- Vidmantas Matutis
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Įvairiais laikais aplink Klaipėdą buvo nemažai gynybinių objektų, panašiai kaip ir kituose pajūrių miestuose.
Unikali Kopgalio tvirtovė
Vienas iš svarbiausių tokių gynybinių objektų – Nerijos fortas, dar vadinamas Kopgalio tvirtove.
Šiandien tai Lietuvos jūrų muziejaus pagrindinė ekspozicinė erdvė. Fortas muziejui buvo perduotas 1979 m. Nerijos fortas yra unikalus įrenginys. Lietuvoje išlikę palyginti nemažai karinių įtvirtinimų, tačiau kito tokio, kaip Kopgalyje, neturime.
Gerai, kad gynybiniai objektai virto muziejais. Ši tendencija atsirado ne Lietuvoje. Buvusios tvirtovės, fortai daugelyje miestų virto muziejų, edukacijos erdvėmis.
Šiuolaikiniame pasaulyje kitkam jų nebepritaikysi, nes gynybinės technologijos yra iš esmės pasikeitusios. Uostus, miestus gina ne įtvirtinimai ant kranto, o minos jūroje, laivai, kur nors gerai paslėptos arba mobiliosios raketas leidžiančios sistemos.
Mūsų dienomis itin svarbu išsaugoti tą senąją autentišką fortų, tvirtovių, pilių aplinką, nes ji traukia žmones.
Statinys: Nerijos fortas Kopgalyje su semaforu 1905 m. "Vle.lt" nuotr.
Keli gynybiniai bandymai
Apie gynybinės sistemos įrengimą prie Mėmelio (Klaipėdos) pradėta diskutuoti maždaug nuo XVI a., tačiau statyti kokios nors įrangos nebuvo prasmės dėl palyginti menko puolamosios įrangos pajėgumo. Viskas ėmė keistis XVIII, o ypač XIX a., kai ir Baltijos jūroje jau pasirodydavo vis geriau ginkluotų laivų.
Pasiūlymą, o tiksliau – projektą įrengti Kopgalio gynybinį įtvirtinimą (blokhauzą) dar 1782 m. buvo pateikęs S.Lilientalis. Jis nebuvo įgyvendintas. 1811–1812 m. Kopgalyje buvo iškastas redutas ir supiltas griovys. To Prūsijos monarchų paprašė prancūzai, kurie vykdė Napoleono žygius po Europą ir išsigando Baltijos jūroje pasirodžiusių anglų laivų, kad šie prie Klaipėdos neišlaipintų desanto.
Pačią įplauką, jei nepavyktų laivų sustabdyti patrankų šūviais, planuota užtverti ištempiant grandinę, kuri trukdytų laivams judėti į uostą.
Prancūzų prašymu įrengtas laikinas įtvirtinimas Kopgalyje išsilaikė neilgai. Per kelerius metus jį užpustė nuo pajūrio nešamas smėlis.
XIX a. viduryje uostą jau valdė Klaipėdos miesto pirkliai. Jis stiprėjo, pasiekė tarsi savo aukso amžių. Atsirado daugiau pinigų.
Klaipėdos uosto ir miesto vystymasis vyko konkurencijos sąlygomis. Baltijos jūroje karingai buvo nusiteikusios Danijos pajėgos, kurios bandė blokuoti kai kuriuos Prūsijos uostus. Netoliese vis labiau stiprėjo ir carinė Rusija.
Anuometinio miesto valdytojai nusprendė statyti Klaipėdos uosto, o kartu ir miesto gynybines sistemas prie įplaukos kanalo. 1865–1871 m. įrengiamas Nerijos fortas. 1867 m. pradedamas statyti, o 1873 m. baigiamas ir Miško fortas priešingoje sąsiaurio pusėje. Juose išdėstomos patrankos nukreipiamos į jūrą, kad būtų galima gintis nuo laivų, atplaukiančių su nedraugiška misija. Fortas kartu turėjo saugoti ir jūros pakrantes, kad jose neišsilaipintų kokio nors priešo desantas ir netikėtai neužpultų.
Pačią įplauką, jei nepavyktų laivų sustabdyti patrankų šūviais, planuota užtverti ištempiant grandinę, kuri trukdytų laivams judėti į uostą.
Vertėtų prisiminti ir tai, kad 1864–1888 m. vyko Klaipėdos pilies poternų rekonstrukcija – buvo įrengiami kazematai, parako sandėliai.
Paskirtis: su mariomis sujungtas Kopgalio tvirtovės griovys tarpukariu naudotas pasienio policijos laivams laikyti. LJM nuotr.
Gynybai naudojo trumpai
Žinoma, kad dar nespėjus įrengti fortų juose jau buvo įkurdinti kariškiai, pastatytos patrankos, nes 1866 m. prasidėjo Prūsijos ir Austrijos karas.
Tuometinėje Klaipėdoje būdavo dislokuojamos dvi artilerijos ir keturios pėstininkų kuopos. Apie sunaikintą Miško fortą žinoma nedaug. Jis buvo maždaug dabartinio stadiono vietoje, bet neišliko.
Nerijos fortas yra puikiai išsilaikęs. Jame buvo šešiakampis 14 m aukščio pylimas su uždaru kiemu, redutas, apjuostas grioviu nuo marių pusės. Buvo įrengti parako sandėliai, pozicijos pabūklams daugiausia į jūros pusę. Įrengta ir daugybė ambrazūrų, iš kur į visas puses buvo galima šaudyti esant priedangoje.
