Quantcast

Grunto pylimas į jūrą: nauda ar tarša?

Jau ne vieną dešimtmetį vykstantis uoste išsiurbto smėlio pylimas į jūros pakrantę paplūdimiams maitinti yra sulaukęs pačių įvairiausių vertinimų ir kaltinimų.

„Nauda“ keliaudavo į Vilnių

Buvo laikotarpis, kai smėlio pylimas į pajūrį turėjo tiesiogines asociacijas su pinigų plovimu. Nuostabą keldavo, kai paplūdimių pamaitinimo konkursus nuolat laimėdavo bendrovė, kuri net neturėjo žemsiurbės.

Tuometinių mokslininkų aiškinimo, kad nuo išplovimo pajūrį apsaugotų bunos, kokios yra pagal Vokietijos ir Lenkijos krantus, niekas negirdėjo. Greičiausiai nenorėjo girdėti, nes „nauda“ iš „paplūdimių maitinimo“ keliaudavo ir į Vilnių.

Tačiau nevyko joks tyrimas dėl to, kad paplūdimių maitinimas smėliu valdininkams būtų lyg gerasis aitvaras, nešęs turtus.

Smėlį saugotų molas

Lietuvoje susiformavo tradicija ar netgi būdas nieko nedaryti, kad būtų apsaugoti pajūrio krantai nuo išplovimo. Nors siūlyta ir tebesiūloma įrengti ne tik bunas, bet ir sutvarkyti Šventosios molą, kad jis sulaikytų tūkstančius, o gal ir milijonus tonų iš Lietuvos pajūrio į Latviją išplukdomo smėlio.

Palangos miesto savivaldybė, kuri perėmė Šventosios uostą, turi vilčių, kad iš ES paramos fondų lėšų dėl aplinkosauginių tikslų saugant pajūrio smėlį bus atstatyti Šventosios uosto molai.

Iki šiol Lietuvoje veiksminga laikoma tik viena priemonė - pilti smėlį į priekrantės zoną.

Iš smėlio pylimo naudos turėjo ne tik dalis valdininkų. Už pilamą smėlį kompensacijas gaudavo ir žvejai. Smėlio pylimas žvejybai iš tiesų kenkia. Užpilamos priekrantės žuvų maitinimosi vietos, žuvys traukiasi kitur. 

Pajūrio priežiūra ES nerūpi

Grunto pylimo į pajūrio pakrantės zoną klausimas neseniai iškilo Seime svarstant Jū­ros ap­lin­kos ap­sau­gos įsta­ty­mo pakeitimus.

„Kal­ba­me apie žu­vi­nin­kys­tės iš­tek­lių ap­sau­gą, bet kar­tu ap­lin­kos mi­nist­ras reg­la­men­tuo­ja, kaip ir kur iš­pi­la­mas smė­lis iš gi­li­na­mo Klai­pė­dos uos­to ir už­pi­la­mos žu­vi­vai­sos vie­tos“, - Seime aplinkos ministrui Kęstučiui Mažeikai oponavo Seimo narys, klaipėdietis Simas Gentvilas. Ar to proceso nereglamentuoja ES teisė?

Aiškėja, kad smėlio pylimas į savo teritorinius vandenis yra kiekvienos valstybės asmeninis reikalas - svarbu, kad būtų pilamas taršos normas atitinkantis gruntas.

Aplinkos ministras K. Mažeika aiškino, kad į paplūdimius pilamas iš uosto išsiurbtas smėlis yra tiriamas, jo pylimo procesas gana griežtai reglamentuotas.


Šiame straipsnyje: jūragruntassmėlisuostas

NAUJAUSI KOMENTARAI

zioply

zioply portretas
20metru ! zeme neturi tiek vandens istekliu,kad taip 'zauriai' pakiltu vanduo, vaizduotes neturi ,beda tau.

III- IV-jo Žem. judėj, atrad. inž. Romas.Zubinas

III- IV-jo Žem. judėj, atrad. inž. Romas.Zubinas  portretas
Mokslininkams būtina PAŽINTI TRĘČIĄJĮ IR KETVIRTĄJĮ ŽEMĖS AŠIES FIZINIUS JUDĖJIMO DĖSNIUS! Anot jų - IKI ŠIO TŪKSTANTMEČIO PABAIGOS VANDENS LYGIS JŪROJE PAKILS PER, maždaug, 20 metrų! Mokslininkai turėtų suprasti, kad PAPLŪDIMIUS "MAITINTI" ne tiktai "SIZIFO" DARBAS bet ir didžiausia BEPRASMYBĖ!!! Tai ir lėšų švaistymas!

Anonimas

Anonimas portretas
nieko baisaus kai VISI sika ir meza i jura. VISOS valstybes esancios aplink Baltijos jura.
VISI KOMENTARAI 6

Galerijos

Daugiau straipsnių