Į uostus investuoja ir ES šalys, ir Rusija

Investicijas į Europos Sąjungos uostus ateityje skatins ne tik didėjantys laivai, bet ir siekis plėtoti elektros energijos gavybą vėjo jėgainėse jūroje.

Investicijos dėl vėjo jėgainių

Daugiau kaip 400 Europos kompanijų jungianti asociacija „WindEurope“ pateikė ataskaitą, kur nurodyta, kad iki 2050 m. ES šalys elektros energijos gamybą iš vėjo jėgainių jūroje ketina padidinti nuo dabartinių 25 gigavatų (GW) iki 400 GW.

Numatyta, kad vien į naujus vėjo jėgainių priėmimo, surinkimo ir laikymo įrenginius Europos šalių uostuose bus investuota per 6,5 mlrd. eurų. Nemaža dalis pinigų bus investuojama pritaikyti krantines dirbti su labai sunkiomis konstrukcijomis.

Tarp uostų, kurie privalės investuoti į jūros vėjo jėgainių industriją, yra ir Klaipėda. Pasak Energetikos ministerijos, jūros vėjo jėgainėms priimti, laikyti, surinkti ir transportuoti į statybos vietą Baltijos jūroje Klaipėdos uoste turi būti skirta ir paruošta apie 800 m krantinės su teritorija prie jos.

Kol kas nėra numatyta lėšų, kurios turėtų būti investuojamos į krantinių ir teritorijos prie jos parengimą. Tačiau tai turėtų būti planuojama gana greitai. Iki 2023 m. turėtų būti žinoma visa schema ir logistika, kaip jūroje prie Lietuvos pakrantės bus statomas vėjo jėgainių parkas.

Teritorijos: Rusijos uostuose yra daug lais-vų plotų, kur galima plėstis. (Vidmanto Matučio nuotr.)

Klaipėdos uosto planai

Be vėjo jėgainių infrastruktūros, Klaipėdos uoste dar didesnės lėšos per artimiausius metus bus numatomos uosto gilinimui iki 17 m, pietinės uosto dalies vystymui, krantinių rekonstrukcijai, keliams ir geležinkeliams tiesti.

Iki 2024 m. Klaipėdos uostas yra numatęs investicijoms skirti 486 mln. eurų. Iš jų bendro naudojimo uosto infrastruktūros plėtrai numatyta per 285 mln. eurų, investicijos į žemės nuomininkų individualiai naudojamą infrastruktūrą – per 164 mln. eurų.

Pinigų planuojama skirti ir saugioms navigacinėms sąlygoms, efektyviems gelbėjimo darbams užtikrinti. Planuojamos investicijos ir į krantines, ir į naujas teritorijas uoste.

Atskira ateities investicijų sritis susijusi su aplinkosauga, žaliosiomis technologijomis. Į aplinkosaugos įrenginius – vėdinimo ir dulkių surinkimo sistemas, oro teršalų valymo, rekuperacijos ir deginimo įrenginius, nuotekų valymo sistemas, apsaugą nuo triukšmo ir dulkių sklaidos nuolat investuoja ir uosto kompanijos. Tačiau svarbiausias jų indėlis yra tai, kad, siekdamos būti kuo mažiau taršios, investuoja į įvairias šiuolaikines ir aplinkai draugiškas technologijas: diegia uždaras krovos sistemas, elektrinę krovos ir transportavimo įrangą, didelės keliamosios galios kranus.

Darbai: Klaipėdos uoste pastaruoju metu vyksta gilinimas, kurį fiksuoja gylio matavimo laivas „Lotas“. (Redakcijos archyvo nuotr.)

Didžiulės ambicijos Lenkijoje

Šiandien dažnai pasigirsta vertinimų, kad per pastaruosius 20 metų buvusios sovietinės šalys, tarp jų ir Lietuva, nuolat atnaujino uostus diegdamos naujausias technologijas.

Atnaujinimas ir toliau vyksta beveik visuose be išimties Baltijos jūros uostuose. Gal investicijos šiek tiek yra sumažėjusios Latvijos uostuose, nes pastaraisiais metais jų krova nuolat mažėjo. Iš dalies ir Estijos uostuose, išskyrus Talino senojo uosto keleivinį sektorių.

Didžiausius investicijų į uostų planus visame Baltijos jūros regione, ko gero, turi Lenkijos uostai. Iš esmės baigiamas atnaujinti Gdansko uosto privažiavimo kelių, geležinkelių, uosto vamzdynų tinklas. Lenkija, vystydama uostų projektus, sugeba pasinaudoti didžiulėmis ES lėšomis. Gdansko uosto privažiavimo keliams įrengti naudota net 85 proc. ES lėšų dalis.

Lenkijoje uostų vystymas išsiskiria tuo, kad trys didžiausi jos jūrų uostai – Gdanskas, Gdynė ir Ščecinas-Svinouiscio tolygiai gauna pinigų uostams vystyti. Akcentuojama, kad investicijos į transporto infrastruktūrą visoje Lenkijoje, įskaitant jūrų uostus, yra vienas iš šios šalies vyriausybės prioritetų.

Visi trys minėti pagrindiniai Lenkijos jūrų uostai turi planus, o kai kur jie jau pradėti vykdyti, plėtojant išorinius giliavandenius uostus.

Gdansko uostas išorinio uosto, kuris tapo konteinerių skirstymo centru, privalumu jau netgi naudojasi, pastaraisiais metais regione aplenkęs ne tik Klaipėdos uostą, bet ir Rusijos Primorską ir pagal bendrą krovą susilyginęs su Sankt Peterburgu.

„Mes norime būti pirmu uostu Baltijos jūros regione pagal bendrą krovą, nes jau esame lyderiai regione pagal konteinerių krovą“, – ateities planų neslepė Gdansko uosto prezidentas Lukašas Greinkė.

Rusija didins pajėgumą

Gdansko uostui dėl lyderystės Baltijoje labiausiai teks kautis su Rusijos uostais. Rusija skelbia ne mažiau ambicingus planus nei Gdanskas.

Iki 2025 m. Rusija planuoja Baltijos jūros uostų pajėgumą padidinti 72 mln. tonų. Dabar bendras Rusijos Baltijos jūros uostų pajėgumas yra 382 mln. tonų. 2020 m. Rusijos Baltijos jūros uostai krovė 242 mln. tonų krovinių. 2005 m. jų krova siekė 141 mln. tonų.

Didindama uostų pajėgumą Baltijos jūros regione Rusija skelbiasi, kad iki 2025 m. pastatys keleivių ir krovinių prieplauką Kaliningrado srities Pionerskio mieste, „Gazprom“ terminalą Visocko uoste, trąšų terminalus Ust Lugoje ir Sankt Peterburge, universalų prekybos terminalą Ust Lugoje, gerins infrastruktūrą Ust Lugos konteinerių terminale.

Taip pat Rusija yra numačiusi rekonstruoti Kaliningrado jūrų uosto laivybos kanalą. Jos planuose – įrengti universalų krovos kompleksą Primorsko uoste, kuris dabar krauna tik naftą ir jos produktus.



NAUJAUSI KOMENTARAI

>Bocmanui

>Bocmanui portretas
jo, ,,Kam tau Kisa pinigai - tu neturi fantazijos..":D)) Lietuva ir yra Kisos Vorabjaninowo vietoje:D)

Bocmanas

Bocmanas portretas
kam jums tas uostas

To spečiau

To spečiau portretas
Rusus beje pakeite baltarusai. O kiek džiaugsmo tada buvo kai nukonkuravom Latvijos uostus! Žinau ne speliodamas(kaip tu), po kiek vieno Nieko#tokio#bus#kitu, reali krova mažejo. Uostininkai per galvas vertesi kad susitarti su ktais. Nepamiršk kad vežama ne tik iš rusu baltarusu, bet ir i ju puse ir NET per ju teritorija:) Tad susiriejus su rusais ir baltarusais pasakyk man Ka ir per kur tu veši? Jo ir apie reklamojamus "rekordinius" uosto skaičius gali pasilinksminti kartu su BKT atminusodamas SGD krova iš bendro uosto katilo nes SGD kaip ir krovinis bet už ji mes visi sumokam. Tai ne eksportas ir ne tranzitas:) mes iš to neuždirbam:) Beje belkalis tai ne visi baltarusiški kroviniai:)
VISI KOMENTARAI 7
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių