- Asta Dykovienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Klaipėdoje gyvenantys baltarusiai ne itin linkę atvirauti ir vertinti tai, kas pastarosiomis dienomis vyksta jų istorinėje tėvynėje po prezidento rinkimų, kuriuos jau šeštą kartą stulbinamu skirtumu laimėjo Rytų Europos diktatoriumi įvardijamas Aliaksandras Lukašenka. Tačiau visi pašnekovai pripažino, kad kraujo praliejimo nesinorėtų.
"Patriukšmaus ir nusiramins"
Klaipėdos miesto baltarusių bendrijos "Krynica" pirmininkas ir Baltarusijos garbės konsulas uostamiestyje Nikolajus Logvinas atsargiai kalba apie pastaruosius įvykius Baltarusijoje, kai prieš beginklius protestuotojus, kurie reikalavo skaidrių prezidento rinkimų, buvo panaudota jėga.
"Visa tai, kas vyksta, buvo prognozuojama. Natūralu, kad pralaimėjusieji rinkimus yra nepatenkinti, todėl prasidėjo protesto akcijos. Tokie dalykai pastaruoju metu vyksta beveik visose šalyse. Dieną dvi patriukšmaus, ir viskas nusiramins. Ar rinkimai buvo sąžiningi? Iš esmės valdžią galima kaltinti bet kuo. Kai kas mano, kad rinkimai buvo sąžiningi, kai kas mano, kad nesąžiningi. Tam juk ir kviečiami nepriklausomi stebėtojai. Tačiau akivaizdu, ką šiuo atveju palaikė dauguma", – kalbėjo N. Logvinas.
Pasiteiravus, ką bent jau morališkai šiuose rinkimuose rėmė pats Baltarusijos garbės konsulas Klaipėdoje, atsakyti į šį klausimą jis nepanoro.
Panašios nuostatos – neatskleisti savo pozicijos – laikosi dauguma baltarusių, gyvenančių uostamiestyje, apie 300 jų priklauso tautinei bendrijai, daugiausia – vyresnio amžiaus žmonės.
"Pagal mūsų bendrijos nuostatus, mes užsiimame tik kultūriniais reikalais. Jokios politikos. Nuo politikos stengiamės atsiriboti ir viešai nepolitikuoti, nes tik susipyktume. O to labai norėtųsi išvengti", – tikino N. Logvinas.
Požiūris: baltarusių bendrijoms Klaipėdoje vadovaujantis N. Logvinas tikina, kad jo istorinėje tėvynėje šiuo metu protestuoja tik tie, kurie nepatenkinti rinkimų rezultatais. / Vytauto Liaudanskio nuotr.
Pagal 2011 m. surašymo duomenis, Klaipėdoje gyveno 2 750 (1,7 proc.) baltarusių. Tačiau esą pastaruoju metu nemažai žmonių atvyko iš Baltarusijos čia dirbti, kai kurie jų su vietiniais sukūrė šeimas.
Oficialiai Lietuvoje turi gyventi per 21 tūkst. Baltarusijos piliečių.
Viltyse – demokratiška šalis
Dar vienas baltarusių kilmės klaipėdietis, Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos vadovas, buvęs politikas ir diplomatas Vaclavas Stankevičius buvo vienas tų žmonių, kuris daug prisidėjo, kad Lietuva šiandien būtų saugi šalis.
Jis gimė istorinėje Krėvoje, Vakarų Baltarusijoje, kur XIV a. buvo pasirašyta Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės pirmoji unija.
Vakarų Baltarusija į Sovietų Sąjungos įtaką pateko tik 1939 m. rudenį, o rytinė jos dalis sovietine tapo jau po 1917 m.
Pozicija: buvęs politikas ir diplomatas, baltarusių kilmės klaipėdietis V. Stankevičius netiki sąžiningais rinkimais Baltarusijoje ir yra labai susirūpinęs, kad politinės permainos ten nepareikalautų žmonių aukų. / Vytauto Liaudanskio nuotr.
Vakarų Baltarusija nuo Rytų Baltarusijos esą labai skiriasi ir dabar. Anot V. Stankevičiaus, kas bent kiek domisi istorija, supras skirtumą.
"Be abejo, man rūpi, kas vyksta Baltarusijoje, nes esu ten gimęs. Man labai norėtųsi, kad ta šalis, kuri kažkada su Lietuva sudarė vieną valstybę, būtų demokratiška. Deja, taip nėra. Mūsų politinės sistemos skirtingos. Man būtų labai malonu, jei Baltarusija priklausytų demokratiniam pasauliui", – savo nuomonę išreiškė V. Stankevičius.
Kodėl Baltarusijoje po Sovietų Sąjungos žlugimo susiklostė tokia padėtis?
Pasak V. Stankevičiaus, Rusija Baltarusijai turėjo daug didesnę įtaką nei Baltijos šalims, todėl ten ir įsigalėjo režimas.
