Šviežiai „iškeptas“ pasiūlymas

Vos tapęs Seimo nariu Linas Jonauskas pateikė Žuvininkystės įstatymo projektą, nukreiptą prieš verslinę žvejybą Kuršių mariose ir Baltijos jūros priekrantėje.

Kuršių mariose pasiūlyta uždrausti bet kokią verslinę žvejybą, išskyrus stintų. Tačiau ir šioms žuvims pasiūlyta įvesti ribojimus – ne mažiau kaip 10 proc. jų kvotų parduoti aukcione, vienam žvejybos verslo vienetui skirti ne daugiau kaip 1 proc. kvotų nuo bendro Lietuvos stintų sugavimo kiekio.

Pasiūlyta, kad kitų žuvų, be stintų, laisva verslinė žvejyba galėtų būti leidžiama tik polderiuose ir privačiuose vidaus vandens telkiniuose.

Dabar leidžiama seliavų, stintų, upinių nėgių, migruojančių ungurių žvejyba ir žvejyba žuvų gaudyklėmis. Kitų rūšių žuvų verslinė žvejyba leidžiama tik polderiuose, vandens telkiniuose, didesniuose kaip 200 ha, ir privačiuose vidaus vandenų telkiniuose.

Nieko kvailesnio negirdėję

Toks siūlymas sukėlė didžiulę audrą tarp verslo žvejų. Iškeltas klausimas – ar Seimas Kuršių mariose uždraus žvejoti ir Rusijos Kaliningrado srities žvejams? Mat jei rusai žvejoja ir gana intensyviai, Lietuvoje nėra jokios prasmės Kuršių mariose taikyti drastiškus ribojimus.

Kuršių marių žuvis naikinantys ir kormoranai, ir Klaipėdos uostas, kurį išgilinus ir dar gilinant vis daugiau iš jūros prasiskverbia sūraus vandens, kuris tolyn į Rusijos vandenis stumia gėlavandenes žuvis.

Teigta, kad dėl žvejų mėgėjų noro pramogauti Kuršių mariose būtų naikinama pamario krašto kultūra, ilgametės tradicijos, nuo amžių glūdumos susiformavęs žvejo amatas. Vienas iš Lietuvos žvejybos specialistų Tomas Zolubas teigė, kad nieko kvailesnio jam jau seniai netekę girdėti.

Dalis išreiškė nuomonę, kad verslinė žvejyba esanti ne kas kita, kaip legaliai įteisintas brakonieriavimas. Neringiškis Arūnas Burkštas teigė, kad „vadinamojoje verslinėje žvejyboje yra daug niuansų, tačiau viską uždrausti būtų absoliuti nesąmonė“.

Verslą saugo Konstitucija

Seime pasirodęs ir pradėtas analizuoti Žuvininkystės įstatymo projektas, susijęs su verslinės žvejybos draudimu Kuršių mariose taip pat sulaukė įdėmaus žvilgsnio.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas pateikė kelis lapus pastabų ir dėl stintų žvejybos ribojimo, ir dėl žvejybos polderiuose.

Tačiau Seimo teisininkai iškelia svarbiausią klausimą kas mokės Kuršių marių žvejams kompensacijas už prarastą verslą?

Konstitucinis Teismas dar 2005 m. išaiškino, kad valstybė, keisdama ūkinės veiklos sąlygas ar nutraukdama tam tikrą ūkinę veiklą, turi paisyti Lietuvos Konstitucijoje įtvirtinto teisėtų lūkesčių apsaugos principo, suponuojančio įgytų teisių apsaugą.

Kuršių marių žvejai yra įgiję teisę užsiimti ūkine žvejybos veikla. Keičiant jos reguliavimą ar nutraukiant veiklą, valstybei atsirastų prievolė kompensuoti praradimus. Todėl, kaip mano Seimo teisininkai, žvejybos verslo naikinimo Kuršių mariose projekte turinčios būti nuostatos dėl nuostolių kompensavimo tvarkos jį praradusioms žvejybosbendrovėms.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas pasiūlė, kad klausimas dėl verslinės žvejybos uždraudimo Kuršių mariose turėtų būti nagrinėjamas Vyriausybėje. Tai reikštų, kad naikinant ištisos žmonių grupės verslą, dalį pamario verslo ir kultūrinių tradicijų valstybė turėtų numatyti keletą, o gal keliasdešimt milijonų eurų kompensacijų.