Incidento Būtingės terminale atgarsiai: latviai surado įkaltį?

Liepojos uosto akvatorijoje latvių pareigūnai aptiko plūduriuojančią keliolikos metrų ilgio naftos pumpavimo žarnos atplaišą. Mūsų kaimynams nekilo abejonių, kad tai – Būtingės naftos plūduro dalis, kuri atitrūko per avariją pernai gruodžio pabaigoje. Tačiau bendrovės „Orlen Lietuva“ atstovai tikina, jog žarna yra ne iš Būtingės terminalo.

Nudreifavo į Latviją

Liepojos dienraščio „Kurzemes vards“ interneto tinklalapis liepajniekiem.lv pirmadienį, sausio 25 d., pranešė apie Būtingės avarijos pėdsakus Latvijoje.

Sekmadienį, sausio 24 d., Latvijos jūrų pajėgų Pakrančių apsaugos paieškos ir gelbėjimo operacijų jūroje tarnybos koordinavimo centras gavo laivo Anita Hagedorn“ įgulos pranešimą.

Jame teigiama, kad Liepojos uosto reido rajone aptiktas dreifuojantis objektas.

Į nurodytą vietą buvo išsiųstas patrulių kateris „P-06 Cesis“. Jo įgula konstatavo, kad dreifuojantis objektas – naftos terminalo Būtingėje žarnos (vamzdžio) dalis.

Apie tai informuota Aplinkos apsaugos tarnyba. Be to, į nurodytą vietą nuplaukė vilkikas TAK7, kuris dalyvavo pirmuosiuose paieškos darbuose.

Kadangi sutemo, „P-06 Cesis“ įgula, ieškodama vamzdžio, naudojo naktinio matymo kameras.

Tarša: per avariją Būtingės terminale į Baltijos jūrą galėjo ištekėti nuo pusės iki dviejų tonų naftos, kuri nudreifavo į Latvijos pusę. (Lietuvos karinių oro pajėgų nuotr.)

Apžiūrėjus aptiktą vamzdį, padaryta išvada, kad jos galai ne uždari, o ji pati sudaryta iš kelių dalių.

Minėtoje vietoje naftos produktų nuotėkis nekonstatuotas.

Vamzdis buvo pritvirtintas prie vilkiko TAK7 ir taip, lydimas patrulinio laivo, nutemptas į Būtingę.

Kaip jau buvo anksčiau skelbta, praėjusių metų gruodžio 28 d. naftos terminale Būtingėje, kurią valdo naftos perdirbimo ir transporto įmonė „ORLEN Lietuva“, įvyko naftos išsiliejimas.

Latvijos aplinkos ministerijos duomenimis, dėl šios avarijos į jūrą pateko apie dvi tonos teršalų. Aplinkosaugininkai tiria įvykį.

Dėmė kažkur dingo

Dienraščio „Kurzemes vards“ korespondentė Nora Driķe pasakojo, kad Liepojos krašto žmonės apie avariją gavo informaciją tą pačią dieną, kai Būtingėje įvyko avarija.

Žinia skelbė, kad didelė naftos produktų dėmė nešama į Latvijos pusę, bet gyventojai nuraminti, kad teršalai yra maždaug už penkių kilometrų nuo kranto, o oro sąlygos kol kas neleidžia jų priplakti prie paplūdimių.

„Iš Būtingės terminalo Lietuvoje išsiliejusios naftos kitą rytą iš palydovo ar sraigtasparnio nebebuvo matyti. „Tai gera žinia“, – teigė Jūrų paieškos ir gelbėjimo koordinavimo centro vadovas Peteris Subbota. Kita vertus, Latvijos karinis jūrų laivynas bergždžiai ieškojo naftos degalų tiekimo vamzdžio dalies, kuri atitrūko nuo terminalo“, – gruodžio 30-ąją rašė Liepojos laikraštis.

Tyrimas: praėjusių metų gruodžio pabaigoje Baltijos jūroje įvykusį incidentą tiria Aplinkos apsaugos departamentas, taip pat – Klaipėdos apygardos prokuratūra. (Vytauto Liaudanskio nuotr.)

P.Subbota tada spėjo, kad vėjas ir jūros bangos suskaldė naftos produktus, jie veikiausiai nuskendo.

Nepaisant to, vakar dienraščio „Klaipėda“ pakalbintas P.Subbota spėjo, kad vėliau nafta vis tiek gali būti išplauta į krantą.

N.Driķe žiniomis, pajūryje gyvenantys žmonės paplūdimiuose jau randa naftos produktų fragmentų, bet jie kol kas – maži.

Tuo metu P.Subbota tikino – jei tarša būtų pasirodžiusi krante, jis apie tai būtų gavęs informaciją. Kol kas tokių žinių negauta.

„Dvi tonos naftos produktų – labai daug. Suprantama, išsilieję teršalai negalėjo išgaruoti, todėl manome, kad jie nugulė ant dugno arba išsisklaidė. Tarša krante gali pasirodyti bet kuriuo metu. Manau, kad pretenzijos dėl taršos Latvijoje turėtų būti pateiktos atsakingai už tai kompanijai“, – kalbėjo P.Subbota.

Žala Latvijos gamtai gali būti paskaičiuota tik tada, kai bus įmanoma ją realiai išmatuoti.

Pasak P.Subbotos, įmonė „Orlen Lietuva“ su jais dalijosi informacija. Latvių pusei iškart buvo pranešta, kad dingo dalis naftos tiekimo vamzdžio ir kad įmonė jo ieško.

Vis dar neaišku, kiek naftos produktų išsiliejo į jūrą. Latvijoje ši informacija – taip pat skirtinga, nuo pusės iki dviejų tonų.

„Mes faktus apie galimą taršą klijuojame iš visų įmanomų šaltinių. Man suteikta informacija skelbia, kad į vandenį pateko tik pusė tonos naftos produktų. Galutinių, kaip nors dokumentais patvirtintų, skaičių mes neturime“, – tikino P.Subbota.

Tyrimą atlieka prokuratūra, o „Orlen Lietuva“ tyli.

Žarna – ne iš Būtingės?

Latvių aplinkosaugininkų teigimu, iškart po avarijos Būtingėje bendrovė „Orlen Lietuva“ juos įspėjo, kad ieško nutrūkusios žarnos dalies.

Būtent todėl dar sekmadienį ją aptikę Latvijos pareigūnai nugabeno tiesiai į Būtingę. Apie šią atplaišą, kuri galėtų būti gruodžio 28-osios avarijos įkalčiu, naftos kompanija antradienio rytą nebuvo informavusi nei bylą tiriančios prokurorės Vilijos Žukauskienės, nei aplinkos ministro Simono Gentvilo.

Simonas Gentvilas / Redakcijos archyvo nuotr.

Dienraščiui pasidomėjus apie latvių surastą ir į Būtingę atgabentą žarną, bendrovės „ORLEN Lietuva“ atstovė spaudai Kristina Gendvilė tikino, jog rastoji atplaiša – ne iš Būtingės terminalo.

„Jūsų minima žarnų juostos dalis, kuri buvo rasta Liepojos uoste, nepriklauso bendrovei „Orlen Lietuva“. Rasta žarnos atplaiša yra ženkliai didesnio diametro, nei naudojamos Būtingės naftos terminale. Tokio diametro žarnos niekada nebuvo sumontuotos „Orlen Lietuva“ valdomame Būtingės naftos terminale“, – užtikrino K.Gendvilė.

Taršos grėsmė išlieka

P.Subbotai išgirdus, kad jų rastoji žarna esą yra ne iš Būtingės, tai buvo didelė naujiena.

Latvijos Jūrų paieškos ir gelbėjimo koordinavimo centro vadovas nustebo, kad „Orlen Lietuva“ jo neinformavo, jog nustatyti prie Liepojos uosto rasto vamzdžio duomenys.

Apie tai mūsų kaimynai sužinojo iš dienraščio „Klaipėda“.

„Įmonės atstovai patvirtino žurnalistų mums praneštą informaciją. Mes priblokšti šios žinios. Kaip mums pranešta, tai buvo viso labo jūroje rasta šiukšlė, atplaukusi nežinia iš kur. Būtingės terminalo darbuotojai iš kažkokio serijos numerio ant mūsiškių jiems nuplukdyto vamzdžio nustatė daikto gamintoją ir jo savininką. Panašu, kad tai nežinia kada, kieno ir kur pamestas daiktas. „Orlen Lietuva“ pranešė, kas yra rastojo vamzdžio gamintojas, ji buvo parduota kažkokiai Ispanijoje registruotai kompanijai“, – žiniomis dalijosi P.Subbota.

Jis teigė, kad, atidžiau apžiūrėję sekmadienio pavakarės radinį, latvių specialistai galėtų nustatyti, ar tai tikrai ne Būtingės vamzdis.

Būtent tai padaryti dar ketinama. Tiesiog sekmadienį, kai jis buvo aptiktas jūroje, niekas net neįtarė, kad tai galėtų būti kieno kito pamestas objektas, juk tokie vamzdžiai pametami ne kasdien.

„Esame tikri, kad minima Liepojos uosto akvatorijoje rasta žarnų juostos dalis nepriklauso bendrovei „Orlen Lietuva“. Dar sykį akcentuojame, tokio diametro žarnos niekada nebuvo naudojamos Būtingės naftos terminale. Daugiau detalių, kol vyksta vidinis ir ikiteisminis incidento tyrimas, komentuoti negalime“, – dar kartą pabrėžė K.Gendvilė.

Tiesa yra tai, kad dar gruodžio 28 d. „Orlen Lietuva“ Latvijos pusei pranešė ne tik apie avariją, bet ir apie dalį dingusio vamzdžio.

„Mus labiausiai kelia nerimą žinia, kad šis vamzdis dar neatsirado. Tai reiškia, kad dingęs objektas – vis dar jūroje, ir taršos grėsmė išlieka. O svarbiausia, dar neatsakyta į pagrindinius ir svarbiausius klausimus“, – apgailestavo Latvijos pareigūnas.

Kompanija radiniu nepasigyrė

Praėjusių metų gruodį Baltijos jūroje įvykusio incidento tyrimą atlieka Aplinkos apsaugos departamentas, o ikiteisminį tyrimą – Klaipėdos apygardos prokuratūra.

Šį tyrimą kuruojanti prokurorė V.Žukauskienė dienraščiui teigė, kad renkama visa medžiaga, vykdoma dingusios žarnos dalies paieška.

„Kaip tik su tyrėja apie tai kalbėjome, bet jokių oficialių duomenų dėl to nesame gavę. Kad žarna yra rasta ir nugabenta į Būtingę, mes tokių duomenų neturėjome. Yra žinoma, kad dalis žarnos atsijungė, ir tam tikras naftos kiekis ištekėjo į aplinką“, – kalbėjo V.Žukauskienė.

Dienraščio duomenimis, žarnoje galbūt galėjo būti iki 2 tonų naftos, oficialiai teigiama, kad į aplinką pateko apie pusė tonos teršalų. Kol kas atliekamas tyrimas, kuriuo siekiama nustatyti, kiek tos naftos ištekėjo į jūrą.

„Orlen Lietuva“ atstovės teigimu, pačioje bendrovėje taip pat buvo sudaryta Incidento tyrimo komisija, kuri „yra įpareigota ištirti įvykusį incidentą, nustatant jo priežastis, pasekmes ir būtinus prevencijos veiksmus, siekiant išvengti tokių incidentų ateityje“.

„Bendrovė „Orlen Lietuva“ glaudžiai bendradarbiauja su visomis valstybinėmis institucijomis. Išsami informacija, susijusi su įvykusiu incidentu, atsakingoms institucijoms yra pateikta. Kol vyksta tyrimas, plačiau pakomentuoti jo detalių negalime. Pasibaigus tyrimui ir išsiaiškinus incidento priežastis bei mastą, informuosime visuomenę ir mediją“, – pabrėžė K.Gendvilė.

Ir nors kompanija tikina, kad „glaudžiai bendradarbiauja su visomis valstybinėmis institucijomis“, aplinkos ministras S.Gentvilas kalba kitaip: „Ar ta žarna atrasta, ar ne, neturiu informacijos. Ar ta žarna iš viso egzistavo, irgi nieko nežinome. Tyrimą atlieka prokuratūra, o „Orlen Lietuva“ tyli. Už ekstremalių situacijų koordinavimą ir valdymą yra atsakinga Aplinkos ministerija. Mes informaciją turime sužinoti operatyviai ir visais įmanomais būdais. Pats dirbu Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijoje, esu atsakingas už kai kurių avarijų padarinių likvidavimą, pavyzdžiui, naftos ar kitų teršalų išsiliejimą Baltijos jūroje ir kai jie pasiekia krantą“.