Vykstant priešo puolimui dalis tiltelio turėjo būti pakeliamas, o medinės dalys jo priekyje padegamos. Tilto prieigas buvo galima apšaudyti pro ambrazūras.
Toks fortas buvo tipinis XIX a. apsaugos įrenginys, kuris būdavo pritaikomas prie konkrečios vietovės.
Kopgalio tvirtovė karo reikmėms naudota labai trumpą laiką, nes tobulėjant artilerijai po poros dešimtmečių ji prarado reikšmę. 1897 m. visos patrankos buvo išmontuotos.
Dviejų aukštų cilindro formos redute, kuris buvo statytas kaip gynybinis objektas ir tvirtovės gynėjų gyvenamosios patalpos, veikė pradinė mokykla (1879–1900). Vėliau įrengti sandėliai, meteorologinis jūrų semaforas (1902 m.). 1934 m. tvirtovės griovį sujungus su mariomis įrengta pasienio policijos ir uosto pagalbinio laivyno prieplauka.
Nerijos forto išdėstymas iš esmės išliko toks, koks yra dabar, tik vidiniame kieme vietoj reduto, kurį 1945 m. traukdamiesi susprogdino vokiečiai, įrengtas jūrų muziejaus baseinas ir ekspozicijų salių pastatas. Karo metais (nuo 1939 m.) Kopgalio tvirtovėje buvo įrengtas Vokietijos karinių jūrų pajėgų šaudmenų ir amunicijos sandėlis. 1944 m. pabaigoje vokiečiai tvirtovę susprogdino, tiksliau, redutą ir tiltelį. Tiltelis į fortą atkurtas 1973 m. vykdant būsimojo Jūrų muziejaus rekonstrukciją.
Publikacija parengta įgyvendinant Klaipėdos miesto savivaldybės iš dalies finansuojamą 2022 m. kultūros ir meno sričių projektą "Klaipėdos prijungimo prie Lietuvos 100-metis – atverti jūrų vartai į pasaulį ", skirtą Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-mečiui.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Tarp daugiabučių Debreceno kvartale – nemalonus vaizdelis8
Debreceno kvartale tarp daugiabučių namų esančioje žalioje pievoje – dar vienas šiukšlynas. Įvairias buitines atliekas iš perpildytų šiukšlių konteinerių veikiausiai išnešioja sparnuočiai, o kart...
-
Pamario prakeiksmas: žuvininkystės ūkiai nebeapsigina nuo kormoranų15
Kormoranai – pamario prakeiksmas. Žuvininkystės ūkis Kintuose nebeišmano, kaip atremti šių paukščių atakas. Kormoranai būriais puola į tvenkinius ir gvelbia ten auginamą žuvį, ypač mėgsta karpius. Žuvininkai sako i&scar...
-
Dainų šventės šimtmečiui paminėti doviliškiai pasodino ąžuoliukus
Dainų šventės šimtmečio progai paminėti doviliškiai savaitgalį sodino ąžuolus. Vienas ąžuoliukas buvo skirtas specialiai Dainų šventės paminėjimui, o kitus ąžuoliukus talkininkai sodino Dovilų centre pačių žmonių ...
-
Kariškius uostamiestyje autobusais veš nemokamai9
Siūloma tarptautinių pratybų „Baltijos operacija 2024“ konferencijos metu renginio dalyviams reguliaraus susisiekimo maršrutų autobusais važiuoti nemokamai. ...
-
Klaipėdiečiai aktyviai mokosi užsienio kalbų: tarp aktualių – ir turkų kalba5
Klaipėdiečiai aktyviai mokosi įvairių kalbų, o populiarumo viršūnėje šiuo metu – anglų kalba. Tačiau ne mažiau aktualios ir ispanų, prancūzų ir net turkų kalbos. ...
-
Maisto atliekų rūšiavimas Klaipėdoje: kokios pagrindinės klaidos?23
Nuo balandžio 2 d. Klaipėdos miesto gyventojai buvo pakviesti pradėti maisto atliekų rūšiavimą. Klaipėdiečių aktyvumas maloniai nustebino – per pirmąją savaitę surinkta virš 5 tonų maisto likučių, o šią savaitę jau 8...
-
Klaipėdoje – gelbėtojų atranka: kandidatų laukia netradicinis darbo pokalbis1
Darbą paplūdimiuose Klaipėdos gelbėtojai pradės birželį, bet dabar vyksta atranka ir ji netradicinė – vietoje darbo pokalbio kandidatai turi šokti į baseiną. Tarp norinčiųjų gelbėti ne tik moksleiviai ir studentai, bet ir baigiantys ...
-
Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras pasikeitė neatpažįstamai35
Šiandien išaušo klaipėdiečių ilgai laukta diena – duris lankytojams po rekonstrukcijos atvers Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras. Penkerius metus be savo namų dirbę teatralai kvies ne tik mėgautis pastatymais, bet ir įve...
-
Klaipėdoje duris atvers unikalus senovinių automobilių muziejus21
Senojo dujų fabriko pastatuose vietą atrado unikali, daugiau nei prieš 100 metų pagamintų automobilių kolekcija. Dešimtmetį puoselėtas sumanymas „Senovinių automobilių namai-Memel Automuseum“ jau baigiamas įgyvendinti, ir mu...
-
Klaipėdoje baigti Baltijos prospekto sankryžos rekonstrukcijos darbai6
Klaipėdoje pabaigti Baltijos prospekto, Šilutės plento ir Vilniaus plento žiedinės sankryžos rekonstrukcijos darbai, pranešė miesto savivaldybė. ...