"Manau, kad prezidento rinkimai Baltarusijoje (oficialiais duomenimis, juose 80 proc. balsuota už A. Lukašenką – A. D.) nebuvo sąžiningi, tačiau tikiu, kad ateis laikas ir Baltarusijoje įvyks permainos. Tik labai norėčiau palinkėti, kad tos permainos nebūtų kruvinos, nes matome, kad situacija yra "ant ribos", – apgailestavo V. Stankevičius.
Politika visai nedomina?
Dar vienas Baltarusijoje gimęs klaipėdietis Michailas, kuris nusprendė siekti Lietuvos Respublikos Seimo nario mandato, paklaustas apie įvykius Baltarusijoje, kurioje valdžia naudoja smurtą prieš neginkluotus protestuotojus, bandė išvengti tiesaus atsakymo.
"Kaip vertinu įvykius Minske? Blogai, man jaučiasi Kijevo prieskonis. Manau, kad yra daug išorinių jėgų, kurios išjudino tą jaunimą specialiai. Labai bijau, kad tai netaptų užsakomosiomis žudynėmis, kai reikia pralieti kraują, kad parodytų, jog diktatorius yra kruvinas. Neabejotinai, žmonės sukilo patys, bet tai buvo kažkieno interesas, nes savi interesai paprastai apsiriboja, kur pigiau nusipirkti bulvių", – dėstė klaipėdietis.
Tačiau Michailas pripažino, kad jam skauda dėl to, kas vyksta Baltarusijoje, tačiau esą tai jau – ne jo šalis.
"Aš ten gimęs, bet juk gyvenu Lietuvoje. Ar aš palaikau A. Lukašenką? Nežinau, nesidomiu juo. Žinau tik, kad jis morka maitino Steveną Seagalą (veiksmo filmų aktorius iš JAV – A. D.) ir kad pas jį buvo atvažiavęs Gérardas Depardieu (prancūzų aktorius – A. D.). Ten gyvenantys mano giminaičiai režimo nepalaiko, nes jis jiems nusibodo. Jie viską mato iš vidaus, o aš nesidomiu užsienio politika. Ir vietine nesidomiu. Nežinau net, kas pas mus Seimo pirmininkas. Kaip ruošiuosi eiti į Seimo rinkimus? Paprastai. Savo kojomis", – šmaikštavo naujai iškeptas baltarusių kilmės politikas.
Žmonės bijo iki šiol
Klaipėdos sąjūdžio aktyvistas, pirmasis Klaipėdos tarybos pirmininkas Vytautas Čepas sakė, kad daugumos uostamiesčio baltarusių požiūris į įvykius Baltarusijoje jo nenustebino.
Beveik visi jie iki Sovietų Sąjungos žlugimo pozicionavo save su rusais.
Vytautas Čepas / Redakcijos archyvo nuotr.
"Sąjūdžio pradžioje ir paskui, kai buvau Klaipėdos miesto tarybos pirmininku, apie baltarusius Klaipėdoje niekas nieko nežinojo. Bent jau lietuvių sąmonėje tai buvo tie patys rusai. Jų tautinė bendrija pas mus susiformavo bene paskutinė iš visų. Tačiau baltarusių Klaipėdoje buvo gana daug, jie dirbo laivyne. Tik jie savęs tada neidentifikavo su baltarusių tauta", – teigė V. Čepas.
Pasak pašnekovo, tik gerokai vėliau dalis Klaipėdos inteligentijos ėmė sietis su baltarusiais. Tautine prasme jie esą buvo pati silpniausia grandis.
"Manyčiau, jie ir dabar gana pasyvūs. Reikia gero įmygio, kad 30 metų snaustum. Kad ir kaip būtų gaila, manau, garbės konsulas teisus – patriukšmaus ir liausis. Ir vėl penkerius metus lauks naujų rinkimų. Kodėl dauguma čia gyvenančių jų tautiečių nepalaiko permainų Baltarusijoje? Gal juos kausto pasąmoninė baimė. Jie negali gyventi be baimės. Tai normali sovietinio žmogaus būsena. Jei jau nieko nebebijai, tu – lavonas. Jiems tas buvo stipriai įkalta į galvas, tad ir baltarusių požiūriu į tiek metų valdantį diktatorių nereikėtų stebėtis", – teigė V. Čepas.
Laukia stebuklo
Nepriklausomų stebėtojų persiųstame nufotografuotame rinkimų apylinkės Vilniuje protokole skelbiama, kad už Svetlaną Tichanovskają balsavo 318 rinkėjų, už A. Lukašenką – 157.
Pirmadienį paskelbta, kad prezidentas A. Lukašenka rinkimuose surinko daugiau kaip 80 proc. balsų ir buvo perrinktas dar vienai kadencijai.
O opozicijos kandidatė į Baltarusijos prezidentus S.Tichanovskaja surinko tik 10 proc. balsų, tačiau ji pareiškė nepripažįstanti oficialių rinkimų rezultatų ir mano, kad jie suklastoti.
Reikia gero įmygio, kad 30 metų snaustum.
"Jaučiuosi laimėjusi rinkimus", – spaudos konferencijoje savo rinkimų štabe teigė S. Tichanovskaja.
Tačiau ji teigė nedalyvausianti protesto akcijose, nes mano, kad jos buvimas gatvėje "tik eskaluotų konfliktą".
Savo šalininkus ji ragino tęsti taikų protestą ir pažymėjo kviečianti A. Lukašenką ir valdžią dialogo, kad būtų išvengta smurto.
"Yra sakoma, jei nori būti realistas, turi tikėti stebuklais. Gal ir įvyks stebuklas Baltarusijoje", – reziumavo situaciją šioje šalyje stebintis V. Čepas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vietoj griuvenos Liepojos gatvėje – prekybos centras1
Liepojos gatvės pradžioje pokyčiai stebina ir tempu, ir mastais – metų pradžioje pagaliau nugriautas apleistas baltų plytų statinys ir greta jo veikusi parduotuvė. Dabar milžiniškoje statybų aikštelėje verda darbas. ...
-
Ant Dangės upės kranto – benamių „sanatorija“
Prie Dangės upės klaipėdiečiai aptiko nelegaliai suręstą namelį. Jie įtaria, kad buveinę sumeistravo benamiai. Artėjant sutemoms čia susirenka lėbautojų būrys, kuris neduoda ramybės kitapus upės gyvenantiems žmonėms. ...
-
A. Vaitkus: noras prijungti Vaikų ligoninę prie darinio, turinčio milžinišką nuostolį – nesuvokiamas7
Didelių finansinių problemų turinčioje naujojoje Klaipėdos universiteto ligoninėje situaciją būtų galima pataisyti prie jos prijungus pelningai dirbančią Vaikų ligoninę ir pardavus miesto centre esančius jos pastatus. Tokia idėja pasigirdo po Se...
-
Klaipėdoje įsigaliojo nauja tvarka: po išvykų teks teikti ataskaitas3
Įsigaliojus naujai Klaipėdos savivaldybės ir jai pavaldžių įstaigų darbuotojų komandiruočių į užsienį tvarkai, visi grįžusieji po darbo kelionių Komandiruočių į užsienį tikslingumui nustatyti komisijai privalės pateikti ataskaitas ne tik ...
-
Netektis KU bendruomenėje: mirė L. Z. Ruseckienė1
Eidama 90-uosius metus, mirė viena ryškiausių Lietuvos literatūros pedagogikos tyrėjų, ilgametė Klaipėdos universiteto dėstytoja, profesorė Liuda Zinaida Ruseckienė. ...
-
A. Vaitkus: Klaipėdos vaikų ligoninės prijungimas prie KU ligoninės – nesvarstytinas5
Seimo Sveikatos reikalų komitetui protokoliniu sprendimu pasiūlius Klaipėdos vaikų ligoninę prijungti prie Klaipėdos universiteto ligoninės, uostamiesčio meras Arvydas Vaitkus tvirtina, kad toks klausimas nesvarstytinas. ...
-
Kaimynų džiaugsmui – fejerverkas ankstų rytą6
Savaitgalį dešimtys šeimų liko be miego. Nežinia ką šventę kaimynai savo kieme nusprendė į dangų driokstelėti fejerverkų salvę. Tačiau šitokia linksmybių kulminacija šeštadienį pusę šešių ...
-
Švęsti Velykų – į Palangą: džiaugiasi, kad kainos dar – ne vasarinės8
Kai kurie į Palangą atvyksta trumpam – pavasario saulės išvilioti. Kiti kurorte ilsisi ir ten žada net margučius ridenti. Palangiškiai neabejoja, kad per Velykas kurortas ūš, teigia, kad taip būna kasmet, ypač po pandemijos. ...
-
Klaipėdos vaikams – galimybė nemokamai pažinti baidarių irklavimo džiaugsmą ir naudas1
Klaipėdos, Tauragės ir Telšių apskrityse netrukus bus pradėtas projektas, kurio metu vaikai galės nemokamai susipažinti su baidarių irklavimo teikiamais privalumais, daugiau sužinoti apie judėjimo ir sveikos gyvensenos naudą bei gilinti gamtos...
-
Savivaldybių sprendimai dėl Mėlynosios vėliavos – skirtingi2
Klaipėda nusprendė nedalyvauti Mėlynosios vėliavos – aplinkosauginius reikalavimus esą atitinkančių paplūdimių – programoje, o tam skirtus tūkstančius investuoti į realų pliažų sutvarkymą. Kaimyninės Palangos ir Neringos savivaldyb...