Daugėja nekeičiamų jūrininkų

Liepos pradžioje pasauliniame laivyne 8,8 proc. jūrininkų dirbo virš termino, kai jau buvo pasibaigęs kontraktas. Kitaip tariant, jūrininkai laivuose dirbo ilgiau, nei buvo sutarę. Tokius duomenis pateikė Tarptautinė transporto darbuotojų federacija.

Jūrininkų, kurių darbo laiko kontraktai pasibaigė, likusių dirbti laivuose šiemet iki šiol kiekvieną mėnesį daugėjo. Gegužę tokių jūrininkų buvo 5,8 proc., birželį – 7,2 proc., liepą – jau 8,8 proc.

Dar vienas ypač nemalonus faktas, kad daugėja jūrininkų, kurie laivuose be keitimo dirba daugiau nei 11 mėnesių. Jų nuo 0,4 proc. gegužę padaugėjo iki 1 proc. liepą iš bendro laivuose dirbančių jūrininkų skaičiaus. 11 mėnesių nenutraukiamo darbo laivuose termino viršijimas yra šiurkštus Konvencijos dėl darbo jūrų laivyboje pažeidimas. Ji kaip tik numato, kad nenutraukiamas jūrininko darbas laive negali būti ilgesnis nei 11 mėnesių.

Naujos pandemijos atmainos

Jūrininkų keitimo krizė laivuose tęsiasi jau ilgiau nei pusantrų metų. Situacija ne gerėja, o nuolat blogėja. Taip yra todėl, kad daugelio šalių vyriausybės nekreipia dėmesio į jūrininkus.

Blogėjančia padėtimi jūrų laivyboje jau piktinasi ne tik jūrininkų profsąjungos, bet ir laivų savininkų, taip pat tarptautinės jūrų verslo organizacijos.

Šiuo metu jūrininkų keitimo laivuose krizė labiausiai aštrėjo todėl, kad dauguma jūrininkų yra iš Azijos šalių, kur atsiranda naujos pandemijos atmainos. Viena iš tokių šalių yra pasaulinė jūrininkų „kalvė“ Filipinai.

Jūrininkų keitimo krizės stiprėjimui įtakos turi ir tai, kad daugelyje šalių iki šiol jūrininkams skiriama per mažai vakcinų. Jūrininkų keitimą apsunkina ir vis dar neatnaujinti oro linijų reisai, dideli apribojimai dėl pandemijos kai kuriose šalyse.

Kol kas situacijos nepakeitė ir tai, kad Tarptautinė darbo organizacija kartu su Tarptautiniais laivybos rūmais ir ES yra priėmusi rezoliuciją dėl jūrininkų vakcinacijos, kas turėtų skatinti globalų jūrininkų vakcinavimą.

Kai susitarti nepavyksta

Šios ir kitos jūrininkų veiklos problemos nuskambėjo globaliame jūrininkų forume, kurį rengia tarptautinės nekomercinės organizacijos.

Tarp daugybės forumo idėjų, kaip jūrininkams greičiau įveikti pandemijos krizę, buvo ir tokia, kad jiems būtų išduodami tarptautiniai vakcinacijos liudijimai. Tai būtų kažkas panašaus į tuos dokumentus, kurie pasiskiepijusiems žmonėms duodami kelionėms po ES šalis.

Tačiau kol kas nesutariama, ar toks dokumentas būtų naudingas, jei jo nėra pripažinusios pasaulio šalys.

Ar tai nebūtų kažkas panašaus į 2020 metų pabaigoje teiktą deklaraciją, kad ją pasirašiusios šalys laikytų save tikromis jūrinėmis valstybėmis ir suteiktų jūrininkams vakcinacijos pirmenybę? Tokių deklaraciją pasirašiusių šalių buvo, bet nelabai daug. Tarp tokių šalių buvo ir Filipinai. Tačiau naujos pandemijos atmainos pakoregavo jūrininkų judėjimą iš šios šalies.

Problema dėl pasaulinio vakcinacijos sertifikato jūrininkams kyla ir todėl, kad kai kurios šalys ar regionai pripažįsta ne visas vakcinas, ne visos jos tose šalyse yra prieinamos. Daugelyje šalių yra prieinama ir pripažįstama farmacijos kompanijos „Pfizer-BioNTech“ vakcina, o AstraZenecos“, „Modernos“, „Johnson & Johnson“ vakcinos mažiau kam prieinamos, jau nekalbant apie kokias nors kiniškas, indiškas ar rusiškas vakcinas.

Todėl pirmiausia pasaulis turėtų susitarti, kad jūrininkai būtų skiepijami kokia nors labiausiai žinoma ir populiaria vakcina, kad jiems lengviau galima būtų suteikti tarptautinį laisvo judėjimo vakcinacijos sertifikatą.