S.Gentvilo teigimu, Latvijos pareigūnai į jo vadovaujamą Aplinkos ministeriją dėl taršos Baltijos jūroje nesikreipė.

Dienraščio žiniomis, atlyginti žalą už taršą aplinkai Latvijos atstovai ketina reikalauti iš bendrovės „Orlen Lietuva“, bet ne iš Lietuvos valstybės.

Nepatiko iš pat pradžių

Aplinkos apsaugos departamento Komunikacijos skyriaus vedėjas Arūnas Malinovskis tvirtino, kad „Orlen Lietuva“ Būtingės vamzdynų ir terminalo operacijų padalinys tikrinamas reguliariai.

Esą pagal teisės aktus tokie patikrinimai turėtų vykti kas trejus metus.

„Bet kasmet bendrą visų kontroliuojančių institucijų patikrinimą inicijuoja Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, todėl ir patikrinimai vyksta dažniau. 2020 m. bendrovės „Orlen Lietuva“ Būtingės vamzdynų ir terminalo operacijų padalinys tikrintas du kartus. Per tuos patikrinimus jokių pažeidimų nerasta“, – teigė A.Malinovskis.

Dienraščio žiniomis, Lietuvos aplinkosaugininkai Latvijos kolegų apie įvykusią nelaimę pernai gruodžio 28 d. Būtingės naftos terminale neinformavo.

Iš Latvijos pareigūnų kokios nors informacijos ar pretenzijų apie taršą Latvijos teritorinėje jūroje dėl Būtingėje įvykusios avarijos taip pat negavo.

Būtingės terminalo statyba baigta 1999 m. Tų pačių metų liepos 22 d. terminale pripildytas pirmasis tanklaivis.

Būtingės terminalo atsiradimu Latvijos pasienyje mūsų kaimynai buvo nepatenkinti jau iš pat pradžių.

Latvijos žalieji rengė įvairias protesto akcijas prieš Būtingės terminalą Baltijos pasienyje ir teigė, kad jis kelia ekologinę grėsmę pajūriui.

Protestai pasiekė kulminaciją 1999 m., kai keletas latvių žaliųjų nelegaliai perplaukė Lietuvos jūros sieną ir įvykdė „teroro“ aktą: apsirengę raudonais kombinezonais užsiropštė ant naftos plūduro Būtingėje ir prie jo prisirakino antrankiais.

Protestuotojų nukelti atvykusiems Lietuvos pareigūnams latviai nesipriešino, jie buvo atvežti į Klaipėdos apylinkės teismą, kur jiems skirtos baudos.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Ne be reikalo

Ne be reikalo portretas
kažkada žmonės protestavo prieš Būtingės terminalą o dabar priešinasi viskam kas kišama pagal ,,strateginį Lietuvos plėtros planą". Vyksta tokie dalykai kaip ir sakėm - nuolat vamzdis trūkinėja, teršiama ne tik Baltija bet ir naikinamas tas nedidelis pajūrio plotas priklausantis Lietuvai ir skelbiamas kaip Pajūrio regioninis parkas.. Kaip galima tikėti tokiais žulikais, kaip galima jausti pagarbą tokiai valdžiai kuri neima už siknos visiškai nedirbančios viešam interesui prokuratūros? Vienintelis faktas per visus po Nepriklausomybės atgavimo metus, yra kad pagavo Grigėjo suskius. Ką jūs iš viso galit, infantilai?

Gėda, tautiečiai

Gėda, tautiečiai portretas
Na, vargšai tie latviukai. Užuot įkaltį siuntę į Tarptautinį jūrinių reikalų teismą, nuvežė atgal į Būtingę ir atidavė. Galvojo susiges lietuviai, atsiprašinės, kompensaciją pasiūlys, kartu išgers kokio balzamo...O mūsiškiai lietuviai, sukčiai su visais "orlenais" ir Būtingės komanda pasičiupo tą žarną ir meluoja per akis:"Ne mūsų...". Gėda, tautiečiai.

klp

klp portretas
pas mus nuo rusyno beveik nesiskiria valdzia isvis nieko nenori matyti tik kai jau patys zmones suda i nosi pradeda kisti tada trupti pora dienu palaksto pakudakuoja ir vel viskas per naujo.
VISI KOMENTARAI 25
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių