- Asta Aleksėjūnaitė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Faktai: tai, kad prie Plocio ežero Karklininkų kaime XX a. pradžioje buvo 168 gyvenamieji pastatai, dvi užeigos, trys mokyklos ir ketverios kapinės, o kaime gyveno per 800 žmonių, daugeliui teikia vilčių šiose žemėse rasti aukso vertą akmenį, kuris taptų
-
Norai: Pajūrio regioninio parko direkcijos vadovą D.Nicių stebina privatininkų užmojai įteisinti sodybų buvimo faktus, remiantis draustiniuose rasta plyta ar šuke.
-
Į draustinius veržiasi buldozeriu?
-
Į draustinius veržiasi buldozeriu?
Valstybės saugomoms teritorijoms kyla grėsmė virsti gyvenvietėmis. Pajūrio regioninio parko direkcijos darbuotojai liko šokiruoti, kai teisiškai buvo patvirtintas faktas, jog Karklės kaime buvo sodyba, nors JAV valstybinio archyvo Lietuvai perduotose aeronuotraukose šioje vietoje nematyti net menkiausio statinio.
Bylą laimėjo
Ginčas kilo dėl daugiau nei 7 ha ploto žemės sklypo, priklausančio vienai gyventojai.
Moteris su sutuoktiniu norėtų statyti namą vaizdingoje vietovėje, tačiau valstybės saugomose teritorijose galima tik atstatyti buvusias sodybas.
Šioje teritorijoje sodybų būta ir net nemažai, tačiau konkrečiame sklype įrodymų apie buvusią sodybą kartografiniuose žemėlapiuose nepavyko rasti.
Sklypo savininkai pagal įstatymais jiems numatytą teisę kreipėsi į teismą dėl tokio juridinio fakto nustatymo, ir teismas tenkino gyventojų prašymą.
"Sprendimą būtinai skųsime, tačiau verta atkreipti dėmesį, jog susidaro keista situacija. Kol teisėsauga narplioja net du ikiteisminius tyrimus, kur suabejota archeologiniais įrodymais, kurių pagrindu buvo mėginta įtvirtinti sodybų egzistavimo faktą, kiti teismai tokius faktus patvirtina", – pastebėjo Pajūrio regioninio parko direkcijos vadovas Darius Nicius.
Kreipėsi į STT
Tačiau teisme sodybos egzistavimą įrodinėję gyventojai teismą tikino, jog, norint nustatyti tokius duomenis, jie turi teisę kreiptis į archeologus, kurie atliko du tyrinėjimus šiame sklype.
Tyrimų metu šiame sklype rastas geležinis raktas, pavieniai plytų fragmentai.
Antrą kartą tyrimus atliko tas pats archeologas Donatas Zubrickas, kurio archeologiniais tyrinėjimais užsiimanti įmonė "Statybų archeologija" yra minima kituose skandalą sukėlusiuose tyrinėjimuose.
Jų metu kitame sklype esą buvo rasta molinių šukių, riedulių, kurie, archeologų manymu, turėtų patvirtinti, jog čia turėjo stovėti sodyba.
Pajūrio regioninio parko direkcija tą kartą kreipėsi į Kultūros paveldo departamento Mokslinę archeologijos komisiją (MAK), paprašydama įvertinti archeologų veiklą Šaipių draustinio teritorijoje.
Komisijos specialistus tyrimai pašiurpino – konstatuota, jog pagrindinė archeologų išvada dėl vieno Šaipių draustinyje jau iškilusio namo gali būti, kaip įtarta, sąmoningas kartografinių duomenų falsifikavimas siekiant įteisinti sodybų atstatymą ten, kur jų niekada nebuvo.
"Paaiškėjus tokiems faktams, mes kreipėmės į Specialiųjų tyrimų tarnybą ir prokuratūrą. Tačiau tarnyboms užteko to, kad archeologai pareikštų suklydę, esa neklastojo duomenų, o padarė klaidą", – stebėjosi D.Nicius.
Pakvietė ir antstolę
Aiškėja, jog (turint omenyje šią konkrečią situaciją) sklypo savininkų pasamdytas archeologas D.Zubrickas, kurio 2017 metais rastais daiktais buvo remtasi teismo posėdyje, nebuvo teikęs Kultūros paveldo departamentui prašymo leidimui atlikti tokius tyrimus.
Pats archeologas teisme aiškino, jog jokių leidimų tokiems tyrinėjimams nereikia.
Sklypo savininkai, be minimo archeologo, pasisamdė dar vieną specialistą – architektą restauratorių, turintį licenciją atlikti natūros tyrimus.
Šis ir parašė išvadą pagal radinius.
Iš bylos medžiagos matyti, jog sklypo savininkai kaip įrodymus teismui teikė šio archeologo radinius – esą kasinėjimų metu sklype rasta ne tik molinių plytų, anglių, kurios turėtų įtikinti, jog šioje vietoje esą stovėjo gyvenamasis namas su krosnimi.
Archeologas teikia įrodymus, jog čia jam pavyko aptikti pastato pamatų fragmentus ir net gyvenamojo namo molinę aslą.
Šių tyrinėjimų autentiškumą patvirtina antstolės, kuri buvo pakviesta dalyvauti kasinėjimuose, raštas faktinėms aplinkybėms patvirtinti.
Leidimo nebuvo?
Tačiau Kultūros paveldo departamentas tvirtina, jog pagal nustatytą tvarką archeologas nebuvo teikęs departamentui prašymo išduoti leidimą tokiems tyrinėjimams.
"Yra tvarka, kuria remiantis leidimai tam tikriems archeologams gali būti neišduoti. Jei archeologas nėra atsiskaitęs už vykdytus tyrimus, jam toliau dirbti neleidžiama. Licencija gali būti atimta tik tuomet, jei padaroma žala, tačiau šiuo atveju už tyrimus nebuvo atsiskaityta, todėl ir leidimas nebuvo duotas", – situaciją prisiminė žinomas archeologas, Mokslinės archeologijos komisijos pirmininkas Gintautas Zabiela.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
A. Vaitkus: noras prijungti Vaikų ligoninę prie darinio, turinčio milžinišką nuostolį – nesuvokiamas2
Didelių finansinių problemų turinčioje naujojoje Klaipėdos universiteto ligoninėje situaciją būtų galima pataisyti prie jos prijungus pelningai dirbančią Vaikų ligoninę ir pardavus miesto centre esančius jos pastatus. Tokia idėja pasigirdo po Se...
-
Klaipėdoje įsigaliojo nauja tvarka: po išvykų teks teikti ataskaitas2
Įsigaliojus naujai Klaipėdos savivaldybės ir jai pavaldžių įstaigų darbuotojų komandiruočių į užsienį tvarkai, visi grįžusieji po darbo kelionių Komandiruočių į užsienį tikslingumui nustatyti komisijai privalės pateikti ataskaitas ne tik ...
-
Netektis KU bendruomenėje: mirė L. Z. Ruseckienė1
Eidama 90-uosius metus, mirė viena ryškiausių Lietuvos literatūros pedagogikos tyrėjų, ilgametė Klaipėdos universiteto dėstytoja, profesorė Liuda Zinaida Ruseckienė. ...
-
A. Vaitkus: Klaipėdos vaikų ligoninės prijungimas prie KU ligoninės – nesvarstytinas5
Seimo Sveikatos reikalų komitetui protokoliniu sprendimu pasiūlius Klaipėdos vaikų ligoninę prijungti prie Klaipėdos universiteto ligoninės, uostamiesčio meras Arvydas Vaitkus tvirtina, kad toks klausimas nesvarstytinas. ...
-
Kaimynų džiaugsmui – fejerverkas ankstų rytą3
Savaitgalį dešimtys šeimų liko be miego. Nežinia ką šventę kaimynai savo kieme nusprendė į dangų driokstelėti fejerverkų salvę. Tačiau šitokia linksmybių kulminacija šeštadienį pusę šešių ...
-
Švęsti Velykų – į Palangą: džiaugiasi, kad kainos dar – ne vasarinės7
Kai kurie į Palangą atvyksta trumpam – pavasario saulės išvilioti. Kiti kurorte ilsisi ir ten žada net margučius ridenti. Palangiškiai neabejoja, kad per Velykas kurortas ūš, teigia, kad taip būna kasmet, ypač po pandemijos. ...
-
Klaipėdos vaikams – galimybė nemokamai pažinti baidarių irklavimo džiaugsmą ir naudas1
Klaipėdos, Tauragės ir Telšių apskrityse netrukus bus pradėtas projektas, kurio metu vaikai galės nemokamai susipažinti su baidarių irklavimo teikiamais privalumais, daugiau sužinoti apie judėjimo ir sveikos gyvensenos naudą bei gilinti gamtos...
-
Savivaldybių sprendimai dėl Mėlynosios vėliavos – skirtingi2
Klaipėda nusprendė nedalyvauti Mėlynosios vėliavos – aplinkosauginius reikalavimus esą atitinkančių paplūdimių – programoje, o tam skirtus tūkstančius investuoti į realų pliažų sutvarkymą. Kaimyninės Palangos ir Neringos savivaldyb...
-
Apleistas pastatas bus parduotas aukcione: matininkai pagaliau įveikė užduotį11
Istorija dvelkianti Puodžių gatvė turi savo bėdą – 13 numeriu pažymėtą pastatą. Daugelis klaipėdiečių prisimena, kad jame ilgą laiką veikė „Caritas“, vienoje jo dalyje varguoliai gaudavo rūbų, kitoje veikė pigiausia visoje K...
-
Švenčiant Lietuvos įstojimo į NATO 20-ąsias metines – tradicinis bėgimas uostamiestyje14
Minint Lietuvos įstojimo į NATO 20-ąsias metines, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio Dragūnų batalionas pirmą kartą kviečia klaipėdiečius prisijungti prie tradicinio bėgimo, kuris vyks jau šį penktadienį, kovo 29-ąją. ...