Propaganda pasėjo baimę

Buvo atvejis, kai kažkas ištepliojo Raudonosios armijos memorialą. V.Čepas net neabejoja, kad tai buvo KGB agentų provokacija.

Pasak politiko, tikrai ne visi Klaipėdos rusai buvo taip nusiteikę, dauguma jų puikiai matė, kokioje visuomenėje gyvena, kad jie yra lygiaverčiai Lietuvos piliečiai.

"Tačiau neslėpsiu, didelė dalis jų labai bijojo. Nes propaganda buvo didžiulė, jiems buvo teigiama, kad lietuviai, paėmę valdžią, pradės juos šaudyti ir uždarys lageriuose. Kai vienas toks mano pažįstamas dar pasitikslino, ar mes jų tikrai nežudysime, paklausiau, ar jam visai protas susisuko", – pasakojo V.Čepas.

Klaipėdietis Sąjūdžio aktyvistas Dionyzas Varkalis įsitikinęs, kad "Jedinstvos" aktyvistai, veikę prieš daugiau nei 20 metų, vis dar egzistuoja ir bet kada gali vėl imti reikštis, nes jais manipuliuoja kitos valstybės specialiosios tarnybos.

"Juk mes esame tapę įvairių specialiųjų tarnybų pereinamuoju punktu, mes jiems esame įdomūs, nes esame kryžkelėje. Jų žmonių pilna visur", – įsitikinęs D.Varkalis.

Kvietė išsaugoti sveiką protą

Įtampą 1991-aisiais labai stengėsi mažinti ir pati rusų bendruomenė. Tų pačių metų vasario 6 d. dienraštyje "Klaipėda" buvo išspausdintas kreipimasis į rusiškai kalbančius Lietuvos gyventojus:

"Respublikoje, ypač pastarosiomis dienomis, didėjo pavojinga įtampa, katastrofiškai stiprėjo nacionalinė konfrontacija. Karštagalviai ragino imtis griežčiausių priemonių. Mes, stačiatikių bažnyčios Lietuvoje dvasininkai, raginame elgtis itin apdairiai, juk atsargūs ir apgalvoti žingsniai bei žodžiai – geriausia elgesio forma visuomenėje, kuri priversta gyventi ekstremaliomis aplinkybėmis. (...) Tik geri santykiai su visais be išimties žmonėmis – tas kelias, kuriuo eidami mes pasieksime dvasios ramybę ir atsakomąją meilę."

Šį kreipimąsi pasirašė tuometis Vilniaus ir Lietuvos arkivyskupas Chrizostomas ir dar 8 stačiatikių dvasininkai.

"Mes buvome ir nacionalistai, ir fašistai, ir visokios piktosios jėgos, norėjome nuskriausti kitataučius ir prieš liaudį ėjome. Lygiai tas pats dabar vyksta ir Ukrainoje. Bet tie neapykantos kurstytojai negalvoja, kad būtent jie yra didžiausi rusakalbių diasporos priešai, kad būtent jie supriešina tuos mielus, garbius žmones su visais čia gyvenančiais", – įsitikinęs V.Čepas.

Kuoliukai link Kaliningrado

Pasak V.Čepo, šiuo metu Kryme kartojasi ta pati situacija, kokia buvo Klaipėdoje 1991 m.

Politikas prisiminė, kaip KGB darbuotojas lietuvis D.D. paprašė su juo susitikti ir prasitarė, kad ketinama atskirti Klaipėdos kraštą nuo nepriklausomybę paskelbusios Lietuvos.

"Jis man papasakojo apie planuojamą "kuoliukų akciją", tai yra planą sovietinės valstybės sienos ženklais paženklinti buvusias Mažosios Lietuvos žemes kartu su Klaipėdos uostu ir prijungti juos prie Kaliningrado krašto. Iš karto apie tai informavau tuometį Seimo vadovą Vytautą Landsbergį, kuris paviešino šį sovietų sumanymą", – prisiminė V.Čepas.

Šitam atskyrimui tada sutrukdė tai, kad Klaipėdoje niekas nepuolė į paniką, be to, sovietinės jėgos struktūrose – sovietiniame saugume ir prokuratūroje – įvyko skilimas ir paaiškėjo, kieno pusėje yra žmonės.