Jūros pakrantėje klaipėdiečius pasitiko nejaukus vaizdas: tiriama, kas pražudė antis

Jūros pakrantėje praėjusį savaitgalį klaipėdiečius pasitiko nejaukus vaizdas. Kas tris keturis metrus gulėjo bangų išmesti nugaišę paukščiai. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai Girulių paplūdimyje suskaičiavo 17 gaišenų. Dar 30 rasta Antrosios Melnragės paplūdimyje. Kas nutiko sparnuočiams, aiškinamasi iki šiol.

Liga – mažai tikėtina?

„Jie visi paimti, kaip paukščių gripo mėginiai, kadangi miesto teritorijoje ir uosto akvatorijoje turime tokį atvejį“, – patvirtino Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Klaipėdos departamento direktorius Antanas Bauža.

Apie radinį informuoti ir aplinkosaugininkai bei Žuvininkystės departamentas. Pirminė versija – ledines antis pražudė ne liga.

„Vizualiai nustatėme, kad pažeisti paukščių kaklai. Kilo įtarimas, kad čia gali būti žvejų priegauda“, – sakė A.Bauža.

Paukščiai į žuvims skirtus tinklus įsipainioja dažnai.

„Pagal koordinates esame identifikavę žvejybos barus. Užklausime, ar galėjo tokie paukščiai patekti. Jei taip, tada klausimas, kodėl jie nebuvo registruoti kaip priegauda“, – procedūrą paaiškino Žuvininkystės departamento Žvejybos Baltijos jūroje kontrolės skyriaus vedėjas Giedrius Mačernis.

Žvejai mano kitaip

Tačiau žvejai negali patikėti, kad tiek ančių būtų žuvę tinkluose.

„Tokių kiekių nebūna. Gali būti du trys paukščiai. Bet jei toks skaičius, tada tikrai bus kita priežastis“, – patikino asociacijos „Žvejo viltis“ vadovas Taurūnas Areškevičius.

Jis svarstė, kad antys galėjo sirgti. Anot jo, į šiuo metu naudojamus tinklus paukščiams pakliūti sudėtinga.

„Tinklo akutė siauresnė nei 2 cm. Paukštis negali net kojos įkišti. Anksčiau galėjo. Gaudant menkes tinklo akis – didelė. Paukštis panyra, susipainioja, ir viskas“, – paaiškino T.Areškevičius.

Žvejai tinkle rastus paukščius perduoda mokslininkams.

„Iš karto išsikviečiame Klaipėdos universiteto ornitologus. Jie pasiima paukščius ir daro tyrimus. Nesu išmetęs į jūrą nė vieno paukščio“, – paaiškino T.Areškevičius.

Žuvininkystės departamentas spėja, kad taip daro ne visi žvejai. Teisės aktai neįpareigoja žvejų deklaruoti kartu su sugautomis žuvimis įkliuvusių paukščių.

„Būna įrašyta, bet labai retai. Jei lygintume su duomenimis, kuriuos skelbia mokslininkai, skirtumas tikrai yra. Tikėtina, kad pagauna, bet nedeklaruoja. Gal bijo, kad deklaravus bus ribojami žvejybos plotai. Bet dėl to žvejyba tikrai neribojama“, – svarstė G.Mačernis.

Tačiau žvejai sakė, kad tai tik juos prižiūrinčių institucijų nuomonė.

„Specialiai niekas nei negaudys, nei išmes paukščių. Vos ne kasdien apie mus rašo – kokie mes negeri, kaip reikia mus uždrausti. Tikrai nerizikuotume kažko panašaus daryti“, – juokėsi T.Areškevičius.

Reikia sprendimų

Ornitologų versija, kad paukščiai vis dėlto žuvo tinkluose. Tačiau žvejų dėl to nesmerkia.

„Visada kalčiausias lieka tas, kuris pagavo. Ant žvejo pečių kartais užkrauname per daug atsakomybės. Jis tikrai nelinkęs gaudyti paukščių“, – tvirtino Lietuvos ornitologų draugijos ornitologas Julius Morkūnas.

Visada kalčiausias lieka tas, kuris pagavo. Ant žvejo pečių kartais užkrauname per daug atsakomybės. Jis tikrai nelinkęs gaudyti paukščių.

Ornitologai su žvejais bando įvairias priemones, kaip atbaidyti paukščius.

„Ant tinklų žymeklių statome atbaidančius vanagus. Ant pačių tinklų kabiname lemputes, kad matytų“, – vardijo T.Areškevičius.

Virš tinklų taip pat kabinami aitvarai. Tiek žvejai, tiek mokslininkai sutaria, kad priemonės – efektyvios. Tačiau kainuoja ir pinigų, ir laiko.

Todėl mokslininkai mano, kad problemos turėtų imtis valdžia.

„Uždrauskime numušti paukštį mašina. Bet kaip tai įgyvendinti praktiškai? Galima apriboti greitį iki 30 km/val. Gal ir padėtų. Bet kiek vairuotojų savo noru taip lėtai važinėtų? Reikia sprendimų valstybės lygmeniu. Kad ir paukščiams vietos būtų, ir žvejai galėtų žvejoti“, – teigė J.Morkūnas.

Daugėja paukščių

Mokslininkai pastebėjo, kad šiemet tinkluose žūva kaip niekada daug jūrinių paukščių.

„Antys, ieškodamos maisto, šiemet nardo arčiau kranto, kur yra sekliau, ir įkliūva į tinklus“, – paaiškino ornitologas.

Žūva vis prasčiau įmitę sparnuočiai. Tikėtina, kad į pakrantę jie traukia ieškodami maisto.

„Be to, buvo labai šalta žiema. Užšalo Rygos įlanka, pakrantės aplink Estiją, Suomiją. Ten žiemodavo didelė dalis paukščių. Todėl jie atskrido piečiau – į Vokietiją, Lenkiją ir Lietuvą. Gali būti, kad tiesiog padaugėjo paukščių, todėl jų natūraliai gausiau pakliūva į tinklus“, – svarstė J.Morkūnas.

Žvejai taip pat atkreipė dėmesį, kad paukščių neįprastai padaugėjo.

„Nežinau, kas per susibūrimas buvo, bet prieš kelias dienas jūroje mačiau tūkstančius. Pirmą kartą per 26 žvejybos metus tokį skaičių ančių nuodėgulių mačiau“, – stebėjosi T.Areškevičius.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Hugh

Hugh portretas
Ko čia tikrinti? COVID-19 pražudė..

Lauris

Lauris  portretas
Ce T. Araskevicius nusisnekejo kag negali buti kad zvejai pagave stintiniuose tinkluose ismeta siaurines antis negyvas atgal i jura as pats esu dirbes zvejybineje imoneje budavo po 2-3 antys tinkluose stintoniuose ir isindavome ir ismezdavome i jura atgal paskaiciuokite kiek ju nuzudoma per metus jei i viena eile budavo po 2-3 antis o i eile yra po 10tinklu jei 10 eiliu kiek is vis gaunasi ir kiek juose iseina

Anonimas

Anonimas portretas
Tas jausmas kad atjunge interneta, zurnalistai pradejo matyt kas vyksta gamtoje, tikiuos praded matyt ir bedas mieste..
VISI KOMENTARAI 5
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių