Gyventojai gūžčioja pečiais – dar nėra buvę, kad rudenį šuliniuose pritrūktų vandens. Iki minimumo jis nusekęs ir tvenkiniuose. O rimtesnio lietaus per pastarąsias savaites uostamiestyje sulaukta tik vakar. Specialistai šį reiškinį įvardija kaip hidrologinę sausrą.

Pasiekė žemiausią lygį

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Hidrologijos skyriaus vedėjas Aleksandras Kajutis tikino, kad gyventojų pastebėjimai turi rimtą pagrindą.

"Rugpjūčio 20 d. buvo užregistruotas pavojingas reiškinys – hidrologinė sausra. Ir ji tęsiasi iki šiol, kad ir keista. Tai ne katastrofinis, ne stichinis, o pavojingas reiškinys. Lietuvoje yra kelios vietos, kur registruotas vandens lygis yra pats žemiausias per visą stebėjimo istoriją", – aiškino A.Kajutis.

Specialistai šalyje yra išdėstę kone pusšimtį taškų, kuriuose beveik šimtą metų yra stebimi gamtos reiškiniai. Dėl istorinių priežasčių Klaipėdos apskrityje šie stebėjimai atliekami trumpesnį laiką.

"Pajūryje situacija nėra tokia katastrofiška. Liūdnesni duomenys fiksuoti Vilniaus krašte. Tačiau, taip, iki vakar pajūris rimtesnio lietaus iš tiesų nebuvo sulaukęs", – tikino specialistas.

Drėgmės deficitas

Hidrologijos skyriaus vedėjas paaiškino, kodėl džiūsta šachtiniai šuliniai ir vandens telkiniai.

"Molėtų krašte net buvo gautas skundas dėl nežinia kur dingusio vandens. Ten plėtojamas verslas, būta įtarimų, kad ežeras nuseko rankas prikišus žmonėms. Teko rašyti paaiškinimą, kad jie čia niekuo dėti, juk sausra visur", – tikino A.Kajutis.

Hidrometeorologai fiksavo, kad šių metų gegužę žemę pasiekusių kritulių kiekis siekė normą. O štai birželį, kai gamtoje klestėjo pati vegetacija, iškrito 40 proc. mažiau nei įprasta kritulių. Tiesa, liepą palyta gausiau.

"O rugpjūtį būta tik 15 proc. vidutinės normos. Rugsėjo mėnesį nors ir palijo, tačiau vandens trūkumo kompensuoti taip ir nepavyko. Tai reiškia, kad turėjo lyti pusantro ar du kartus daugiau nei norma, kad būtų pasiektas įprastas lygis. Iki šiol tęsiasi rugpjūčio mėnesio hidrologinis deficitas ir jis siekia 85 proc.", – komentavo A.Kajutis.

Ateitis nedžiugina

Specialistai kol kas džiugių prognozių neskelbia. Artimiausią savaitę gausesnio lietaus nenumatoma.

"Tai reiškia, kad drėgmės kiekis neatsikurs ir deficitas nebus padengtas, nors ir yra ruduo. Gerai tik tiek, kad šiuo metu išgaruoja mažiau vandens nei vasarą", – aiškino A.Kajutis.

Visiems įprasta galvoti, kad didžiausio kritulių kiekio sulaukiama rudenį, tačiau specialistai skaičiuoja, kad daugiausia palyja vasarą.

"Užsienio specialistai prognozuoja, kad gruodis ir sausis bus šiltesni nei įprasta. Vadinasi, neiškris daug sniego. Galbūt palis. Tačiau kiek sulauksime kritulių, kol kas nėra aišku", – kalbėjo A.Kajutis.