- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Bendrovė Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (KRATC) baigė penkerius metus vykdyto projekto „Komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Klaipėdos miesto, Skuodo ir Kretingos rajonų bei Neringos savivaldybėse“ pirmojo etapo darbus, kurių didžioji dalis buvo skirta požeminių ir pusiau požeminių konteinerių aikštelių įrengimui.
Ruošiasi antrajam etapui
Uostamiestyje jau galima naudotis naujomis 12 požeminių ir 262 pusiau požeminėmis konteinerių aikštelėmis. Dar keturios aikštelės dėl šalia jų vykstančių pastatų renovacijos ar teritorijų tvarkymo darbų laikinai nenaudojamos.
Mažosiose savivaldybėse suplanuoti darbai buvo užbaigti dar 2021 m., o didžiausios apimties projekto dalis Klaipėdos mieste finišavo 2022 m. rugpjūtį. Pabaigę pirmąjį šio projekto etapą, KRATC specialistai jau ruošiasi antrajam – iki 2023 m. pabaigos uostamiestyje planuojama įrengti dar 40 antžeminių konteinerių aikštelių.
„Ten, kur negalime įkasti požeminių, norime statyti analogiškus arba panašaus dizaino antžeminius konteinerius, kuriuos reikės dažniau ištuštinti. Taip būtų sukurta patogesnė, gražesnė infrastruktūra, dailiau atrodytų miestas“, – teigė KRATC projektų vadovas komunikacijai Arūnas Liubinavičius.
Vytautas Grubliauskas, Klaipėdos savivaldybės nuotr.
Bus ir naujovių
Žadama, kad atsiras ir naujovių – konteineriuose bus įrengiami specialūs atliekų tūrio gavikliai, kurie padės pastebėti konteinerių užpildymą ir užtikrinti atliekų išvežimą laiku.
Minėto projekto finansavimui beveik 83 proc. lėšų skyrė ES Sanglaudos fondas, likusi suma finansuota savivaldybių biudžeto bei KRATC lėšomis. Buvo planuojama, jog požeminių ir pusiau požeminių konteinerių įsigijimas ir aikštelių įrengimas keturioms Klaipėdos regiono savivaldybėms kainuos per 7 mln. eurų, tačiau vykdant viešuosius pirkimus konteineriams ir jų įrengimo darbams pavyko sutaupyti, tad išleista apie 6 mln. eurų.
Anot A. Liubinavičiaus, tokį didelį proc. ES skyrė dėl to, kad tai – itin svarbus infrastruktūros projektas, kuris padeda gyventi švariau ir tvariau. „Šitame projekte dalyvavo visos savivaldybės, kurioms KRATC pasiūlė prisijungti, trys atsisakė ir vykdė šiuos projektus savarankiškai, bet iš esmės konteinerių atnaujinimo projektai vyksta visoje Lietuvoje, ir jūs galite tai pamatyti bet kuriame mieste“, – pastebėjo A. Liubinavičius.
Gyventojai reagavo neigiamai
Tačiau prieš 15 metų požiūris į rūšiavimą buvo visiškai kitoks. KRATC atstovai neslepia, kad pripratinti gyventojus prie naujovių buvo sudėtinga.
„Kai jau buvo surastas sprendimas, kas labiausiai tiktų iš to, ką pasiūlė Lietuvoje veikiantys požeminių konteinerių tiekėjai, Klaipėdos miesto savivaldybė iš gyventojų ir kitų rinkliavos mokėtojų surinktų pinigų padarė pirmąjį eksperimentinį projektą – nuo Baltijos iki Statybininkų prospekto įrengė 50 požeminių aikštelių. Turime prisipažinti, kad projektą gyventojai sutiko, švelniai tariant, vangiai“, – pasakojo pašnekovas.
Jo teigimu, dar du mėnesius, nuo tada, kai buvo perkelti konteineriai iš senųjų vietų vidiniuose daugiabučių kiemuose, žmonės vis tiek palikdavo atliekas ten, kur anksčiau stovėjo konteineriai.
