- Asta Dykovienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pasaulinio garso dailininko Prano Domšaičio vardo galerija uostamiestyje nuo šiol bus vadinama Klaipėdos dailės muziejumi. Taip nusprendė Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus, kuriam priklauso šis filialas, vadovybė. Tačiau, klaipėdiečių įsitikinimu, toks sprendimas pačiai galerijai prognozuoja ne naujas perspektyvas, o provincialią ateitį.
Užrašą ketina palikti
Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus direktorius Arūnas Gelūnas kovo 30 d. pasirašė įsakymą, kuriuo „nuasmenino“ dvi vardines galerijas – P.Domšaičio Klaipėdoje ir Vytauto Kasiulio Vilniuje.
Tokių kalbų, kad galerijos pavadinimas Klaipėdoje gali keistis, girdėjosi jau senokai.
Kodėl šito prireikė?
„Čia buvo bendra strategija. Ne tik P.Domšaičio galeriją, bet ir V.Kasiulio dailės muziejų pervadinome į Lietuvos diasporų dailės muziejų. Vieno autoriaus vardu pavadinti padaliniai turi gana ribotą galimybę dominti platų ratą žmonių. Žinoma, dalis žmonių puikiai žino, kas yra P.Domšaitis ir kas yra V.Kasiulis, bet mūsų, Nacionalinio dailės muziejaus, paskirtis yra daugiau panoraminis ir platus vaizdas“, – dienraščiui aiškino A.Gelūnas.
Jo teigimu, iš Klaipėdos galerijos niekur nedings P.Domšaičio darbų ekspozicija ir ant fasado pavadinimas „P.Domšaičio galerija“ esą liks visada, nes būtent čia yra šio iš Rytprūsių kilusio ir pasaulyje pagarsėjusio dailininko darbų kolekcija.
Figūra: Klaipėdoje jau beveik du dešimtmečius yra eksponuojama apie pusė tūkstančio Rytprūsių meno pasaulio garsenybės – čia gimusio dailininko P.Domšaičio darbų.
A.Gelūnas patikslino, kad Klaipėdos dailės muziejui nuo šiol atsivers daugiau galimybių rodyti įvairesnes tarptautines, nacionalinio lygmens parodas, kurios galėtų būti atvežtos net ir iš Vilniaus.
Esą su šia bendra strategija yra susiję ir padalinių pavadinimų pakeitimai.
„P.Domšaitis gal ir pasaulinio garso figūra, bet – ribotam ekspertų ratui, tai nėra nei Van Goghas, nei M.K.Čiurlionis, nei Picasso. Galerijos pavadinimas niekur nedingsta, bet mums atrodo, kad ateityje reikėtų vengti pavadinti, gal kiek skubotai, vieno žmogaus vardu visą muziejų“, – paaiškino A.Gelūnas.
Nebūtina naikinti atminties
Tačiau klaipėdietis istorikas Dainius Elertas įsitikinęs, kad galerijos nuasmeninimas yra klaida, nes P.Domšaitis gal ir nėra itin tvirtais saitais su Klaipėda susijęs, bet jis – pasaulio figūra, todėl esą visiškai nebuvo būtina naikinti nei jo vardo, nei atminties.
Visiškai nebuvo būtina naikinti nei to vardo, nei atminties, tai yra persona, per kurią buvo galima atverti muziejų pasauliui.
„Sunku suvokti, kaip užgimė ta galerijos „nuasmeninimo“ koncepcija. Bet P.Domšaičio vardas galeriją darė įdomesnę žymiai platesniam meno mylėtojų ratui, pavyzdžiui, kalbant apie išeiviją. Tad klausimas, kiek bus naudingas galerijos pavadinimo pakeitimas? Paimkime bet kokį kitą miestą, ne Klaipėdą, bet, tarkime, Mažeikius. Mažeikių dailės muziejus. Kaip tai skamba? Tas galerijos mastelis iš karto susitraukia, susiaurėja, o asmenybės pavardė pavadinime iš karto išplečia besidominčiųjų ratą“, – kalbėjo D.Elertas.
Dainius Elertas / Redakcijos archyvo nuotr.
Istoriko teigimu, P.Domšaičio galerijoje, remiantis šio dailininko vardu ir gyvenimo pavyzdžiu, buvo galima labiau išplėtoti išeivių kūrybos pristatymą istorinių lūžių metu.
D.Elerto manymu, pritrūko šio garsaus kūrėjo vardo kūrybingesnio panaudojimo, kad būtų pritrauktas lankytojų dėmesys globaliomis temomis, kurios yra įdomios ne tik Klaipėdai.
