- Bernardas Šaknys
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Jūros pakrantėje praėjusį savaitgalį klaipėdiečius pasitiko nejaukus vaizdas. Kas tris keturis metrus gulėjo bangų išmesti nugaišę paukščiai. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai Girulių paplūdimyje suskaičiavo 17 gaišenų. Dar 30 rasta Antrosios Melnragės paplūdimyje. Kas nutiko sparnuočiams, aiškinamasi iki šiol.
Liga – mažai tikėtina?
„Jie visi paimti, kaip paukščių gripo mėginiai, kadangi miesto teritorijoje ir uosto akvatorijoje turime tokį atvejį“, – patvirtino Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Klaipėdos departamento direktorius Antanas Bauža.
Apie radinį informuoti ir aplinkosaugininkai bei Žuvininkystės departamentas. Pirminė versija – ledines antis pražudė ne liga.
„Vizualiai nustatėme, kad pažeisti paukščių kaklai. Kilo įtarimas, kad čia gali būti žvejų priegauda“, – sakė A.Bauža.
Paukščiai į žuvims skirtus tinklus įsipainioja dažnai.
„Pagal koordinates esame identifikavę žvejybos barus. Užklausime, ar galėjo tokie paukščiai patekti. Jei taip, tada klausimas, kodėl jie nebuvo registruoti kaip priegauda“, – procedūrą paaiškino Žuvininkystės departamento Žvejybos Baltijos jūroje kontrolės skyriaus vedėjas Giedrius Mačernis.
Žvejai mano kitaip
Tačiau žvejai negali patikėti, kad tiek ančių būtų žuvę tinkluose.
„Tokių kiekių nebūna. Gali būti du trys paukščiai. Bet jei toks skaičius, tada tikrai bus kita priežastis“, – patikino asociacijos „Žvejo viltis“ vadovas Taurūnas Areškevičius.
Jis svarstė, kad antys galėjo sirgti. Anot jo, į šiuo metu naudojamus tinklus paukščiams pakliūti sudėtinga.
„Tinklo akutė siauresnė nei 2 cm. Paukštis negali net kojos įkišti. Anksčiau galėjo. Gaudant menkes tinklo akis – didelė. Paukštis panyra, susipainioja, ir viskas“, – paaiškino T.Areškevičius.
Žvejai tinkle rastus paukščius perduoda mokslininkams.
„Iš karto išsikviečiame Klaipėdos universiteto ornitologus. Jie pasiima paukščius ir daro tyrimus. Nesu išmetęs į jūrą nė vieno paukščio“, – paaiškino T.Areškevičius.
Žuvininkystės departamentas spėja, kad taip daro ne visi žvejai. Teisės aktai neįpareigoja žvejų deklaruoti kartu su sugautomis žuvimis įkliuvusių paukščių.
„Būna įrašyta, bet labai retai. Jei lygintume su duomenimis, kuriuos skelbia mokslininkai, skirtumas tikrai yra. Tikėtina, kad pagauna, bet nedeklaruoja. Gal bijo, kad deklaravus bus ribojami žvejybos plotai. Bet dėl to žvejyba tikrai neribojama“, – svarstė G.Mačernis.
Tačiau žvejai sakė, kad tai tik juos prižiūrinčių institucijų nuomonė.
„Specialiai niekas nei negaudys, nei išmes paukščių. Vos ne kasdien apie mus rašo – kokie mes negeri, kaip reikia mus uždrausti. Tikrai nerizikuotume kažko panašaus daryti“, – juokėsi T.Areškevičius.
Reikia sprendimų
Ornitologų versija, kad paukščiai vis dėlto žuvo tinkluose. Tačiau žvejų dėl to nesmerkia.
„Visada kalčiausias lieka tas, kuris pagavo. Ant žvejo pečių kartais užkrauname per daug atsakomybės. Jis tikrai nelinkęs gaudyti paukščių“, – tvirtino Lietuvos ornitologų draugijos ornitologas Julius Morkūnas.
Visada kalčiausias lieka tas, kuris pagavo. Ant žvejo pečių kartais užkrauname per daug atsakomybės. Jis tikrai nelinkęs gaudyti paukščių.
Ornitologai su žvejais bando įvairias priemones, kaip atbaidyti paukščius.
„Ant tinklų žymeklių statome atbaidančius vanagus. Ant pačių tinklų kabiname lemputes, kad matytų“, – vardijo T.Areškevičius.
Virš tinklų taip pat kabinami aitvarai. Tiek žvejai, tiek mokslininkai sutaria, kad priemonės – efektyvios. Tačiau kainuoja ir pinigų, ir laiko.
Todėl mokslininkai mano, kad problemos turėtų imtis valdžia.
„Uždrauskime numušti paukštį mašina. Bet kaip tai įgyvendinti praktiškai? Galima apriboti greitį iki 30 km/val. Gal ir padėtų. Bet kiek vairuotojų savo noru taip lėtai važinėtų? Reikia sprendimų valstybės lygmeniu. Kad ir paukščiams vietos būtų, ir žvejai galėtų žvejoti“, – teigė J.Morkūnas.
Daugėja paukščių
Mokslininkai pastebėjo, kad šiemet tinkluose žūva kaip niekada daug jūrinių paukščių.
„Antys, ieškodamos maisto, šiemet nardo arčiau kranto, kur yra sekliau, ir įkliūva į tinklus“, – paaiškino ornitologas.
Žūva vis prasčiau įmitę sparnuočiai. Tikėtina, kad į pakrantę jie traukia ieškodami maisto.
„Be to, buvo labai šalta žiema. Užšalo Rygos įlanka, pakrantės aplink Estiją, Suomiją. Ten žiemodavo didelė dalis paukščių. Todėl jie atskrido piečiau – į Vokietiją, Lenkiją ir Lietuvą. Gali būti, kad tiesiog padaugėjo paukščių, todėl jų natūraliai gausiau pakliūva į tinklus“, – svarstė J.Morkūnas.
Žvejai taip pat atkreipė dėmesį, kad paukščių neįprastai padaugėjo.
„Nežinau, kas per susibūrimas buvo, bet prieš kelias dienas jūroje mačiau tūkstančius. Pirmą kartą per 26 žvejybos metus tokį skaičių ančių nuodėgulių mačiau“, – stebėjosi T.Areškevičius.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Klaipėdiečiai aktyviai mokosi užsienio kalbų: tarp aktualių – ir turkų kalba
Klaipėdiečiai aktyviai mokosi įvairių kalbų, o populiarumo viršūnėje šiuo metu – anglų kalba. Tačiau ne mažiau aktualios ir ispanų, prancūzų ir net turkų kalbos. ...
-
Maisto atliekų rūšiavimas Klaipėdoje: kokios pagrindinės klaidos?20
Nuo balandžio 2 d. Klaipėdos miesto gyventojai buvo pakviesti pradėti maisto atliekų rūšiavimą. Klaipėdiečių aktyvumas maloniai nustebino – per pirmąją savaitę surinkta virš 5 tonų maisto likučių, o šią savaitę jau 8...
-
Klaipėdoje – gelbėtojų atranka: kandidatų laukia netradicinis darbo pokalbis1
Darbą paplūdimiuose Klaipėdos gelbėtojai pradės birželį, bet dabar vyksta atranka ir ji netradicinė – vietoje darbo pokalbio kandidatai turi šokti į baseiną. Tarp norinčiųjų gelbėti ne tik moksleiviai ir studentai, bet ir baigiantys ...
-
Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras pasikeitė neatpažįstamai35
Šiandien išaušo klaipėdiečių ilgai laukta diena – duris lankytojams po rekonstrukcijos atvers Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras. Penkerius metus be savo namų dirbę teatralai kvies ne tik mėgautis pastatymais, bet ir įve...
-
Klaipėdoje duris atvers unikalus senovinių automobilių muziejus20
Senojo dujų fabriko pastatuose vietą atrado unikali, daugiau nei prieš 100 metų pagamintų automobilių kolekcija. Dešimtmetį puoselėtas sumanymas „Senovinių automobilių namai-Memel Automuseum“ jau baigiamas įgyvendinti, ir mu...
-
Klaipėdoje baigti Baltijos prospekto sankryžos rekonstrukcijos darbai6
Klaipėdoje pabaigti Baltijos prospekto, Šilutės plento ir Vilniaus plento žiedinės sankryžos rekonstrukcijos darbai, pranešė miesto savivaldybė. ...
-
„Vaidila“ baigs savo gyvavimą: iškils modernus statinys53
Jau pirmadienį buvęs kino teatras „Vaidila“ baigs savo gyvavimą – tądien prasidės pastato griovimas. Šioje vietoje iškils naujas, modernus statinys. ...
-
Pajūryje aptiktas retas augalas
Pajūrio regioniniame parke esančiame Šaipių kraštovaizdžio draustinyje vietos gyventojai aptiko senoviniuose darželiuose auginto vaistinio augalo augimvietę. Aiškėja, kodėl šį augalą senovėje lietuviai puoselėjo š...
-
Keiksmai skamba ir vaikų darželiuose4
Prie keiksmų vaikai įpranta nuo mažumės. Tai tvirtina darželiuose su mažamečiais dirbančios pedagogės. Keiksmažodžius mažieji dažniausiai išgirsta žiūrėdami filmus, iš kitų vaikų ar namų aplinkoje, tačiau tokius žodžius vart...
-
Santuokos uostamiestyje – pagal ukrainiečių tradicijas2
Nuo karo tėvynėje pabėgę ukrainiečiai Klaipėdoje randa ir meilę, ir naujus santykius. Uostamiestyje jau įregistruotos kelios dešimtys ukrainiečių santuokų, kai kurios jų vyko pagal tautines tradicijas. ...