Įveikė sunkumus
„Aplinkos ministerija matė, kad mūsų rūšiavimo ir aikštelių infrastruktūra yra atsilikusi, lyginant su Vakarų Europa, tad buvo priimtas sprendimas visai Lietuvai pasiūlyti įsirengti modernias atliekų rūšiavimo konteinerių aikšteles. 2015 m. Klaipėdos savivaldybė kartu su kitomis keturiomis dalyvavo projekte, gavo pritarimą ir, galvojome, kad imsime ir statysime konteinerius“, – kalbėjo A. Liubinavičius.
Tačiau procesas nevyko taip sklandžiai, kaip buvo tikėtasi. Paaiškėjo, kad vietose, kurias parinko savivaldybės specialistai, negalima statyti konteinerių – trukdė požeminės komunikacijos: kanalizacijos, vandentiekio, šilumos trasos.
Taip pat atsirado gyventojų, kurie kategoriškai nesutiko į savo kiemus įsileisti požeminių ar pusiau požeminių konteinerių.
„Galų gale, kai išjudėjo mūsų vietų parinkimas, paaiškėjo, kad konteineris – lyg namo statyba, reikėjo gauti statybos leidimą, suderinti visus projektus, paruošti detaliuosius planus kiekvienai konteinerių aikštelei. Negana to, kai „įlindome“ į senamiestį, paaiškėjo, kad mums reikia atlikti archeologinius kasinėjimus, prieš įdiegiant konteinerius. Tai buvo maratonas su barjerais, kurį vis dėlto pavyko sėkmingai pabaigti ir šiandien mieste jau turime požeminius ir pusiau požeminius konteinerius, kurie puošia mūsų miestą, leidžia mums patogiau rūšiuoti“, – džiaugėsi A. Liubinavičius.
Nuo ko priklauso tvarka?
Nors požeminiai ar pusiau požeminiai konteineriai jau prieinami klaipėdiečiams, prašoma nepamiršti, kad tvarka mieste priklauso ne tik nuo KRACT ar savivaldybės darbuotojų.
„Visada pagrindinis veiksnys – žmogus. Mes pasistatėme puikią infrastruktūrą. Galime išrūšiuoti antrines žaliavas, išmesti komunalines atliekas, bet žmogus turi išmokti naudotis tais konteineriais“, – pastebėjo KRATC projektų vadovas komunikacijai.
Daugės: uostamiestis turi ne tik požeminius ar pusiau požeminius konteinerius – iki kitų metų pabaigos atsiras dar 40 antžeminių konteinerių. / Vytauto Liaudanskio nuotr.
Tad prašoma klaipėdiečių kelių dalykų. Pirma, neužstatyti automobiliais konteinerių, kad prie jų būtų galima lengvai privažiuoti ir išvežti šiukšles laiku.
Antra, prašoma nepalikti stambiagabaričių daiktų ar kitokių atliekų prie konteinerių. Kadangi konteinerius, ypač daugiabučių namų kiemuose, skiria nedidelis atstumas, prašoma atliekas išmesti į laisvus, neperpildytus konteinerius.
Dėmesys – ugdymui
Miesto vadovas Vytautas Grubliauskas taip pat atkreipė dėmesį, kad žmonėms vis dar trūksta suvokimo apie savo atsakomybę, užtikrinant tvarią, švarią, ekologišką ateitį.
„Belieka inicijuoti, skirti dėmesio įpročių, supratimo, atsakomybės ugdymui. Kad ir kokia būtų tobula infrastruktūra, kad ir kiek būtų įdėta lėšų į infrastruktūrą ir jos įgyvendinimą, jeigu žmogiškasis faktorius šiuo klausimu bus atsiliekantis, tai to efekto dar reikės ilgokai laukti. Linkėčiau kalbėti ne tik apie tai, kas bus padaryta, bet ir didesnį dėmesį skirti ugdymo procesui“, – siūlė Klaipėdos meras.
O KRATC direktorė Roma Budrienė džiaugėsi visiems matomais pokyčiais, kurių ateityje laukia ir daugiau.
