Kaimynystėje – kačių karai: daugiabučio kiemas virsta beglobių gyvūnų prieglauda

Pavasaris uostamiestyje vėl apnuogino beglobių kačių problemą. Vienų jaukinami ir šeriami, kitų iš kiemo vejami gyvūnai – tikras galvos skausmas ne tik kaimynams, kenčiantiems smarvę ir ligų baimę, bet ir atsakingoms tarnyboms.

Kaimynas surentė "rūmus"

Į naują būstą Rumpiškės gatvėje atsikėlusi jauna klaipėdiečių pora greitai pajautė gyvenimo daugiabutyje trūkumus.

Paaiškėjo, kad po namo langais glaudžiasi daug benamių kačių, o tai esą – nehigieniška, kelia pavojų aplinkinių ir ypač vaikų sveikatai.

Blogiausia esą tai, kad vienas kaimynas kates ne tik šeria, bet dar ir sukalė joms savadarbius namelius.

Nepatenkinti žmonės kreipėsi į namo administratorių, gyvūnų globos ir kontrolės tarnybą "Nuaras", Klaipėdos savivaldybę.

Ir vieną dieną katėms suręstų "rūmų" neliko.

Paaiškėjo, kad teritoriją ties daugiabučiu praėjusią savaitę sutvarkė namo priežiūrą vykdantys bendrovės darbuotojai.

Tačiau gyvūnai niekur nedingo.

"Namelių neliko, tačiau penki katinai vis tiek miega ir tuštinasi tame tujų sodelyje. O juos globojantis vyras ir toliau išneša maisto, pašeria, pagirdo. Pūvantis maistas teršia aplinką. Košmaras. Juk kas nors turėtų pasirūpinti, juolab kad viena katė, rodos, jau netrukus kačiuosis. Tada bus dar blogiau. Katės dienomis įsitaiso ant gyventojų mašinų, lenda po variklių dangčiais, sušalusios naktis leidžia ant automobilio išmetamojo vamzdžio, ten ir šlapinasi. Vyro mašinoje ilgą laiką jautėme kačių šlapimo smarvę. Tvaikas laikėsi gal dvi savaites", – erzinosi klaipėdietė.

 

 

Gyventojos žodžiais, atsakinga tarnyba "Nuaras" jos pagalbos šauksmą ignoravo.

Iššaudyti negalima

"Kačių karai, vadinasi", – pajuokavo problemą išgirdęs uostamiesčio ūkvedys Liudvikas Dūda.

Anot Miesto ūkio departamento direktoriaus, Klaipėdoje beglobių gyvūnų gaudymo, surinkimo, laikymo, sterilizavimo, karantinavimo, eutanazijos ir utilizavimo paslaugas atlieka "Nuaro" Klaipėdos regiono gyvūnų globos namai.

Todėl į gyventojų pranešimus tarnyba privalo reaguoti.

Yra sakoma, kai jau nieko nemyli, tada myli kates.

Kaip aiškino Klaipėdos savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vyriausioji specialistė Laima Jūrevičienė, katėms gaudyti taikoma tam tikra metodika, kuriai reikalingas bendras kaimynų sutarimas.

Kitaip esą nieko nebus.

"Katė turi būti parą laiko nešeriama. Tada atvažiuoja "Nuaro" darbuotojas, padeda jauką ir taip po truputį gyvūnas įlenda į narvelį. Jeigu katės bus sočios, jų teisėtu būdu nepavyks sugauti. Nes jokio tinklo ar šaunamųjų ginklų naudoti negalima. Gaudymas vyksta specifiškai, taip, kaip yra nurodyta Veterinarijos įstatyme – jauku. Todėl būtina kalbėtis su gyventoju, kuris šeria kates", – dėstė specialistė.

Esą dažniausiai tokie žmonės yra psichiškai pažeidžiami, todėl labai svarbu kreiptis į juos geranoriškai.

"Yra sakoma, kai jau nieko nemyli, tada myli kates. Dažniausiai jie yra vieniši ir tą savo rūpestėlį atiduoda katėms", – samprotavo L.Jūrevičienė.

Priežiūrai – 36 tūkst. eurų

"Jeigu mes išgaudysime visas kates, kieme tuščia vieta tikrai neliks. Ateis kitos beglobės katės, nes ta močiutė ar senukas toliau jas šers ir atras, ką prisivilioti. Gamtoje tuščios vietos niekada nebūna", – kartojo pašnekovė.

Dėl šios priežasties katės, išskyrus mažus kačiukus, yra sterilizuojamos ir paleidžiamos į tą pačią vietą, kur ir buvo surastos.

Šuo metu mieste yra apie 30 oficialių kačių šėryklų.

L.Jūrevičienė atkreipė dėmesį, kad Klaipėdos centre nelikus kačių prasidėjo žiurkių antplūdis, todėl "katino kvapas mieste turi būti".

Štai Kalnupės gatvėje jauna moteris savo lėšomis sterilizavo dvi kates, kitos dvi buvo paimtos "Nuaro" darbuotojų, tačiau, prasidėjus komplikacijoms, nugaišo.

Pagal sutartį su Klaipėdos savivaldybe "Nuarui" per metus skiriama apie 36 tūkst. eurų (po 2,5–3 tūkst. eurų mėnesiui) iš miesto biudžeto pasirūpinti benamėmis katėmis ar jūros išmetamais negyvais ruoniukais.

Pasak L.Jūrevičienės, tarnyba nuolat teikia ataskaitas, kaip panaudojami mokesčių mokėtojų pinigai.

"Klaipėdos" skaitytojų nuotr.

Pavasarį – pats bumas

"Nuaro" Klaipėdos regiono gyvūnų globos namų administratorė Eglė Mulevičiūtė prisiminė skaičiusi klaipėdiečių siųstus laiškus, tačiau tikino nespėjanti į juos reaguoti.

Esą užklausų skaičius dėl benamių kačių, palyginti su žiemos sezonu, yra išaugęs.

Todėl žmonių prašoma kantrybės.

"Reikėtų suprasti ir mus, visą žiemą ar net rudenį tylėjo, o dabar visiems staigiai reikia. Sujuda tik tada, kai ima kergtis arba yra vaikingos. Mes – irgi žmonės, negalime persiplėšti. Kita vertus, laukinių katinų gaudymas – kaip žvejyba: arba yra kibimas, arba ne. Katei nepasakysi, kada sulįsti į narvą. Žiemą pagauti yra kur kas lengviau", – dėstė E.Mulevičiūtė.

Visuose "Nuaro" filialuose Klaipėdoje, Kaune ir Alytuje glaudžiasi per pusę tūkstančio beglobių gyvūnų.

"O kažkada tikėjomės, kad bus koks 20. Taip norėtųsi, kad žmonės įgautų atsakomybės ir narvai taptų tušti", – vylėsi "Nuaro" atstovė.

Kaip teigė "Nuaro" direktorė Jurgita Gustaitienė, pastebėjus beglobius kačiukus, reikėtų nedelsiant kreiptis dėl kastracijos, nes vėliau problemų bus tik daugiau.

Žmonės tai padaryti raginami ir savo lėšomis.

Baudos – iki 140 eurų

Atėjus pavasariui, neįprastai daug skundų sulaukia ir Klaipėdos savivaldybės Viešosios tvarkos skyrius.

Prieš porą mėnesių panašų kaimynų konfliktą teko spręsti Kalnupės gatvėje, kur po daugiabučio namo balkonais kačių mylėtojai įkūrė nelegalias gyvūnų šėryklas.

Žmonės nenori suprasti, kad teisinėje valstybėje privalu laikytis teisės aktų nustatytos tvarkos.

Maža to, nelegaliam gyvūnui laikymui prieštaraujantys kaimynai kaltinami žiauriu elgesiu.

Vis dėlto egzistuoja tam tikra benamių gyvūnų laikymo tvarka.

Anot Klaipėdos savivaldybės Kontrolės ir prevencijos poskyrio vedėjo Sauliaus Valiulio, šėryklos negali būti įrengiamos po balkonais.

Remiantis įstatymais, laukinės katės turi būti šeriamos tik savivaldybės nustatytose vietose.

Asmuo, pasiryžęs globoti bešeimininkes kates, privalo nuolat prižiūrėti ir tvarkyti jų šėrimo vietą, surinkti pašaro likučius, indus.

Tokios vietos įrengiamos atokiau nuo gyvenamųjų namų ar pastatų, kad gyvūnai galėtų netrikdomi paėsti, turi būti pažymėtos specialiu ženklinimu.

Už taisyklių pažeidimus gresia įspėjimas, o vėliau – ir nuobaudos nuo 20 iki 140 eurų.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Anonimas

Anonimas portretas
VISIEMS IŠGAMOMS, taip jųs-IŠGAMOS< o ne žmonės. Žinokite už kiekvieną nusikaltimą prieš nekaltą gyvūną, ypač katę, net pasakytą bjaurų žodį komnentaruose SULAUKSITE Dangaus (Dievo) attpildo, ir net ant jūsų vaikų, nes gyvūnai-IRGI vaikai, Dangaus vaikai, tik paskui neliekite ašarų-kodėl tai man, mano vaikui?>?? NUSIPELNETĖ. Susimąstyukite-kol nevėlu.

Anonimas

Anonimas portretas
to-šarikovui iš staripsnio autorėi--kAIP susisiekti su jumis???? Jūrevičęienei SENAI LAIKAS -LAUK iš Savivaldybės !!! Ji tik ,,plauna'' vis7 mokes2i7 mok4toij7 pin igus, NEPAJUDINA subinės iš savo vietos, neišeina iš kabineto. YRA skundas antr jos merui.

nesveiki

nesveiki portretas
nekenciantys gyvunu. Tokius galetu kazkas surinkti
VISI KOMENTARAI 52
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių