- Vidmantas Matutis
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Misija: Lietuvos jūrų muziejus Klaipėdoje pristato senuosius Lietuvos prieškario laivus.
-
Amžiai: šiuolaikinio Klaipėdos uosto fone eksponuojamas senovinis laivas.
-
Valdymas: ekspozicija laive „Dubingiai“ – apie sovietmečio žvejybos ištakas Klaipėdoje.
-
Naujiena: baigiamas statyti Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centras.
-
Trauka: jūrų gyvūnai, o ypač eršketų šėrimas baseinuose ar delfinų pasirodymas labiausiai vilioja žiūrovus.
Nors Lietuva laikoma žagrės šalimi, tačiau yra vieta, kuri turistus traukia išskirtinai vien dėl to, kad ji susijusi su jūra, jos gyvūnais, istorija.
Jūrinės istorijos klodai
Lietuvos jūrų muziejaus ir delfinariumo reikšmė Klaipėdos miestui yra didžiulė. Nors pats Jūrų muziejus Smiltynėje, Nerijos forte, atidarytas tik 1979 m., sukaupti jo istoriniai klodai siekia pačius seniausius Mėmelio laikus.
Tiek muziejaus išleistose knygose, tiek konferencijose minimi ir Mėmelio / Klaipėdos jūrinio formavimosi laikai, ir auksinis burlaivių amžius, ir miesto užuomazgos nuo seniausių laikų. Lietuvos jūrų muziejuje ir delfinariume susitinka nūdiena, jūra, jos gyvūnai, žmogus ir istorija.
Jūrų muziejaus rinkiniuose saugoma daugiau nei 88 tūkst. eksponatų – moliuskai, kriauklės, koralai, vėžiagyviai, dygiaodžiai, jūrų paukščiai, žinduoliai, žuvys. Muziejaus rinkiniuose yra ir geologijos, archeologijos, etnografijos, numizmatikos, kartografijos, laivų technikos, jūrinės raštijos, filatelijos eksponatų. Čia eksponuojami įvairūs laivai, jų inkarai ir kitos detalės.
Lietuvos jūrų muziejuje atspindėta ir senoji, ir prieškarinių laikų, ir sovietinio laikotarpio Lietuvos žvejyba.
Klaipėdoje, šalia Pilies tilto, atidaryta nauja ekspozicija kariniame laive "Sūduvis", kuri pristatys dar vieną atskirą Lietuvos jūrinio identiteto sritį – Lietuvos karines jūrų pajėgas.
Didžiausias dėmesys skiriamas laikotarpiui po Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos, kurio 100-metį minėsime 2023 m. sausio 15 d.
Amžiai: šiuolaikinio Klaipėdos uosto fone eksponuojamas senovinis laivas. / Vidmanto Matučio nuotr.
Delfinai traukia milijonus
Lietuvos jūrų muziejus yra akivaizdus pavyzdys, kad jūra labai daug naudos gali duoti Lietuvai ir Klaipėdai.
13 ha plotą užimantis Lietuvos jūrų muziejus yra gausiausiai lankomas muziejus ne tik Lietuvoje, bet ir, ko gero, Baltijos jūros šalyse. Per metus jį aplanko daugiau kaip po pusę milijono žmonių. Daugiausia svečių atvykdavo iš Latvijos, Estijos, Rusijos, Lenkijos, Vokietijos.
Bene labiausiai lankytojus traukia delfinų ir ruonių pasirodymai Jūrų muziejaus delfinariume. Tokio lygio delfinariumas yra vienintelis Baltijos jūros pakrantėje. Jo pasirodymų programa nustebino ne vieną svečią iš tokių šalių kaip Didžioji Britanija, Prancūzija ar netgi Jungtinės Amerikos Valstijos.
Lietuvos jūrų muziejuje atspindėta ir senoji, ir 1923 m. prasidėjusi lietuviška Klaipėdos jūrinė istorija.
Delfinariumas, kuriame gyvena, treniruojamos ir pasirodo Juodosios jūros afalinos, veikia nuo 1994 m.
Reprezentuoja Klaipėdą ir Lietuvą
Tiesiogiai nepriklausydamas Klaipėdai, Lietuvos jūrų muziejus yra šio miesto jūrinės kultūros židinys.
Muziejaus atstovai kasmet kartu su Klaipėdos miesto savivaldybe vykdo nemažai įvairių jūrinių projektų. Pastaraisiais metais, minint pirmojo nepriklausomos Lietuvos laivo "Jūratė" atplaukimo 100-metį, buvusius prieškario jūrų kapitonus, laivus visuomenei pristatė kaip tik Lietuvos jūrų muziejus.
Trauka: jūrų gyvūnai, o ypač eršketų šėrimas baseinuose ar delfinų pasirodymas labiausiai vilioja žiūrovus. / Vidmanto Matučio nuotr.
Stipri šio muziejaus istorikų grupė yra išleidusi ne vieną knygą, reprezentuojančią jūrinę Lietuvą. Vyko ne viena diskusija, įtraukiant ir istorikus iš Vilniaus, kurių metu pristatytos Mėmelio / Klaipėdos jūrinės ištakos, vienintelio Lietuvos uostamiesčio reikšmė stiprinant mūsų šalies jūrinį identitetą.
