Bene pirmą kartą Klaipėdoje surengta tokio aukšto lygio akademinė konferencija apie Baltijos jūros uostų ir jūrų transporto vystymą.

Baltijoje persiskirsto rinkos

Uostų vystymo konferenciją surengė Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla. Nors ji daugiausiai rengia kadrus laivynui, tačiau mokykloje yra ir uostų vadybos mokymo disciplinos. Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla, kur vidutiniškai mokosi 1500 studentų, pernai išleido 168 jūrininkus ir 74 uostininkus.

Konferencija vyko anglų kalba. Mokyklos sale sunkiai galėjo sutalpinti visus norinčius joje dalyvauti. Tai dar vienas įrodymas, kad Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla išplaukia į tarptautinius vandenis.

Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos surengtoje konferencijoje mokslininkai ir realiai jūrų transporto srityje dirbantys žmonės analizavo jūrų uostų ir transporto situaciją. Tiek ES mastu, tiek Baltijos jūroje pastaraisiais metais vyksta žymūs pokyčiai. Baltijos jūroje persiskirsto rinkos.

Prancūzijos La Havro universiteto mokslininko Hipolito Martel Flores analizuotoje trumpųjų nuotolių laivybos schemoje Klaipėdos uostas nefiksuojamas. Prancūzai jiems naudingiausiu  Baltijos jūros uostu įžvelgia vienintelį uostą Baltijoje – Gdanską. Neatsitiktinai šis Lenkijos uostas jau tampa Baltijos jūros krovinių paskirstymo centru.

Lyderiai – ir rytuose, ir vakaruose

O kuo išskirtinė Klaipėda? Pirmiausiai ji įvardinama, kaip viso Baltijos jūros regiono trašų krovos lyderė. Jai neprilygsta netgi Rusijos Sankt Peterburgo uostas.

Palyginti neblogai Klaipėda atrodo ir konteinerizacijos srityje. Pagal konteinerių krovą Baltijos jūros regione ji žengia po Sankt Peterburgo, Gdansko ir Geteborgo uostų. Tiesa, šie metai yra išskirtiniai. Pagal konteinerių krovą pirmą kartą per visa uostų veiklos istoriją Klaipėdą aplenkė Rygos uostas.

Palyginti neblogai Klaipėdos uostas atrodo ir pagal jūrų keltais gabenamų krovinių kiekį. Čia Baltijos jūros lyderiai jau ne rytuose, o vakaruose. Didžiausi regiono uostai yra Vokietijos Rostoke, Liubeke (Travemiundėje) ir Kylyje. Pagal keleivių kiekius pirmauja Talino ir Helsinkio linija, taip pat linija tarp Danijos ir Vokietijos. Kruizinių keleivių srityje storiausia srautų linija brėžiama iš Kopenhagos pagal Baltijos jūros Švedijos krantus iki Talino, Helsinkio ir Sankt Peterburgo.

Nuo 2014 metų Klaipėdos uostas įrašytas ir į Baltijos jūros suskystintųjų gamtinių dujų terminalų uostų sąrašą. Jis dar trumpas. Bet pagal ketinimus statyti suskystintųjų gamtinių dujų terminalus po kokio dešimtmečios bus galima bakstelėti vos ne į kas antra Baltijos jūros uostą.

Uosto įtaka

Iš Klaipėdos miesto mero Vytauto Grubliausko lūpų skambėjo pasididžiavimas Klaipėda, kaip geriausiu Lietuvos miestu. Galbūt tai ir geriausio Lietuvos miesto rinkimų rezultatas.

Jis akcentavo, kad Klaipėdos, kaip ekonomiškai sparčiai besivystančio miesto negalima įsivaizduoti be uosto.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto rinkodaros ir vystymo direktorius Artūras Drungilas pastebėjo, kad tiek Klaipėdos, tiek šalies ekonomikos variklis yra uostas su 33 specializuotais terminalais, galimybe priimti sausakrūvius laivus iki 100 tūkst. tonų dedveito, tanklaivius iki 160 tūkst. tonų dedveito ir konteinervežius iki 12 tūkst TEU talpos. Akcentuoti geri Klaipėdos uosto privažiavimo keliai, patogus susiekimas su Baltarusija, Rusija. Įvardintos dabartinės uosto galimybės per metus krauti iki 60 mln. tonų krovinių.

A.Drungilas ir Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos (LEZ) suklestėjimą siejo su uostu. 412 ha teritoriją užiamančioje Klaipėdos LEZ veikia 23 kompanijos, dirba per 1500 žmonių. Į šios teritorijos vystymą nuo 2002 metų investuota per 490 mln. eurų. Iš Klaipėdos LEZ pagamintos produkcijos, kurios vidutinė metinė vertė 863 mln. eurų, eksportas siekia apie 688 mln. eurų. Didesnė dalis produkcijos eksportuojama per uostą. Taip pat ir nemaža dalis žaliavų Klaipėdos LEZ kompanijoms atgabenama per uostą.

Panašus ekonomikos variklis šalia Klaipėdos uosto planuojamas pietinėje uosto dalyje. Šalia “Draugystės” geležinkelio stoties 600 ha plote planuojamas įrengti Baltijos logistikos centras.

Ir kultūra, ir darbo jėga

Konferencijoje Lietuvos aukštojoje jūreivystės mokykloje Klaipėdos uosto ir miesto santykiams skirta daugiau dėmesio. Klaipėdos universiteto profesorės Angelijos Bučienės nuomone, svarbūs ne tik ekonominis, bet ir jūrinio paveldo, kultūros, laivybos ir uosto istorijos aspektai. Klaipėdos universiteto socialinės geografijos katedros vedėjas Eduardas Spiriajevas žvilgtelėjo į tarptautinio turizmo Kuršių mariose plėtros tendencijas.

Klaipėdos universiteto atstovės Dalia Umantaitė-Vaivadienė ir Aleksandra Batuchina pateikė darbo migrantų iš Trečiųjų šalių, dirbančių Klaipėdos jūrų uoste, dinamikos tyrimo rezultatus.

Pranešimus apie jūrų uosto ir svarbiausių uosto kompanijų veiklos įtaką šalies ekonomikai, jūrų uosto, jūrų transporto ir logistikos  technologijas, jų poveikį aplinkai, žaliosios logistikos principų įgyvendinimo galimybes Klaipėdos uoste skaitė Klaipėdos, Mykolo Romerio, Kauno technologijos universitetų ir  Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos bakalauro, magistrantūros ir doktorantūros studijų studentai.