- Vidmantas Matutis
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Investicijas į Europos Sąjungos uostus ateityje skatins ne tik didėjantys laivai, bet ir siekis plėtoti elektros energijos gavybą vėjo jėgainėse jūroje.
Investicijos dėl vėjo jėgainių
Daugiau kaip 400 Europos kompanijų jungianti asociacija „WindEurope“ pateikė ataskaitą, kur nurodyta, kad iki 2050 m. ES šalys elektros energijos gamybą iš vėjo jėgainių jūroje ketina padidinti nuo dabartinių 25 gigavatų (GW) iki 400 GW.
Numatyta, kad vien į naujus vėjo jėgainių priėmimo, surinkimo ir laikymo įrenginius Europos šalių uostuose bus investuota per 6,5 mlrd. eurų. Nemaža dalis pinigų bus investuojama pritaikyti krantines dirbti su labai sunkiomis konstrukcijomis.
Tarp uostų, kurie privalės investuoti į jūros vėjo jėgainių industriją, yra ir Klaipėda. Pasak Energetikos ministerijos, jūros vėjo jėgainėms priimti, laikyti, surinkti ir transportuoti į statybos vietą Baltijos jūroje Klaipėdos uoste turi būti skirta ir paruošta apie 800 m krantinės su teritorija prie jos.
Kol kas nėra numatyta lėšų, kurios turėtų būti investuojamos į krantinių ir teritorijos prie jos parengimą. Tačiau tai turėtų būti planuojama gana greitai. Iki 2023 m. turėtų būti žinoma visa schema ir logistika, kaip jūroje prie Lietuvos pakrantės bus statomas vėjo jėgainių parkas.
Teritorijos: Rusijos uostuose yra daug lais-vų plotų, kur galima plėstis. (Vidmanto Matučio nuotr.)
Klaipėdos uosto planai
Be vėjo jėgainių infrastruktūros, Klaipėdos uoste dar didesnės lėšos per artimiausius metus bus numatomos uosto gilinimui iki 17 m, pietinės uosto dalies vystymui, krantinių rekonstrukcijai, keliams ir geležinkeliams tiesti.
Iki 2024 m. Klaipėdos uostas yra numatęs investicijoms skirti 486 mln. eurų. Iš jų bendro naudojimo uosto infrastruktūros plėtrai numatyta per 285 mln. eurų, investicijos į žemės nuomininkų individualiai naudojamą infrastruktūrą – per 164 mln. eurų.
Pinigų planuojama skirti ir saugioms navigacinėms sąlygoms, efektyviems gelbėjimo darbams užtikrinti. Planuojamos investicijos ir į krantines, ir į naujas teritorijas uoste.
Atskira ateities investicijų sritis susijusi su aplinkosauga, žaliosiomis technologijomis. Į aplinkosaugos įrenginius – vėdinimo ir dulkių surinkimo sistemas, oro teršalų valymo, rekuperacijos ir deginimo įrenginius, nuotekų valymo sistemas, apsaugą nuo triukšmo ir dulkių sklaidos nuolat investuoja ir uosto kompanijos. Tačiau svarbiausias jų indėlis yra tai, kad, siekdamos būti kuo mažiau taršios, investuoja į įvairias šiuolaikines ir aplinkai draugiškas technologijas: diegia uždaras krovos sistemas, elektrinę krovos ir transportavimo įrangą, didelės keliamosios galios kranus.
Darbai: Klaipėdos uoste pastaruoju metu vyksta gilinimas, kurį fiksuoja gylio matavimo laivas „Lotas“. (Redakcijos archyvo nuotr.)
Didžiulės ambicijos Lenkijoje
Šiandien dažnai pasigirsta vertinimų, kad per pastaruosius 20 metų buvusios sovietinės šalys, tarp jų ir Lietuva, nuolat atnaujino uostus diegdamos naujausias technologijas.
Atnaujinimas ir toliau vyksta beveik visuose be išimties Baltijos jūros uostuose. Gal investicijos šiek tiek yra sumažėjusios Latvijos uostuose, nes pastaraisiais metais jų krova nuolat mažėjo. Iš dalies ir Estijos uostuose, išskyrus Talino senojo uosto keleivinį sektorių.
Didžiausius investicijų į uostų planus visame Baltijos jūros regione, ko gero, turi Lenkijos uostai. Iš esmės baigiamas atnaujinti Gdansko uosto privažiavimo kelių, geležinkelių, uosto vamzdynų tinklas. Lenkija, vystydama uostų projektus, sugeba pasinaudoti didžiulėmis ES lėšomis. Gdansko uosto privažiavimo keliams įrengti naudota net 85 proc. ES lėšų dalis.
Lenkijoje uostų vystymas išsiskiria tuo, kad trys didžiausi jos jūrų uostai – Gdanskas, Gdynė ir Ščecinas-Svinouiscio tolygiai gauna pinigų uostams vystyti. Akcentuojama, kad investicijos į transporto infrastruktūrą visoje Lenkijoje, įskaitant jūrų uostus, yra vienas iš šios šalies vyriausybės prioritetų.
Visi trys minėti pagrindiniai Lenkijos jūrų uostai turi planus, o kai kur jie jau pradėti vykdyti, plėtojant išorinius giliavandenius uostus.
Gdansko uostas išorinio uosto, kuris tapo konteinerių skirstymo centru, privalumu jau netgi naudojasi, pastaraisiais metais regione aplenkęs ne tik Klaipėdos uostą, bet ir Rusijos Primorską ir pagal bendrą krovą susilyginęs su Sankt Peterburgu.