Lietuvos jūrų muziejaus darbuotojai, istorikai labai prisidėjo Klaipėdos miesto jūrinės kultūros koordinacinei tarybai rengiant Jūrinės istorijos žymių žmonių sąrašą. Jame beveik 50 asmenybių, kurių įamžinimo procesas jau vyksta ir, tikėtina, dar aktyviau vyks ateityje.
Lietuvos vardą ir Klaipėdos veidą muziejus pristato ir bendradarbiaudamas bei draugaudamas su Vokietijos, Italijos, Lenkijos, Prancūzijos, kitų Baltijos šalių jūrų muziejais. Lietuvos jūrų muziejus yra Europos muziejų ir mokslo centrų tinklo ECSITE narys. Taip pat jis dalyvauja daugelio tarptautinių organizacijų, kurios vykdo jūrų gyvūnų populiacijų atkūrimo programas, veikloje. Netrukus Smiltynėje, netoli Lietuvos jūrų muziejaus delfinariumo, bus atidarytas skandinaviško stiliaus su apželdintu stogu Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centras.
Valdymas: ekspozicija laive "Dubingiai" – apie sovietmečio žvejybos ištakas Klaipėdoje. / Vidmanto Matučio nuotr.
Pačioje Lietuvoje jūrų muziejaus partneriai yra ne tik Klaipėdos miesto savivaldybė, bet ir Klaipėdos universitetas, kitos jūrinio mokymo įstaigos, turizmo ir informacijos centrai, turizmo agentūros.
Publikacija parengta įgyvendinant Klaipėdos miesto savivaldybės iš dalies finansuojamą 2022 m. kultūros ir meno sričių projektą "Klaipėdos prijungimo prie Lietuvos 100-metis – atverti jūrų vartai į pasaulį", skirtą Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-mečiui.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Klaipėdoje – abejonės, ar bus spėta pasirengti naujos mokyklos atidarymui rugsėjį
Pirmajai nepriklausomybės metais Klaipėdoje statomai naujai mokyklai ruošiantis kitą rugsėjį atverti duris, nerimaujama, jog iki tol gali būti nespėta pasirengti ugdymo procesui. ...
-
Klaipėdos uostas pirmą kartą vertins savo keliamą oro taršą3
Iki šių metų pabaigos Klaipėdos uoste ketinama įvertinti oro taršą, kurią kelia visa veikla jo teritorijoje – toks tyrimas būtų atliekamas pirmą kartą. ...
-
Iš naujo skelbiamas Klaipėdos universiteto ligoninės vadovo konkursas7
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) pakartotinai skelbia konkursą Klaipėdos universiteto ligoninės vadovo pareigoms eiti, penktadienį pranešė ministerija. ...
-
Vaiteliuose bus asfaltuojamos dvi gatvės5
Sodininkų bendrija „Vaiteliai“ netrukus sulauks pokyčių. Bus asfaltuojamos dvi gatvės – Miškų ir Akacijų alėjos. ...
-
Prieš tikrąjį pavasarį – lietus1
Baigiantis kovui, sinoptikai prognozuoja, kad orai šiek tiek atvės. Paskutinę šio mėnesio savaitę sulauksime daugiau lietingų dienų, gali iškristi ir sniego. Nepaisant to, balandžio pradžia nusimato pavasariška. ...
-
Kadenciją baigusį V. Grubliauską išlydėjo plojimais61
Paskutiniame šios kadencijos Klaipėdos tarybos posėdyje buvo visko – emocijų, aštrių replikų, jausmingų atsisveikinimų ir viltingų linkėjimų. ...
-
Verslams Klaipėdos senamiestyje – išbandymų metas7
Kapitalinis remontas Klaipėdos senamiesčio gatvėse, trunkantis daugiau nei metus, gali užsitęsti net iki rugpjūčio. Ši žinia ne itin nudžiugino senamiesčio verslininkus, kurie dėl remonto darbų patiria nuostolių. Keliolika jų nusiteikę at...
-
Uostamiesčio konservatoriai traukiasi į opoziciją120
Nors Klaipėdos mero postą laimėjęs Arvydas Vaitkus dar oficialiai nepatvirtino valdančiosios daugumos politinės sudėties, jo buvęs konkurentas, Seimo narys Audrius Petrošius jau išplatino žinią, kad uostamiesčio konservatoriai traukias...
-
Gavėnia: klaipėdiečius slegia baugi realybė?9
Artėjant Velykoms, vis daugiau tikinčiųjų patraukia į bažnyčią. Vieni gavėnios laikotarpį išnaudoja sakramentų priėmimui, išpažinties atlikimui, kiti siekia atitrūkti nuo rūpesčių, skubėjimo ir pasimelsti už save bei artimuosiu...
-
Po operacijos – ukrainietės džiaugsmas ir padėka8
Klaipėdiečiams surinkus reikiamą sumą, šią savaitę ukrainietei Mariiai buvo atlikta antroji akies operacija. ...