Istorines asmenybes uostamiestyje įamžins kitąmet

Brolių neįamžins

Žymių žmonių, istorinių datų, įvykių įamžinimo ir gatvių pavadinimų suteikimo komisijos posėdyje buvo pritarta atminimo lentoms, skirtoms Jonui Polovinskui-Budriui, Viliui Gaigalaičiui ir Jokūbui Stikloriui.

Atminimo lenta Erdmonui Simonaičiui – vis dar derinama, o dėl brolių Jono ir Juozo Vailokaičių įamžinimo klausimo svarstoma nebebus.

"Nutarta nepritarti Mažosios Lietuvos reikalų tarybos prašymui leisti įamžinti brolių Jono ir Juozo Vailokaičių atminimą Klaipėdoje", – skelbė uostamiesčio savivaldybės atstovai.

Nurodyti ir argumentai: broliai labiau susiję su Kauno miestu, ten jie ir įamžinti; nėra faktinių įrodymų, kad rėmė sukilimą; dėl įamžinimo remiamasi antriniais šaltiniais.

J. Polovinsko-Budrio įamžinimas ir pervežimas tampa vis aktualesnis.

Atgabens į Lietuvą

Anot šio posėdžio komisijos pirmininko vicemero Arvydo Cesiulio, J. Polovinsko-Budrio ir jo žmonos palaikus tikimasi atgabenti į Lietuvą jau kitąmet.

"J. Polovinsko-Budrio įamžinimas ir pervežimas tampa vis aktualesnis. Kadangi su Užsienio reikalų ministerijos žmonėmis teko bendrauti praeitą savaitę, jie patvirtino, kad yra galimybių pergabenti, bet reikės padaryti tam tikrus namų darbus, tiek mums vietoje čia, Klaipėdoje, tiek Vyriausybės lygmeniu. Tikėtina, kad kitais metais J. Polovinskas-Budrys su žmona parkeliaus ir atguls amžinojo atilsio Klaipėdos mieste ar šalia jo", – teigė A. Cesiulis.

Atminimo lentai numatyta vieta ant pastato, esančio Herkaus Manto g. 37.

"1926–1927 m. čia gyveno Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos operacijos karinis vadas Jonas Polovinskas-Budrys (1889–1964), pirmasis Klaipėdos krašto gubernatorius, Lietuvos konsulas Karaliaučiuje, Lietuvos generalinis konsulas Niujorke", – šį tekstą patvirtino ir jam pritarė visi komisijos nariai.

Arvydas Cesiulis. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Kabins ten pat

Ant to paties pastato, Herkaus Manto g. 37, planuojama pakabinti ir dar vieną atminimo lentą, ji būtų skirta V. Gaigalaičiui.

"1929–1931 m. čia gyveno kunigas, teologijos dr., žymus Prūsijos lietuvių ir Klaipėdos krašto politikas Vilius Gaigalaitis (1870–1945), pirmasis lietuvių gimnazijos Klaipėdoje direktorius, "Aukuro" draugijos, Klaipėdos krašto muziejaus, labdaros ir paramos draugijos "Sandora" įkūrėjas", – šis tekstas taip pat patvirtintas visų komisijos narių.

Turgaus g. 3 bus pakabinta atminimo lenta J. Stikloriui.

"Šioje vietoje stovėjusiame name, buvusiame viešbutyje "Rytas", apie 1921–1930 m. gyveno Jokūbas Stiklorius (1871–1942) – bendrovės "Rytas" direktorius, lietuviškų laikraščių leidėjas, "Aukuro" draugijos steigėjas", – tekstą patvirtino komisijos nariai.

Namas buvo nuomojamas

Kiek daugiau svarstymų sukėlė atminimo lenta E. Simonaičiui. Buvo svarstomos dvi vietos, kur jis galėtų būti įamžintas, – ant pastato sienos Šaulių g. 31 arba šalia Žvejų g. 2.

Būtent dėl vietos Šaulių g. 31 kilo diskusijos.

"Namas tikrai kurį laiką priklausė E. Simonaičiui. Ar jis jame gyveno, kyla abejonių. Adresų knygos nurodo gyvenamąją vietą visai kitą tuo metu, kai šis namas jam priklausė. Panašu, kad namas buvo pastatytas ir veikiausiai nuomojamas. Teoriškai galima tą lentą ir ant to namo kabinti. Bet iki šiol tokios praktikos niekada nebūta Klaipėdoje, kad jeigu namas kažkam priklausė, o žmogus jame negyveno, kad ten tas žmogus yra įamžintas, bet galima sukurti precendentą", – teigė komisijos pirmininko pavaduotojas istorikas dr. Vasilijus Safronovas.

Tad buvo sutarta, kad tinkamesnis adresas – Žvejų g. 2.

Anot komisijos narių, geriau pagaminti dvipusę stelą. Iš vienos pusės būtų E. Simonaičio portretas ir tekstas apie jį, o iš kitos – išvardinti visi Klaipėdos krašto direktorijos prezidentai.