„Konteinerių atnaujinimas – niekada nesustojantis procesas. Prieš 20 metų daugelio klaipėdiečių kiemuose, ypač individualių namų valdose, išvis nebuvo jokių konteinerių. Prieš 15 metų mieste atsirado pirmieji rūšiavimo varpeliai. Kiek vėliau individualūs namai gavo kompostines ir pakuočių bei jų atliekų rūšiavimo konteinerius, žaliųjų atliekų surinkimo konteinerius, o šiuo projektu į naują estetikos bei patogumo lygį kilstelėjome daugiabučių ir viešųjų miesto erdvių atliekų surinkimo ir rūšiavimo infrastruktūrą. Visiems bus patogiau rūšiuoti, kiemuose tapo erdviau ir gražiau“, – sakė R. Budrienė.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Klaipėdoje baigti Baltijos prospekto sankryžos rekonstrukcijos darbai
Klaipėdoje pabaigti Baltijos prospekto, Šilutės plento ir Vilniaus plento žiedinės sankryžos rekonstrukcijos darbai, pranešė miesto savivaldybė. ...
-
„Orlen Lietuva“ atlygino 146 tūkst. eurų į jūrą išsiliejusios naftos sukeltą žalą4
Naftos importo ir perdirbimo bendrovė „Orlen Lietuva“ teigia atlyginusi aplinkosaugininkų nustatytą 146,4 tūkst. eurų žalą, kai vasario pradžioje Baltijos jūroje ties Būtingės naftos terminalu išsiliejo beveik 2 tonų naftos. ...
-
Lietuvos jūrų muziejaus turo Aukštaitijoje startas – Utena
Lietuvos jūrų muziejus 45-ąjį sezoną pradeda įspūdingu projektu „Su jūra mes didesni“, kuris iki rudens jūrinės Lietuvos idėjas skleis labiausiai nuo Baltijos nutolusiame regione – Aukštaitijoje. ...
-
Lauko džiovyklos prie daugiabučių namų – aktualios?20
Lauko džiovyklos prie daugiabučių namų uostamiesčio gyventojams – vis dar aktualios. Tačiau daugelyje kiemų jos pamažu naikinamos, kadangi prioritetas teikiamas mašinų vietų, vaikų žaidimų aikštelių, suoliukų, žaliųjų plot...
-
Klaipėdiečius siutina kriokiantys automobiliai20
Uostamiesčio gyventojams įgriso naktimis triukšmingais automobiliais važinėjantys ir ramybės neduodantys jaunuoliai. Pareigūnai tikina, kad triukšmą keliančios modifikuotos automobilių išmetimo sistemos ne visais atvejais neatitin...
-
Klaipėdos kapinėse įjungtas vandens tiekimas5
Artimųjų amžinojo poilsio vietas lankantys klaipėdiečiai jau gali naudotis vandens čiaupais. Prižiūrėtojai įjungė vandens tiekimą Lėbartų ir Joniškės kapinėse. ...
-
Klaipėdoje planuojama rekonstruoti miesto polikliniką6
Klaipėdos savivaldybė pasirašė sutartį su įmone „Synergy Solutions“, kuri parengs 1979 metais uostamiestyje pastatytos poliklinikos kapitalinio remonto techninį projektą. ...
-
Jaunieji uostamiesčio ambasadoriai
Septintą kartą Klaipėdos turizmo informacijos centras organizavo „Jaunųjų gidų mokyklėlę“ arba užsiėmimų ciklą „Jaunasis Klaipėdos ambasadorius“, skirtą jaunesniųjų klasių vaikams. Kadangi šiemet mieste paskelbti...
-
Klaipėdiečiai: ant šaligatvių virsta medžiai7
Draudimas kirsti ar genėti medžius įsigaliojo nuo kovo vidurio. Tad uostamiestyje iki šios datos jau turėjo būti viskas iškirsta ir išgenėta. Tačiau klaipėdiečiai stebisi virš šaligatvių pavojingai pasvirusiais ir b...
-
Klaipėdos savivaldybės pastate – darbuotojų evakavimo pratybos2
Klaipėdos savivaldybės administracijos pastate, esančiame Liepų gatvėje, vyko darbuotojų evakavimo pratybos. Jų metu pastate buvo imituotas gaisras, sklido dūmai. Pasigirdus garsiniams signalams, žmonės evakavosi iš pastato į sutartą vietą ...