Žavi transformacijos galimybės

Ne paslaptis, drabužiai "iš antrų" rankų daugeliui nepasiturinčių tautiečių yra tiesiog pigesnė naujų prekių alternatyva.

Yra ir tokių pirkėjų, kurie padėvėtų rūbų parduotuvėse ar turgeliuose tikisi už prieinamą kainą užtikti garsesnio prekės ženklo, ypatingesnį dizainerišką daiktelį.

Justė savęs nepriskirtų nei vienai, nei kitai kategorijai. Pašnekovė prisipažino, kad labiausiai ją žavi tai, jog iš dėvėtų rūbų galima sukurti begales naujų variacijų, taip suteikiant jiems galimybę dar ilgai gyventi savo įdomų gyvenimą.

Dėvėtų drabužių "liga" klaipėdietė užsikrėtė dar paauglystėje.

"Esu kilusi iš nedidelio miestelio – Baisogalos, tad nusipirkti naujų rūbų ten nelabai kur ir buvo. Kita vertus, atrodyti taip, kaip visi kiti, man taip pat nebuvo įdomu. Tad jau paauglystėje drabužius pradėjau pirkti padėvėtų rūbų turgeliuose ir ne šiaip paprastus, tokius, kuriuos iš karto būtų galima nešioti, o kokius nors nesąmoningus, kuriuos reikėtų pataisyti, perdaryti", – šypsojosi pašnekovė.

Ir šiandien bemaž 90 proc. moters garderobo sudaro dėvėti rūbai – žinoma, persiūti, sumodeliuoti iš kelių skirtingų gaminių ar bent jau minimaliai pakoreguoti, patobulinti.

Turėjo ir savo parduotuvę

"Ne viena draugė yra prisipažinusi, jog tokių drabužių parduotuvėse nesugeba rasti nieko gero. Matyt, mano akis jau yra taip išlavinta, kad iš karto matau, kaip gali atrodyti vienas ar kitas daiktas, nors jis visiškai nepratrauktų kito pirkėjo dėmesio: čia prisiūsiu, čia pakirpsiu ar tiesiog panaudosiu kokią nors jo detalę kitam rūbui. Būna, kad kartais net nežinau ką su tuo daiktu darysiu, bet galiausiai jis vis tiek sulaukia savo valandos. Visada niežti rankos kažką padaryti. Jei pati nesugebu, nešu siuvėjai, nors specialiai baigiau siuvimo kursus, kad galėčiau ne siūti naujus drabužius, o pataisyti senus", – pasakojo pašnekovė.

Klaipėdietė šmaikštavo, jog į dėvėtų drabužių parduotuves ar turgelius ji eina kaip į medžioklę. Ir jei tik turi laisvo laiko, niekada neaplenkia savo pamėgtų vietų, iš kurių, žinoma, įprastai neišeina tuščiomis.

Beje, pustrečių metų Justės šeima netgi turėjo nuosavą dėvėtų drabužių parduotuvėlę.

"Kadangi to labai norėjau, vyras neprieštaravo. Tačiau mažame versle reikia labai daug dirbti pačiam, tiesiogiai bendrauti su klientais. O aš tam negalėjau skirti pakankamai laiko – tuo metu kaip tik auginau vaiką, be to, atsirado daug visokių papildomų veiklų. Tačiau tai buvo labai gera patirtis ir galimybė dėvėtų drabužių verslo virtuvę pamatyti iš vidaus", – prisipažino diplomuota finansininkė.

Supainioti neįmanoma

Rinkdamasi rūbus Justė bene labiausiai kreipia dėmesį į audinio sudėtį – sintetikos moteris nemėgsta ir netoleruoja, nebent tai būtų kokia nors detalė, kurią būtų galima panaudoti kaip aplikaciją.

"Dažnai perku ir gipiūrinius sijonus, palaidines, nes juos galima tiesiog sukarpyti ir įvairiai pritaikyti – pavyzdžiui, iš, atrodytų, "be ryšio" tunikos galima susikurti vakarinę suknelę", – iliustravo pašnekovė.

Nuolatinė dėvėtų drabužių parduotuvių klientė patikino, jog čia įmanoma rasti labai kokybiškų, prabangių medžiagų gaminių, kurie gali kainuoti gerokai brangiau nei naujos prekės.

Bene brangiausi klaipėdietės pirkiniai – 70 eurų kainavę batai ir "Karen Millen" ženklo paltas už 50 eurų.

Pastarąjį rūbą Justė pakoregavo minimaliai – tik persiuvo, anot jos pačios, prabangesnes sagas. Beje, su šiuo paltu susijusi smagi istorija.

"Kartą po vakarienės viename prabangiame Klaipėdos restorane, į kurį norint patekti reikia užsirezervuoti iš anksto, savo telefone radau gausybę praleistų skambučių. Pasirodo, restorano darbuotojai skambino visiems to vakaro svečiams, nes viena klientė neberado savo palto – esą maža ką, gal kas supainiojo ir išėjo su svetimu. Sakau, žinote, tokio pat palto kaip mano šitame pasaulyje daugiau nėra, todėl jo neįmanoma supainioti su kitu!" – kvatojo pašnekovė.

Stilingieji – ne tik Vilniuje

Naujam gyvenimui Justė prikelia ne tik savo, bet ir dukters rūbus. Pašnekovė neneigė, jog prašymų sukurti originalų drabužį sulaukia ir iš savo bičiulių.

"Tačiau viena – daryti sau, man nekliūva ir kreivesnė siūlė, o jau kažką darydama kitam žmogui jausčiau didesnę atsakomybę. Tokį darbą turėtų atlikti profesionalas", – neabejoja pašnekovė.

Justė prisipažino, jog savo gyvenimo aistrą ir pomėgį paversti profesionalia veikla – viena jos gyvenimo svajonių.

"Turiu minčių įkurti ne paprastą siuvyklą, kurioje būtų galima palenkti kelnes ar pakeisti striukės užtrauktuką, o tokias savotiškas dirbtuves, kuriose būtų pardavinėjami tiek mūsų pačių transformuoti padėvėti drabužiai, tiek įgyvendinami klientų užsakymai perdaryti, pakeisti kažkokį rūbą. Tačiau pati norėčiau užsiimti tik kūryba, modeliavimu, idėjų generavimu, o ne sėdėti prie siuvimo mašinos", – atskleidė klaipėdietė.

O kol kas savo kūrybiniais ieškojimais, darbais bei mintimis Justė dalijasi asmeniniame bloge spalvotatransformacija.lt. Jame autorė publikuoja ir jos dėmesį patraukusių klaipėdiečių portretus.

Justė juokauja, kad stebėti žmonių aprangą tapo jos "profesine liga" – esą pamačiusi gatvėje išskirtinai atrodantį praeivį niekada jam nešykšti komplimentų.

"Įprastai kalbant apie stilingus žmones akcentuojamas tik Vilnius, o man norėjosi parodyti, kad ir Klaipėdoje yra labai stilingų, gražių, įdomių žmonių. Ir jų yra labai daug", – šypsojosi pašnekovė.