėjo. Tuo ta situacija ir buvo katastrofiška", – teigė H.Vitkus.

O kad naciams būtų visai viskas aišku, kas yra kas Mėmelyje, reikėjo atlikti gyventojų surašymą, kuriame žmonėms buvo privaloma "apsispręsti tautybės atžvilgiu".



NAUJAUSI KOMENTARAI

Komentatoriams-patrijotams

Komentatoriams-patrijotams portretas
Va tokie ir išrenka Šimonytes

studentas

studentas portretas
Nebuvo tada jokios Klaipedos,jokio anšliuso,jokio trečiojo reicho,jokio Karaliaučiaus...

na

na portretas
ir kratinys, nejau redaktoriui blaivaus proto stoka?
VISI KOMENTARAI 22

Galerijos

Daugiau straipsnių