„Dabar gi, pakeitus galerijos pavadinimą, turiu įtarimą, kad slystelėsime į provincialumą blogąja prasme. Toks įspūdis, kad muziejaus misija susiaurėja iki vieno taškelio – Klaipėdos dailės. Bijau, kad tie idėjų resursai bus greitai išsemti ir gana greitai pasieksime dugną. Visiškai nebuvo būtina naikinti nei to vardo, nei atminties, tai yra persona, per kurią buvo galima atverti muziejų pasauliui. Dabar viskas, kas buvo iki šiol, tarsi nubraukiama ir pasiūloma prastesnė idėja“, – dėstė D.Elertas.
Norėtų daugiau aiškumo
Klaipėdiečio manymu, A.Gelūno sumanyta galerijos pertvarkos koncepcija neprašoka savivaldybės lygio.
„Tai yra būtent koncepcijos klausimas, nes būtent pavadinimas atspindi koncepciją. Pavadinimas nėra vien tušti žodžiai, už jo turi slypėti kažkoks turinys. Tad tas turinys, kuris dėliojamas tam tikrais principais, ir yra iš esmės koncepcija. Vienas dalykas atsiremti į P.Domšaičio kūrybą ir ką ja galima pasiūlyti lankytojams ir antra, ką galės pasiūlyti tiesiog Klaipėdos dailės muziejus. Reikia pripažinti, kad Klaipėda meno pasauliui nesubrandino daug pasaulinio lygio menininkų“, – pastebėjo klaipėdietis istorikas.
Persekiojimas: P.Domšaičio kūrybą prieš beveik devynis dešimtmečius naciai Vokietijoje įtraukė į „išsigimusio meno“ sąrašus, paties dailininko veikla buvo varžoma, tad jis buvo priverstas išvykti į Austriją, o po karo – į Pietų Afrikos Respubliką.
Todėl, D.Elerto įsitikinimu, prieš nuasmeninant žinomos galerijos pavadinimą, vertėjo gerai pasverti, ar vartotojams, laukiantiems, kad ta institucija aktyviai veiktų, būtų ne mažiau svarbu žinoti, ką tie pakeitimai reiškia, tačiau kol kas esą aiškaus atsakymo nėra.
„Kad tie atsakymai taptų aiškesni, manyčiau, būtų tikslinga pasitarti su Klaipėdos kultūros bendruomene, sužinoti, kokie jų lūkesčiai, kokios idėjos tuo klausimu sklando. Tokiu atveju ta galerijos pertvarka galbūt pajudėtų link kokybės kėlimo, nes dabar matome tik keistus formalius žingsnius, už kurių neaišku kas slypi ir nežinia ką jie reiškia“, – pabrėžė klaipėdietis.
P.Domšaičio biografijos faktai
Gimė 1880 m. rugsėjo 15 d. gimė Kropynų kaime, Rytų Prūsijoje (dab. Gajevas, Kaliningrado sr.) ūkininkų šeimoje.
1907–1910 m. studijavo Kionigsbergo meno akademijoje.
1910–1914 m. tobulinosi Loviso Corintho dirbtuvėje Berlyne. Keliavo po Europą, studijų tikslais lankė Paryžiaus, Londono, Amsterdamo, Florencijos, Sankt Peterburgo muziejus.
1914–1918 m. mobilizuotas į karą, tarnavo Tilžėje, dalyvavo parodose Berlyne.
1920 m. priėmė Lietuvos pilietybę, gavo Lietuvos Respublikos pasą.
1928 m. Paustininkų bažnyčioje (dab. Zalivnojė, Kaliningrado sr.) susituokė su dainininke Adelheide Armhold (1900–1992).
1937 m. P.Domšaičio paveikslai eksponuoti kilnojamoje „Išsigimusio meno“ („Entartete Kunst“) parodoje, dailininkas patyrė profesinės veiklos suvaržymus, jo kūriniai pašalinti iš Vokietijos muziejų.
1943 m. iš Berlyno persikėlė gyventi į Austriją.
1949 m. kartu su žmona išvyko gyventi į Pietų Afrikos Respubliką.
1949–1965 m. gyveno Keiptaune, intensyviai kūrė, rengė individualias parodas, dalyvavo grupinėse parodose PAR, Rodezijoje, JAV, Kanadoje, Brazilijoje.
1964 m. laimėjo Pietų Afrikos Respublikos premiją „Artists of Fame and Promise“.
