Klaipėdą kūręs Dangės uostas

Uostas supykdė konkurentus

Klaipėdos uostamiesčio istorijoje buvo keli pakilimo laikotarpiai, kurie susiję su didesne ar mažesne uosto krova.

Kai 1252 m. Kuršo vyskupo ir Livonijos ordino susitarimu pastatyta Klaipėdos pilis, ėmė kurtis ir uostas. Iki XIX a. vidurio jis išskirtinai buvo tik Dangėje, tarp dabartinių Biržos ir Pilies tiltų. Iki XVIII a. pilies aplinkoje nebuvo leidžiama statyti jokių statinių.

Dangė tarp abiejų tiltų plėtojosi jau nuo XIII a., o labiau suklestėjo XVI a. Prie Dangės upės pradėti statyti sandėliai, tolėliau – turtingesnių žmonių namai.

Ne viskas taip idealiai klostėsi gyvenant prie jūros, iš kur grėsė ir priešų, ir konkurentų išpuoliai. Nuo XVI a. vidurio konkuruojančio Dancigo miesto atstovų pastangomis įplauka į Klaipėdos uostą buvo užversta dideliais akmenimis. Juos pavyko iš dalies pašalinti, bet įplaukos gylis į upę buvo vos 3 m. Į Dangės uostelį galėjo įplaukti tik nedideli laivai.

Nepaisant to, ir XVII, ir XVIII a. pažanga Dangės uoste buvo. Vyko ir naujų sandėlių statybos. Nuo XVII a. Klaipėdoje jau buvo leidžiama statyti mūrinius namelius.

Deja, daugumą to, kas buvo pastatyta, sunaikino 1678 m. gaisras. Jis buvo sukeltas sąmoningai ir nesuvaldytas. 1678 m., kai Švedija užpuolė Prūsiją, Klaipėdos pilies komendantas įsakė gynybos tikslais sudeginti medinius priemiesčio namus. Gaisras išplito, sudegė ir pats miestas.

Kaip ir po kiekvienos nelaimės, miestas vėl kėlėsi, statėsi. 1711–1743 m. į Klaipėdos Dangės upės uostą kasmet atplaukdavo iki 30 laivų, o 1749 m. jų jau apsilankė 110. Laivyba Dangės uoste buvo sudėtinga, ne vienas burlaivis plaukdamas "brūkštelėdavo" į įplaukoje suverstus akmenis.

1749–1759 m. Dangės upės uosto žiotys šiek tiek pertvarkytos, įrengti įplauką nuo užnešimo saugoję molai.

1757 m. Klaipėdą vėl ištiko nauja nelaimė. Puolant Rusijos kariuomenei specialiai buvo apdeginti Dangės upės sandėliai, lentpjūvės, laivų statyklos.

Peizažas: Dangės upės sandėliai ir laivai apie 1912 m. "Archyvai.lt" nuotr.

Ryškus pakilimo laikotarpis

Klaipėdos uosto pakilimas prasidėjo XIX a. pradžioje. Nors pakilimo požymių jau buvo XVIII a. antroje pusėje. 1771 m. Klaipėdos pirkliai tolėliau už dabartinio Jono kalnelio pastatė pelenų fabriką. Tas rajonas vadintas Pelenynu. Pramonė pagyvino mieste stiklo, odos, trąšų gamybą. Kitapus upės ėmė kurtis elektrinė, mineralinių trąšų fabrikas "Union". Klaipėdoje ėmė daugėti laivų.

Įtakos atkuriant Dangės uostą turėjo ir to meto uosto inspektorius Samuelis Lilientalis. Jis pastebėjo, kad uostą būtina pertvarkyti, nes jame negali pasikrauti net ir mažesni laivai.

1814 m. pradėti iškelti Dangėje suversti akmenys. Sukonstravus specialų keltą iki 1816 m. gdanskiečių suverstus akmenis pavyko iškelti, buvo išvalytos upės žiotys. Į Dangės upės uostą vėl galėjo įplaukti didesni laivai.

Klaipėdoje ir toliau buvo reikalavimas sandėlius statyti tik prie Dangės upės. Dalis sandėlių iš XIX a. išlikę iki mūsų dienų. Kai kurie yra restauruoti ir tapo tikra šiandieninio miesto puošmena.

Veiksmas: statyba Dangės upės žiotyse XX a. pradžioje. "Archyvai.lt" nuotr.

Tik Dangės upė nebėra tokia gyva, kokia ji buvo XIX a., kai stovėdavo ne tik keleiviniai laivai, bet ir atplaukę krovininiai burlaiviai, vėliau ir garlaiviai. Nuo XIX a. Dangėje viena po kitos kūrėsi ir laivų, daugiausia burlaivių, statyklos. Žymiausias to laiko Dangės upės laivų statytojas buvo Behrendtas Pieperis. Jam priklauso netgi laivų statybos rekordas – jo ir pagalbininkų rankomis Klaipėdoje buvo pastatyti net 144 burlaiviai.

Svarbus Dangės upėje ir net kelis kartus nuo 1807 iki 1924 m. perstatytas pakeliamas tiltas. Jis į Dangės upės uostą tarp dviejų tiltų įleisdavo pačius įvairiausius laivus.

Ir XIX a. Klaipėdą lydėjo negandos. Per 1854 m. gaisrą sudegė nemaža dalis sandėlių prie Dangės upės. Tačiau jie greitai buvo atstatyti.

Vieta: toliau nuo Klaipėdos centro buvę fabrikai prie Dangės upės (vaizdas nuo geležinkelio tilto). "Archyvai.lt" nuotr.

Prie upės kūrėsi fabrikai

Dar vienas naujas Klaipėdos uosto vystymosi etapas prasidėjo XIX a. antroje pusėje. Tuomet pasaulyje jau įsismarkavusi garlaivių era ėmė stumti iš krovinių gabenimo rinkos burlaivius.

Šie laivai buvo didesni – ne tik ilgesni, bet ir platesni, jiems reikėjo ir naujų gylių, ir krantinių.

Verta prisiminti, kad tuo metu nebuvo jokių molų tarp Baltijos jūros ir Kuršių marių arba dabartinio Klaipėdos uosto sąsiaurio. Jie pradėti statyti tik XIX a. antroje pusėje.

XIX a. viduryje Dangės upės uostas buvo išsitęsęs maždaug tris kilometrus.

Uostas iš Dangės upės pradėjo keltis į Žiemos įlanką. Čia daugiausia buvo statomi dideli mūriniai raudonų plytų sandėliai. Atskirai ėmė kurtis Karaliaus Vilhelmo kanalu arba Kuršių mariomis, kai buvo geri orai, plukdytos medienos sandėliavimo užutekiai.

Tai nenutraukė laivybos ir prekybos Dangės upėje. Nuo seno buvo įsikūrę fabrikai, veikė produkcijos sandėliai, kurie niekur keltis neketino. Prie Joniškės buvo tekstilės ir degtukų fabrikai. Netoli dabartinio Liepos gatvės tilto 1900 m. pastatytas faneros fabrikas. Prie Dangės upės šliejosi ir Bachmano dvaro (netoli dabartinio Tauralaukio), ir Šaulių dvaro (dabar Žolynų kvartalas ir Klaipėdos universiteto botanikos sodas) žemės.

XIX a. viduryje Dangės upės uostas buvo išsitęsęs maždaug tris kilometrus. Laivai anuomet švartuodavosi abiejose upės pusėse. Tolėliau nuo upės žiočių prie upės kūrėsi pramoninė zona.

Paraleliai, nors palyginti lėtai, vystėsi uostas ir dabartinėje Klaipėdos sąsiaurio dalyje. Tačiau didesnį tempą vystymasis įgijo jau XX a., bet ne tada, kai Klaipėdą ir uostą perėmė Lietuva, o tada, kai mūsų šalį okupavo Sovietų Sąjunga. Po Antrojo pasaulinio karo Dangės uostas sparčiai nyko, nes uosto pramonė ėmė koncentruotis nuo dabartinio uosto vartų Melnragėje iki Malkų įlankos.

Publikacija parengta įgyvendinant Klaipėdos miesto savivaldybės iš dalies finansuojamą 2022 m. kultūros ir meno sričių projektą "Klaipėdos prijungimo prie Lietuvos 100-metis – atverti jūrų vartai į pasaulį", skirtą Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-mečiui.