Quantcast

Iš „Grigeo Klaipėda“ buvusių vadovų teisme reikalaujama atlyginti milijoninę žalą

Teismas ruošiasi pradėti nagrinėti bylą, kurioje iš pernai atleistų medžio plaušo plokščių, kartono ir popieriaus gamybos grupės „Grigeo“ antrinės bendrovės „Grigeo Klaipėda“ vadovų bei kitų su jais susijusių asmenų reikalaujama atlyginti milijoninę žalą.

„Grigeo Klaipėda“ ir jos tiekėja „Algol Chemicals“ iš buvusių vadovų bei kitų asmenų reikalauja atlyginti maždaug 1,6 mln. eurų žalą. 

Kauno apygardos teismas sausio 14 dieną į vieną sujungė dvi bylas ir perdavė jas nagrinėti teisėjai Albinai Rimdeikaitei, BNS pranešė teismo atstovė Milda Bučnytė. Pasak jos, pratęsus laiką šalims pateikti atsiliepimus teismo posėdžio data dar nepaskirta.

Teismo atstovė BNS pranešė gruodį ir sausį pateiktų ieškinių esmę, tačiau nenurodė atsakovų pavardžių – jos nurodytos informacinėje teismų sistemoje „Liteko“.  

„Grigeo Klaipėda“ prašo priteisti 1,383 mln. eurų žalos atlyginimo iš buvusio įmonės generalinio direktoriaus Vido Beržonskio, buvusio gamybos direktoriaus Jono Garaliaus, bendrovės „ChemTrade LT“, jos vadovo ir akcininko Rolando Palčiausko bei buvusio įmonės „Algol Chemicals“ vykdomojo direktoriaus Vaidoto Kizelevičiaus. 

Tuo metu bendrovė „Algol Chemicals“ teismo prašo iš „ChemTrade“, V. Beržonskio, V. Kizelevičiaus ir R. Palčiausko solidariai atlyginti 197,4 tūkst. eurų nuostolių bei 20 tūkst. eurų už žalą reputacijai.

„Algol Chemicals“ taip pat prašė laikinai areštuoti visų jų turtą ir turtines teises, tačiau teismas sausio 8 dieną prašymą atmetė.

Savo ruožtu „ChemTrade“ teisme reikalauja, kad „Algol Chemicals“ jai sumokėtų 84,1 tūkst. eurų skolą už pernai gegužę parduotas prekes. Sprendimą Kauno apygardos teismas numato skelbti sausio 28-ąją. 

Visuose ieškiniuose, be to, prašoma priteisti 5-6 proc. metines palūkanas nuo priteistų sumų.

Klaipėdos apygardos prokuratūra „Grigeo Klaipėdos“ ir „Algol Chemicals“ prašymu pernai vasarą atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl didelės vertės šių įmonių turto iššvaistymo. Abi bendrovės tokius prokurorų veiksmus apskundė Klaipėdos apygardos teismui, tačiau šis nepakeitė prokurorų sprendimo.

„Klaipėdos apygardos teismas pernai rugsėjo 17 dieną nepakeitė prokurorų sprendimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, konstatavęs, kad tai yra civiliniai, o ne baudžiamieji santykiai“, – BNS sakė teismo atstovė Dovilė Saulėnienė.

„Verslo žinios“ pernai rugsėjį rašė, kad „Grigeo Klaipėda“ dažus ir krakmolą – žaliavą popieriaus gamybai – anksčiau pirko tiesiogiai iš „Algol Chemicals“, o įsteigus „ChemTrade“, kaip įtariama, žaliavos buvo perkamos kur kas brangiau per šią bendrovę ir jos antrinę įmonę „Sago Industries LTD“.

Abi šias įmones įsteigė buvę „Grigeo Klaipėdos“ ir „Algol Chemicals“ vadovai ir su jais susiję asmenys.

„Grigeo“ prezidentas ir savininkas Gintautas Pangonis tuomet „Verslo žinioms“ patvirtino šią informaciją. Pasak jo, galimas nusikaltimas truko devynerius metus – nuo 2011-ųjų iki 2019 metų pavasario, ir per šį laiką abiem įmonėms buvo padaryta kelių milijonų eurų žala.

G. Pangonis „Verslo žinioms“ aiškino, kad buvo perkamas pigesnis produktas, tačiau klastojant dokumentus jis virsdavo brangesniu, o skirtumas „nusėsdavo“ leng­vatinių mokesčių zonoje registruotoje įmonėje.

Tai išsiaiškinus pernai gegužę V. Beržonskis buvo atleistas iš „Grigeo Klaipėdos“ generalinio direktoriaus pareigų. Panašiu metu atleisti J. Garalis ir V. Kizelevičius.

Pakeitus abiejų įmonių vadovus ir atnaujinus žaliavų pirkimo sutartį, „Algol Chemicals“ produkcijos kaina „Grigeo“ gamyklai sumažėjo trečdaliu, rašė „Verslo žinios“.

Klaipėdos prokuratūra prieš dvi savaites pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl įtarimų, kad „Grigeo Klaipėda“ leido nevalytas atliekas į Kuršių marias. Įtarimai pareikšti „Grigeo Klaipėdai“ ir trims jos darbuotojams, įskaitant buvusį įmonės vadovą, kurio  pavardės prokurorai neatskleidė. 

Prokurorų teigimu, žala aplinkai gali siekti „dešimtis milijonų“ eurų.



NAUJAUSI KOMENTARAI

skaitytoja

skaitytoja portretas
kokių pajamų Klaipėda gali turėti iš turistų gal atsipeikėkite ką jie čia veiks žiūrės į aptriušusį senamiestį ir lietingas vasaras jau net žiemos neturime Klaipėda yra uostamiestis ir turi vystyti pramoninį uostą tai jungtis su kitomis šalimis ir į kitas šalis įdomu kas liktų Klaipėdoje jei ji pataptų tik kurortu visi išbėgtų iš jos ieškoti darbo ir atlygio kurortai Tai Palanga ir Neringa ten reikia plėsti galimybes kad galėtu vystytis laivyba jachtomis, kateriais

Dovilė

Dovilė portretas
Matau ir mero kaltę. Įsitikinom, jog žmonių svdikata jam rūpi tiek, kiek padeda formuoti jo įvaizdį ir netrukdo pataikauti piniguočiams verslinykzms.

Lt

Lt portretas
Taip, miestas gali turėti pajamų ir iš turistų, nebūtiną miestą paversti dideliu fabriku.
VISI KOMENTARAI 10

Galerijos

Daugiau straipsnių