1965 m. lapkričio 14 d. P.Domšaitis mirė, palaidotas Keiptaune.
1980–1982 m. Lietuvių fondas (JAV) iš dailininko našlės įsigijo P.Domšaičio kūrybinį palikimą – 800 kūrinių.
1989–2001 m. Lietuvių fondas perdavė Lietuvos dailės muziejui 530 P.Domšaičio kūrinių.
2001 m. liepos 26 d. Lietuvos dailės muziejaus Klaipėdos paveikslų galerijoje atidaryta nuolat veikianti P.Domšaičio kūrinių ekspozicija, įkurtas P.Domšaičio kultūros centras.
2004 m. Klaipėdos paveikslų galerija pavadinta P.Domšaičio vardu, po 17 metų tas vardas panaikintas, nors iškabą ant fasado pažadėta palikti.
Šaltinis: www.lndm.lt
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Tarp daugiabučių Debreceno kvartale – nemalonus vaizdelis6
Debreceno kvartale tarp daugiabučių namų esančioje žalioje pievoje – dar vienas šiukšlynas. Įvairias buitines atliekas iš perpildytų šiukšlių konteinerių veikiausiai išnešioja sparnuočiai, o kart...
-
Pamario prakeiksmas: žuvininkystės ūkiai nebeapsigina nuo kormoranų12
Kormoranai – pamario prakeiksmas. Žuvininkystės ūkis Kintuose nebeišmano, kaip atremti šių paukščių atakas. Kormoranai būriais puola į tvenkinius ir gvelbia ten auginamą žuvį, ypač mėgsta karpius. Žuvininkai sako i&scar...
-
Dainų šventės šimtmečiui paminėti doviliškiai pasodino ąžuoliukus
Dainų šventės šimtmečio progai paminėti doviliškiai savaitgalį sodino ąžuolus. Vienas ąžuoliukas buvo skirtas specialiai Dainų šventės paminėjimui, o kitus ąžuoliukus talkininkai sodino Dovilų centre pačių žmonių ...
-
Kariškius uostamiestyje autobusais veš nemokamai7
Siūloma tarptautinių pratybų „Baltijos operacija 2024“ konferencijos metu renginio dalyviams reguliaraus susisiekimo maršrutų autobusais važiuoti nemokamai. ...
-
Klaipėdiečiai aktyviai mokosi užsienio kalbų: tarp aktualių – ir turkų kalba4
Klaipėdiečiai aktyviai mokosi įvairių kalbų, o populiarumo viršūnėje šiuo metu – anglų kalba. Tačiau ne mažiau aktualios ir ispanų, prancūzų ir net turkų kalbos. ...
-
Maisto atliekų rūšiavimas Klaipėdoje: kokios pagrindinės klaidos?23
Nuo balandžio 2 d. Klaipėdos miesto gyventojai buvo pakviesti pradėti maisto atliekų rūšiavimą. Klaipėdiečių aktyvumas maloniai nustebino – per pirmąją savaitę surinkta virš 5 tonų maisto likučių, o šią savaitę jau 8...
-
Klaipėdoje – gelbėtojų atranka: kandidatų laukia netradicinis darbo pokalbis1
Darbą paplūdimiuose Klaipėdos gelbėtojai pradės birželį, bet dabar vyksta atranka ir ji netradicinė – vietoje darbo pokalbio kandidatai turi šokti į baseiną. Tarp norinčiųjų gelbėti ne tik moksleiviai ir studentai, bet ir baigiantys ...
-
Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras pasikeitė neatpažįstamai35
Šiandien išaušo klaipėdiečių ilgai laukta diena – duris lankytojams po rekonstrukcijos atvers Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras. Penkerius metus be savo namų dirbę teatralai kvies ne tik mėgautis pastatymais, bet ir įve...
-
Klaipėdoje duris atvers unikalus senovinių automobilių muziejus21
Senojo dujų fabriko pastatuose vietą atrado unikali, daugiau nei prieš 100 metų pagamintų automobilių kolekcija. Dešimtmetį puoselėtas sumanymas „Senovinių automobilių namai-Memel Automuseum“ jau baigiamas įgyvendinti, ir mu...
-
Klaipėdoje baigti Baltijos prospekto sankryžos rekonstrukcijos darbai6
Klaipėdoje pabaigti Baltijos prospekto, Šilutės plento ir Vilniaus plento žiedinės sankryžos rekonstrukcijos darbai, pranešė miesto savivaldybė. ...