„Mes norime būti pirmu uostu Baltijos jūros regione pagal bendrą krovą, nes jau esame lyderiai regione pagal konteinerių krovą“, – ateities planų neslepė Gdansko uosto prezidentas Lukašas Greinkė.
Rusija didins pajėgumą
Gdansko uostui dėl lyderystės Baltijoje labiausiai teks kautis su Rusijos uostais. Rusija skelbia ne mažiau ambicingus planus nei Gdanskas.
Iki 2025 m. Rusija planuoja Baltijos jūros uostų pajėgumą padidinti 72 mln. tonų. Dabar bendras Rusijos Baltijos jūros uostų pajėgumas yra 382 mln. tonų. 2020 m. Rusijos Baltijos jūros uostai krovė 242 mln. tonų krovinių. 2005 m. jų krova siekė 141 mln. tonų.
Didindama uostų pajėgumą Baltijos jūros regione Rusija skelbiasi, kad iki 2025 m. pastatys keleivių ir krovinių prieplauką Kaliningrado srities Pionerskio mieste, „Gazprom“ terminalą Visocko uoste, trąšų terminalus Ust Lugoje ir Sankt Peterburge, universalų prekybos terminalą Ust Lugoje, gerins infrastruktūrą Ust Lugos konteinerių terminale.
Taip pat Rusija yra numačiusi rekonstruoti Kaliningrado jūrų uosto laivybos kanalą. Jos planuose – įrengti universalų krovos kompleksą Primorsko uoste, kuris dabar krauna tik naftą ir jos produktus.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kelionė iš Klaipėdos į Rygą – tik su persėdimais
Pernai pradėjęs kursuoti traukinys Vilnius–Ryga stojo Šiauliuose, o jau nuo balandžio sustos dar dviejuose Lietuvos miestuose. Uostamiesčio gyventojams iš Klaipėdos tiesiogiai pasiekti Latvijos sostinę traukiniu dar nepavyks, bet, pas...
-
Vietoj griuvenos Liepojos gatvėje – prekybos centras2
Liepojos gatvės pradžioje pokyčiai stebina ir tempu, ir mastais – metų pradžioje pagaliau nugriautas apleistas baltų plytų statinys ir greta jo veikusi parduotuvė. Dabar milžiniškoje statybų aikštelėje verda darbas. ...
-
Ant Dangės upės kranto – benamių „sanatorija“
Prie Dangės upės klaipėdiečiai aptiko nelegaliai suręstą namelį. Jie įtaria, kad buveinę sumeistravo benamiai. Artėjant sutemoms čia susirenka lėbautojų būrys, kuris neduoda ramybės kitapus upės gyvenantiems žmonėms. ...
-
A. Vaitkus: noras prijungti Vaikų ligoninę prie darinio, turinčio milžinišką nuostolį – nesuvokiamas9
Didelių finansinių problemų turinčioje naujojoje Klaipėdos universiteto ligoninėje situaciją būtų galima pataisyti prie jos prijungus pelningai dirbančią Vaikų ligoninę ir pardavus miesto centre esančius jos pastatus. Tokia idėja pasigirdo po Se...
-
Klaipėdoje įsigaliojo nauja tvarka: po išvykų teks teikti ataskaitas3
Įsigaliojus naujai Klaipėdos savivaldybės ir jai pavaldžių įstaigų darbuotojų komandiruočių į užsienį tvarkai, visi grįžusieji po darbo kelionių Komandiruočių į užsienį tikslingumui nustatyti komisijai privalės pateikti ataskaitas ne tik ...
-
Netektis KU bendruomenėje: mirė L. Z. Ruseckienė1
Eidama 90-uosius metus, mirė viena ryškiausių Lietuvos literatūros pedagogikos tyrėjų, ilgametė Klaipėdos universiteto dėstytoja, profesorė Liuda Zinaida Ruseckienė. ...
-
A. Vaitkus: Klaipėdos vaikų ligoninės prijungimas prie KU ligoninės – nesvarstytinas5
Seimo Sveikatos reikalų komitetui protokoliniu sprendimu pasiūlius Klaipėdos vaikų ligoninę prijungti prie Klaipėdos universiteto ligoninės, uostamiesčio meras Arvydas Vaitkus tvirtina, kad toks klausimas nesvarstytinas. ...
-
Kaimynų džiaugsmui – fejerverkas ankstų rytą7
Savaitgalį dešimtys šeimų liko be miego. Nežinia ką šventę kaimynai savo kieme nusprendė į dangų driokstelėti fejerverkų salvę. Tačiau šitokia linksmybių kulminacija šeštadienį pusę šešių ...
-
Švęsti Velykų – į Palangą: džiaugiasi, kad kainos dar – ne vasarinės8
Kai kurie į Palangą atvyksta trumpam – pavasario saulės išvilioti. Kiti kurorte ilsisi ir ten žada net margučius ridenti. Palangiškiai neabejoja, kad per Velykas kurortas ūš, teigia, kad taip būna kasmet, ypač po pandemijos. ...
-
Klaipėdos vaikams – galimybė nemokamai pažinti baidarių irklavimo džiaugsmą ir naudas1
Klaipėdos, Tauragės ir Telšių apskrityse netrukus bus pradėtas projektas, kurio metu vaikai galės nemokamai susipažinti su baidarių irklavimo teikiamais privalumais, daugiau sužinoti apie judėjimo ir sveikos gyvensenos naudą bei gilinti gamtos...