- Vidmantas Matutis
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Neįtikėtina, kad pasaulyje, bent Europoje tikrai, dėl vakcinacijos mažėjant COVID-19 atvejų, laivuose laiku nepakeistų jūrininkų daugėja.
Daugėja nekeičiamų jūrininkų
Liepos pradžioje pasauliniame laivyne 8,8 proc. jūrininkų dirbo virš termino, kai jau buvo pasibaigęs kontraktas. Kitaip tariant, jūrininkai laivuose dirbo ilgiau, nei buvo sutarę. Tokius duomenis pateikė Tarptautinė transporto darbuotojų federacija.
Jūrininkų, kurių darbo laiko kontraktai pasibaigė, likusių dirbti laivuose šiemet iki šiol kiekvieną mėnesį daugėjo. Gegužę tokių jūrininkų buvo 5,8 proc., birželį – 7,2 proc., liepą – jau 8,8 proc.
Dar vienas ypač nemalonus faktas, kad daugėja jūrininkų, kurie laivuose be keitimo dirba daugiau nei 11 mėnesių. Jų nuo 0,4 proc. gegužę padaugėjo iki 1 proc. liepą iš bendro laivuose dirbančių jūrininkų skaičiaus. 11 mėnesių nenutraukiamo darbo laivuose termino viršijimas yra šiurkštus Konvencijos dėl darbo jūrų laivyboje pažeidimas. Ji kaip tik numato, kad nenutraukiamas jūrininko darbas laive negali būti ilgesnis nei 11 mėnesių.
Naujos pandemijos atmainos
Jūrininkų keitimo krizė laivuose tęsiasi jau ilgiau nei pusantrų metų. Situacija ne gerėja, o nuolat blogėja. Taip yra todėl, kad daugelio šalių vyriausybės nekreipia dėmesio į jūrininkus.
Blogėjančia padėtimi jūrų laivyboje jau piktinasi ne tik jūrininkų profsąjungos, bet ir laivų savininkų, taip pat tarptautinės jūrų verslo organizacijos.
Šiuo metu jūrininkų keitimo laivuose krizė labiausiai aštrėjo todėl, kad dauguma jūrininkų yra iš Azijos šalių, kur atsiranda naujos pandemijos atmainos. Viena iš tokių šalių yra pasaulinė jūrininkų „kalvė“ Filipinai.
Jūrininkų keitimo krizės stiprėjimui įtakos turi ir tai, kad daugelyje šalių iki šiol jūrininkams skiriama per mažai vakcinų. Jūrininkų keitimą apsunkina ir vis dar neatnaujinti oro linijų reisai, dideli apribojimai dėl pandemijos kai kuriose šalyse.
Kol kas situacijos nepakeitė ir tai, kad Tarptautinė darbo organizacija kartu su Tarptautiniais laivybos rūmais ir ES yra priėmusi rezoliuciją dėl jūrininkų vakcinacijos, kas turėtų skatinti globalų jūrininkų vakcinavimą.
Kai susitarti nepavyksta
Šios ir kitos jūrininkų veiklos problemos nuskambėjo globaliame jūrininkų forume, kurį rengia tarptautinės nekomercinės organizacijos.
Tarp daugybės forumo idėjų, kaip jūrininkams greičiau įveikti pandemijos krizę, buvo ir tokia, kad jiems būtų išduodami tarptautiniai vakcinacijos liudijimai. Tai būtų kažkas panašaus į tuos dokumentus, kurie pasiskiepijusiems žmonėms duodami kelionėms po ES šalis.
Tačiau kol kas nesutariama, ar toks dokumentas būtų naudingas, jei jo nėra pripažinusios pasaulio šalys.
Ar tai nebūtų kažkas panašaus į 2020 metų pabaigoje teiktą deklaraciją, kad ją pasirašiusios šalys laikytų save tikromis jūrinėmis valstybėmis ir suteiktų jūrininkams vakcinacijos pirmenybę? Tokių deklaraciją pasirašiusių šalių buvo, bet nelabai daug. Tarp tokių šalių buvo ir Filipinai. Tačiau naujos pandemijos atmainos pakoregavo jūrininkų judėjimą iš šios šalies.
