Į regioną veržiasi Lenkijos uostai

Rytinės Baltijos jūros regione pagal šių metų sausio krovos rezultatus išlieka praėjusių metų tendencijos, bet yra ir netikėtumų.

Sėkminga metų pradžia

Jau skelbta, kad rytinės Baltijos jūros regione, įskaitant ir Rusijos uostus, didžiausias, net 12,8 proc. krovos augimas sausį buvo užfiksuotas Klaipėdos uoste. Jis iš viso krovė 3 mln. 822 tūkst. tonų krovinių.

Iš to kiekio daugiau nei milijoną tonų krovė „Birių krovinių terminalas“.

Jis krauna baltarusiškas trąšas. „Belaruskalij“ produkcija kaip ėjo, taip ir eina per Klaipėdos uostą.

Sausį Klaipėdos uostas nepajuto ir baltarusiškos naftos ar jos produktų netekties. Skystųjų krovinių krovos apimtys sausį buvo net 39 proc. didesnės nei pernai sausį.

„Nors įprastai sausį prekyba sulėtėja, tačiau krovinių srautas Klaipėdos uoste augo. Tai gali būti iš inercijos arba per metus neįvykdytų pardavimų pasekmė. Metų pradžia uostui sėkminga, bet reikalauja ir budrumo“, – teigė Uosto direkcijos vadovas Algis Latakas.

Jo teigimu, paprastai metų pradžia duoda toną likusiam laikui, nors pernai buvo išimčių. Metų pradžia nebuvo sėkminga, tačiau, pagerėjus krovai antrąjį pusmetį, ypač paskutinį ketvirtį, atvedė Klaipėdos uostą į metinį krovos rekordą – 47,79 mln. tonų.

Metų pradžia uostui sėkminga, bet reikalauja ir budrumo.

Grėsmingas konkurentas

Pagal šių metų sausio krovą Klaipėdos uostas yra ketvirtas regione po Rusijos Ust Lugos, Sankt Peterburgo ir Primorsko uostų.

Tačiau Lenkijos žiniasklaida į rytinių Baltijos uostų grupę kelia ir savo uostus. Neseniai Lenkijos jūrinėje žiniasklaidoje pasirodė pranešimas, kad Gdansko uostas pakilo į trečią vietą tarp rytinės Baltijos šalių uostų.

Pagal lenkų skaičiavimą, regione pirmauja Ust Luga (sausį krovė 9,4 mln. tonų – augimas +3,6 proc.), antras – Sankt Peterburgas (krovė 4,7 mln. tonų, kritimas – 0,8 proc.), Gdanskas (krovė 4,6 mln. tonų, augimas +8,8 proc,). Ketvirtas – Primorsko uostas (krovė 4,4 mln. tonų, kritimas net 26,3 proc.). Penktas – Klaipėdos uostas (3,8 mln. tonų, augimas 12,8 proc.). Kodėl lenkai taikosi į rytinės Baltijos jūros regioną, o mes jų tarsi nenorime tame regione matyti, nes jų uostų mūsų lyginamose lentelėse nėra?

Esmė tai kad lenkai rytinės Baltijos jūros regiono uostus mato kaip pagrindinius jų uostų konkurentus. Lenkai, prie Gdansko jau turintys išorinį uostą, dar du (prie Gdynės ir Svinouiscio) planuoja pasistatyti iki 2030 metų. Lenkai, kurdami didelius krovinių centrus (HUB-us), taikosi ir į tuos krovinius, kurie juda tolyn į rytus. Todėl jiems svarbu, kaip veikia uostai rytinėje Baltijoje, gretinasi prie jų.

„Pakilimas į trečią vietą rodo, kad Gdansko uostas yra lankstus, turi didesnį universalumą nei kiti Baltijos jūros regiono uostai“, – teigė Gdansko uosto komercijos direktorius Adomas Klosas.

Pakilimas į trečią vietą rodo, kad Gdansko uostas yra lankstus, turi didesnį universalumą nei kiti Baltijos jūros regiono uostai.

Pagal tai, kas šiuo metu vyksta, yra tikėtina, kad Gdansko uostas gali tapti antruoju uostu rytinės Baltijos jūros regione, aplenkdamas ir Rusijos Sankt Peterburgą, nuo kurio nedaug atsilieka.

Tai, kad ignoruojame Lenkijos uostus, gali būti klaida, nes neskiriame pakankamai dėmesio jiems, kaip konkurentams. Visą laiką manėme, kad pagrindiniai mūsų konkurentai yra rytinės Baltijos uostai. Bet Lenkijos uostai vystosi arba bent jau turi planus vystytis sparčiausiai regione ir tikrai nepraleis progos nugvelbti krovinių tiek iš Klaipėdos, tiek iš kitų regiono uostų.

Latvijos uostai – be anglių

Kol kad svarbiausi ir pagrindiniai Klaipėdos uosto konkurentai yra Latvijos uostai. Ir čia yra įdomių tendencijų.

Pernai neįtikėtinai smarkiai mažinęs krovą Ventspilio uostas šiuos metus pradėjo teigiama 6,1 proc. ūgtelėjusia krova. Iš viso krovė 1,26 mln. tonų.

Latvijoje jis dar neaplenkė Rygos uosto, bet yra netoli to. Rygos uostas sausį krovė 1,7 mln. tonų. Jo krovos kritimas siekė net 20,3 proc.

Per sausį Rygos uoste nebuvo krauta nė tonos rusiškų anglių. Prieš 3–5 metus rusiškos anglys sudarė net 60 proc. Rygos uosto krovinių. Sausį Rygos uoste taip pat mažėjo konteinerių (-16,6 proc.), trąšų (- 16,1 proc.), metalo laužo (- 34,6 proc.), naftos produktų (- 21 proc.). Net 42,3 proc. daugiau krauta grūdų, 15,2 proc. daugiau medienos.

14,2 proc. krovos kritimas fiksuotas ir Liepojos uoste. Jis per sausį krovė 489 tūkst. tonų krovinių. Liepojos uoste toliau mažėjo grūdų, medienos krova, visai neliko antracito, bet net 38 proc. daugiau priimta konteinerių.

Galime prisiminti, kad pernai nuo metų pradžios Liepojos uostas buvo vienintelis Latvijoje su teigiama krova, kuri metų pabaigoje virto neigiama.

Gali būti, kad kai kurie kroviniai šiemet iškeliavo į mažesnius Latvijos uostus. Pavyzdžiui, nedidelis Latvijos Salacgryvos uostas net 2,3 karto daugiau nei pernai krovė medienos. Gali būti ir taip, kad iškirsti Latvijos miškai mažesniais laivais iškeliauja per mažesnius uostus.



NAUJAUSI KOMENTARAI

idomiai temai

idomiai temai portretas
Pažiurek i degaliniu kainas:)

zinot kuo bus

zinot kuo bus portretas
pasiteisinta ogi Lietuva ne jurine valstybe mes zemdirbiu krastas mums nesvarbu nei uostas nei laivynas (kuri jau praradom) taip kalbejo auksciausia Lietuvos valdzia su buvusia premjere Prunskiene priesakyje ir dabar niekas nepasikeite poziuris tas pats liko

zemaitis

zemaitis portretas
Jau prasideda po truputi pasiteisinimai nes Memelio uostui sakes
VISI KOMENTARAI 6
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių