Ieškoma naujų vandens maršrutų

Pakeitus Vidaus vandens transporto kodeksą žadama ne tik paprastesnį asmeninio naudojimo laivų registravimą, bet ir naujus vidaus vandens kelius.

Paskatins laivybą

Vidaus vandens transporto kodeksas įsigalios šiemet nuo lapkričio 1 d. Manoma, kad jis Lietuvoje turėtų dar labiau paskatinti pramoginę laivybą, ypač nedideliais laivais.

Didžiausia naujovė, kad nebereikės registruoti sportinių laivų, vandens dviračių, irklinių valčių, iki 6 m ilgio jachtų, nedidelių plaustų.

Nemažai naujovių atsiras laivų techninių apžiūrų srityje. Asmeniniams ir pramoginiams laivams, kai jie naudojami ne komerciniams tikslams ir plaukioja tik vidaus vandenyse, apžiūrų nebereikės. Liks tik pačių savininkų įsipareigojimas laikytis nustatytų techninių standartų. Transporto saugos inspektoriai tokius plaukiančius laivus bet kuriuo metu galės patikrinti.

Įvedama naujovė dėl jachtų techninės apžiūros. Jas tikrins ne transporto saugos inspektoriai, o atestuoti juridiniai asmenys. Tai buriuotojų bendruomenėje sukėlė tam tikro erzelio.

Iki šiol jachtas tikrino ir technines apžiūras atliko Lietuvos buriuotojų sąjungos atstovai.

Kodekse apibrėžti vidaus vandenų transporto priemonių plaukiojimo rajonai, kurie numatė galimybę jachtoms, pramoginiams laivams, kurie nėra pripažinti jūriniais laivais, išplaukti į jūrą.

Nauji maršrutai Dangėje

Kodekso pataisos atvėrė galimybę išplėsti Lietuvos vietinės reikšmės vidaus vandens kelių sąrašą nuo 7 iki 9. Vietinių vandens kelių ilgis nuo 48 km pailgėjo iki 71,5 km.

Klaipėdoje, Akmenos – Dangės upėje vietinis vidaus vandens kelias pailgėjo nuo 1 km iki 12,8 km. Dabar tas kelias (4,3 km) bus nuo Dangės žiočių iki Liepų gatvės tilto. Kita jo dalis (8,5 km) bus nuo minėto tilto iki Klaipėdos miesto ribos ties Tauralaukiu. Iš esmės tai atvertų galimybes ateityje ilgesnę Dangės upės dalį pritaikyti laivybai.

Numatyta, kad visoje Dangės upės atkarpoje būtų 1,5 m gylis.

Sąraše yra ir naujų maršrutų Kuršių mariose. Dar 2009 m. į vietinės reikšmės vidaus vandens kelių sąrašą buvo įtrauktas 7,3 km ilgio kelias tarp Juodkrantės ir Drevernos. Dabar sąraše atsirado ir 19,7 km ilgio vandens kelias tarp Drevernos ir Ventės.

Šie vandens keliai gana platūs, iki 25 m, bet probleminiai dėl gylio. Tarp Drevernos ir Juodkrantės numatomas 1,2 m gylis, o tarp Drevernos ir Ventės dar mažesnis – 1 m.

Idealu, kai pramoginei laivybai skirto vidaus vandens kelio gylis yra ne mažiau nei 1,5 m. Tuomet į tokius uostelius dar gali atplaukti ir jūrinės jachtos. Drevernos, nors čia atsirado poilsio centras, jos kol kas negali pasiekti. 

Iš vietinės reikšmės kelių sąrašo 1998 m. dingo tuomet planuota laivyba Krokų lankos ežere ir Kniaupo įlankoje, nes šie vandens telkiniai pripažinti draustiniais.

Sąrašas – ilgėjo, kelių – mažėjo

Pakoreguotas ir valstybinės reikšmės vidaus vandens kelių sąrašas. Kelių ilgis sutrumpėjo nuo 827,8 iki 822 km. Dalis kelių sutrumpėjo Nemune ties Birštonu, Kauno hidroelektrine, dalis Kuršių mariose. Tačiau pačių kelių skaičius išaugo nuo 12 iki 14.

Palyginti su tuo, kas buvo prieš 10 metų, atsirado ir nauji keliai – 4 km ilgio atkarpa nuo Nidos iki Kaliningrado srities sienos ir 1,9 kilometrų atkarpa Drevernos upe nuo Karaliaus Vilhelmo kanalo iki Drevernos.

Į valstybinės reikšmės vidaus vandens kelių sąrašą neįtraukta 19 km laivyba Minijos upe iki Lankupių šliuzo. Šiame sąraše yra ir 22 km Karaliaus Vilhelmo kanalo nuo Klaipėdos uosto iki Minijos žiočių. Teoriškai tame kanale turėtų būti palaikomas 1,5 m gylis. Tačiau realiai laivybai naudojama mažiau nei pusė kanalo ilgio – nuo Lankupių iki Drevernos upės.

Neseniai viena visuomeninė organizacija parengė studiją, kurioje analizavo vandens turizmo maršrutus Kuršių mariose ir Nemuno žemupyje, pabandė nustatyti kliūtis, kurios trukdo pramoginei laivybai. Pagrindinės kliūtys – per maži gyliai ir kai kuriose vietose katastrofiškai blogos prieplaukos. Beveik nenaudojamas vandens kelias iš Nidos į Kaliningrado sritį, nes pramoginė laivyba su kaimynine šalimi taip ir neišvystyta. 

Reguliarūs maršrutai

Šiomis dienomis Lietuvos saugios laivybos administracija patvirtino keturis reguliarius vidaus vandens kelių keleivinės laivybos susisiekimo maršrutus.

Visi jie eina iš Kauno senamiesčio mobiliosios prieplaukos. Maršrutai iš Kauno numatyti į Vilkiją, Jurbarką, Rusnę, Nidą ir atgal. Nurodoma, kad visur, išskyrus Nidą ir Rusnę, laivams priimti įrengtos mobilios prieplaukos. Nidoje ir Rusnėje yra stacionarios prieplaukos.

Šie maršrutai – tarsi atsakas į vasarą vykusį skandalą, kai keleivinis laivas „Raketa“ niekaip negalėjo pradėti plaukioti Nemune iš Kauno į Nidą. Ir greičiausiai jau nebepradės.

Dabar tokių kliūčių tarsi ir nebeliktų. Nurodyti ir 4 atvejai, ką turi atitikti laivai ir ką turi padaryti jų savininkas, kad galėtų pradėti plaukioti reguliariais maršrutais.

Bendrovė „Nemuno turas“ dar šiemet antroje rugpjūčio pusėje planuoja kelis maršrutus laivu „Deima“ iš Kauno į Rusnę, taip pat iš Kauno į Nidą ir atgal.



NAUJAUSI KOMENTARAI

>to Makas

>to Makas portretas
Ka cia tamstele norejo pasakyti? Is kokios pats palatos?

to Linas

to Linas portretas
"..Praėjusią vasarą plaukiau pripučiama baidare Dangės upe nuo tilto prie Žaliojo slėnio iki Liepų gatvės tilto.." Kodel iki Kauno Nemuno upe ,, ne daplauket??:)

Linas

Linas portretas
Praėjusią vasarą plaukiau pripučiama baidare Dangės upe nuo tilto prie Žaliojo slėnio iki Liepų gatvės tilto. Įspūdžiai puikūs. Plaukimas ramus, upės aplinka pakankamai laukinė, nors miestas netoli. Manau Dangės vandens maršrutas ateityje dar pailgės. Linkiu praleisti gerą laiką ant vandens, kai nereikia niekur toli vykti.
VISI KOMENTARAI 8
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Palanga ieškos investuotojų grandioziniam turistų traukos objektui
    Palanga ieškos investuotojų grandioziniam turistų traukos objektui

    Palanga, siekdama pritraukti daugiau turistų, svajoja apie didžiulį geoterminio vandens baseinų kompleksą ir atrakcionų parką. ...

    6
  • Lankytojai užgulė Klaipėdos švyturį
    Lankytojai užgulė Klaipėdos švyturį

    Šeštadienį, minint Pasaulinę švyturių dieną, klaipėdiečiai ir miesto svečiai susigundė neeiline pramoga. Žmonės laukė net ir po valandą, kad įkoptų į 40 metrų bokštą ir pažvelgtų į Baltijos jūrą, Kurši...

    1
  • Gargžduose pakvipo cepelinais – vyksta virimo čempionatas
    Gargžduose pakvipo cepelinais – vyksta virimo čempionatas

    Šeštadienį Gargždų Minijos slėnyje jau dvyliktą kartą šurmuliuoja Gargždo festivalis, kurio metu surengtas ir šalies cepelinų virimo čempionatas. Šiemet dėl geriausiųjų vardo rungiasi vienuolika komandų. ...

    2
  • Klaipėdos „Sodra“ – dar be vadovo
    Klaipėdos „Sodra“ – dar be vadovo

    Po to, kai šių metų gegužę iš darbo pasitraukė ilgametis Klaipėdos "Sodros" direktorius Valdemaras Anužis, teritoriniam padaliniui jau tris mėnesius vadovauja laikinoji vadovė. Nuolatinio direktoriaus atranka užtruko.  ...

    2
  • Uostamiestyje nušvis pavojinga perėja
    Uostamiestyje nušvis pavojinga perėja

    Jau ne vienerius metus klaipėdiečiams neramu dėl nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos. Anot žmonių, vairuotojai nevengia viršyti greičio, nepaisant to, kad gatvę nuolat kerta ne tik suaugusieji, bet ir vaikai. Vietos gyventojai  skambina pa...

    5
  • A. Nausėdos bendražygio likimas
    A. Nausėdos bendražygio likimas

    Prezidento Gitano Nausėdos tėvas Antanas ankstyvoje jaunystėje, baigiantis Antrajam pasauliniam karui, ištrūkęs iš nacių darbo lagerio Vokietijoje, susipažino su likimo draugu Juozu Čepausku, su kuriuo grįžo į Lietuvą. Jau pasienyje j...

    2
  • K. Genčius artojas – tik laisvalaikiu
    K. Genčius artojas – tik laisvalaikiu

    Daugkartiniam Lietuvos artojų varžybų čempionui Kaziui Genčiui lygių nėra. Žemę tik savo pomėgiui ariantis entuziastas po savaitės išvyksta į Minesotą (JAV), kur aštuonioliktą kartą atstovaus mūsų šaliai Pasaulinėse artoj...

    2
  • Karo aidai – dar gyvi
    Karo aidai – dar gyvi

    Nors nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos praėjo 74 metai, Klaipėdos poilsio parke esančios vokiečių karių kapinės pildomos vis naujais kapais. Netrukus įvyks dar vienos laidotuvės. Šalia kitų likimo brolių čia atguls dešimt Antrojo p...

    6
  • Rugpjūčio pabaiga lepins šiluma
    Rugpjūčio pabaiga lepins šiluma

    Saulėtų dienų išsiilgę klaipėdiečiai gali džiūgauti. Į pajūrį sugrįžta šiluma. Dangų apniukę debesys pamažu išsisklaidys. Tiesa, skėčių giliai spintoje paslėpti nereikėtų, mat artėjančios savaitės viduryje dangus t...

    1
  • Antrosios Melnragės pliaže – edukacija vaikams
    Antrosios Melnragės pliaže – edukacija vaikams

    Antrojoje Melnragėje vaikai mokėsi, kaip reikia saugiai elgtis vandenyje. Kol su mažaisiais bendravo patyręs treneris, tėvai galėjo pasinerti į šokį ir jogą. ...

    1
Daugiau straipsnių