Problema dėl pasaulinio vakcinacijos sertifikato jūrininkams kyla ir todėl, kad kai kurios šalys ar regionai pripažįsta ne visas vakcinas, ne visos jos tose šalyse yra prieinamos. Daugelyje šalių yra prieinama ir pripažįstama farmacijos kompanijos „Pfizer-BioNTech“ vakcina, o AstraZenecos“, „Modernos“, „Johnson & Johnson“ vakcinos mažiau kam prieinamos, jau nekalbant apie kokias nors kiniškas, indiškas ar rusiškas vakcinas.
Todėl pirmiausia pasaulis turėtų susitarti, kad jūrininkai būtų skiepijami kokia nors labiausiai žinoma ir populiaria vakcina, kad jiems lengviau galima būtų suteikti tarptautinį laisvo judėjimo vakcinacijos sertifikatą.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Būna ir taip: gandras jau kelis pavasarius mėgina susisukti lizdą ant „Laisvės“ paminklo1
Švėkšnos „Saulės“ gimnazijos kieme stovintis „Laisvės“ paminklas taip patiko vienam gandrui iš Švėkšnos, kad jis jau kelis pavasarius mėgina susisukti lizdą ant šio paminklo. Tačiau vieti...
-
Netoli Kaštonų gatvės gyventojai vis veisia šiukšlynus2
Netoli Kaštonų gatvės atsirado savavališkas sąvartynas, tarp šiukšlių – senos padangos ir net sofa. Atokesnėse vietose tyčia paliktas atliekas pareigingi gyventojai surenka patys, tačiau norint pašalinti stambias...
-
Klaipėdoje kruizinis laivas pasitiktas sningant1
Šių metų pirmąjį keleivinį laivą su prancūzų turistais Klaipėda pasitiko žiemiškai. Šiemet į mūsų uostą planuoja atvykti 53 kruiziniai laineriai – daugiau nei pernai, ketinama sulaukti iki 70 tūkst. turistų. Sugrįžt...
-
Kas balsuos referendume?5
Jau dabar prognozuojama, kad balsuojant referendume dėl dvigubos pilietybės gali būti pasiektas antirekordas. Rinkėjai nepatenkinti ne tik informacijos stoka šiuo klausimu, bet ir neregėtu prezidento rinkiminės kampanijos vangumu. Žmonės pasigen...
-
Uostamiestyje – akibrokštas: merginą nustebino pardavėjos pasiūlymas4
Kai kuriuose prekybos centruose aptarnavimas verčia linkėti permainų. Esą kai kurie parduotuvių darbuotojai su klientais bendrauja ne itin supratingai. Viename prekybos centre apsilankiusią klaipėdietę nustebino pardavėjos elgesys. Merginai papra&scar...
-
Intriga darže – kažkas užkasinėja margučius?2
Viena sodininkė sunerimo, kai kelerius metus iš eilės savo darže panašiu metu pradėjo rasti po užkastą velykinį kiaušinį. Margučius kažkas vis užkasa skirtingose sklypo vietose. Daržininkė klausė – gal kas nors jai link...
-
Tarp daugiabučių Debreceno kvartale – nemalonus vaizdelis9
Debreceno kvartale tarp daugiabučių namų esančioje žalioje pievoje – dar vienas šiukšlynas. Įvairias buitines atliekas iš perpildytų šiukšlių konteinerių veikiausiai išnešioja sparnuočiai, o kart...
-
Metai po inauguracijos: Klaipėdos meras sudėliojo taškus29
Po inauguracijos praėjus lygiai metams, Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus neslepia, kad per pirmuosius metus einant šias pareigas buvo visko – daug nuveikta miesto ir miestiečių labui, tačiau kai kurių projektų dėl jų neracionalumo teko ats...
-
Pamario prakeiksmas: žuvininkystės ūkiai nebeapsigina nuo kormoranų17
Kormoranai – pamario prakeiksmas. Žuvininkystės ūkis Kintuose nebeišmano, kaip atremti šių paukščių atakas. Kormoranai būriais puola į tvenkinius ir gvelbia ten auginamą žuvį, ypač mėgsta karpius. Žuvininkai sako i&scar...
-
Dainų šventės šimtmečiui paminėti doviliškiai pasodino ąžuoliukus
Dainų šventės šimtmečio progai paminėti doviliškiai savaitgalį sodino ąžuolus. Vienas ąžuoliukas buvo skirtas specialiai Dainų šventės paminėjimui, o kitus ąžuoliukus talkininkai sodino Dovilų centre pačių žmonių ...