Poilsis pajūryje negali būti toks, kokio tik panorėsite – yra tam tikros taisyklės, kurių privalu laikytis. Norite atsivesti į pajūrį savo keturkojį augintinį? Negalima! Planuojate romantiškai įsikurti paplūdimyje palapinėje ir ten vakare palydėti, o ryte sutikti saulę? Tikrai neišdegs! Abiem šiais atvejais pridarysite žalos aplinkai. Neringos miesto agentūros, gelbėjimo stoties ir Kuršių nerijos nacionalinio parko darbuotojai aiškina, kad vasara – pats darbymetis ir šunų šeimininkų bei palapinių statytojų atsiranda kaip po lietaus, todėl tenka gerokai paplušėti juos drausminant. Vis tik GRYNAS.lt žurnalistė, viešėdama pajūryje, per savaitę užfiksavo abu šiuos pažeidimus.

Daug vargo su užsieniečiais

Neringos miesto agentūros vedėjas Justinas Stančaitis sako, kad skirtingo pobūdžio pažeidimus darančius poilsiautojus tenka drausminti skirtingų institucijų pareigūnams. Štai, pavyzdžiui, palapinių statytojus akylai stebi nacionalinio parko reindžeriai, o šunų šeimininkams baudas išrašinėja savivaldybės viešosios tvarkos skyriaus darbuotojai, tą gali daryti ir policija. Aplinkosaugininkai savo ruožtu neatlieka nei vienos iš šių veiklų, tačiau eidami pro šalį ir pastebėję palapinių statytojus gali juos įspėti arba išrašyti pažeidimų protokolą.

„Savivaldybė, tarybos sprendimu, yra priėmusi nutarimą, kad paplūdimiuose šunis vedžioti yra draudžiama, policijos komisariato viešosios tvarkos skyrius tai prižiūri. Mes tik pagal buvusio ministro Valentino Mazuronio įsakymą, vykdėme akcijas dėl šunų ekskrementų. Ne tik per akcijas, bet ir dabar jeigu važiuojame pro šalį ir pamatome, kad nesurenka, baudžiame“, - patikslino J. Stančaitis.

Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacija Kartais atrodo, kad kirminų turi tik Lietuvoje gyvenantys šunys, nes tam tikrose kitose šalyse yra leidžiama eiti su šunimis į paplūdimius. Kažin ar ten šunys neturi kirminų išmatose, ar žmonės nebijo, „nesuserga kirminais“?

Palapinių statymą Kuršių nerijos nacionaliniame parke reglamentuoja šio parko lankymosi taisyklės, keli parko inspektoriai prižiūri, kaip šios tvarkos yra laikomąsi.

„Jeigu mes važiuojame ir pamatome palapinę, pro šalį nepravažiuojame, nubaudžiame“, - sakė aplinkosaugininkas.

Anot jo, tokių atvejų vasaros metu pasitaiko dažniau, ypač šiais metais, nes gana ilgą laiką vyravo šilti orai.

„Vienas kitas toks atvejis pasitaiko, bet daugiausiai - su užsieniečiais. Lietuvos piliečiai kažkaip jau drausmingesni, pasitiesia čiužinį prie jūros ir atsigula, palapinių nestato. Su užsieniečiais sudėtinga, nes reikia pildyti labai daug popierizmo, kreiptis į ambasadą, reikia vertėjo ir pan. Atvažiuoja ir olandų, šveicarų, vokiečių...“, - pasakojo J. Stančaitis.

Jo teigimu, baudos už palapinės statymą pajūryje tiek užsieniečiams, tiek lietuviams tokios pačios – nuo įspėjimo iki 200 Lt. Tiesa, pirmą kartą baudžiant taikoma pusė minimalios baudos – t. y. 50 litų.

Labiausiai ginčijasi mažų šunelių savininkai

Juodkrantės gelbėjimo stoties budintis gelbėtojas Vaidotas GRYNAS.lt patvirtino, kad į paplūdimį poilsiautojai su šunimis ateina gana dažnai, o štai palapinių statytojų beveik nėra. Tiesa, jis patikslino, kad palapinę dienos metu statyti ir joje poilsiauti nėra draudžiama, pažeidimas fiksuojamas tik tuomet, jei ji lieka stovėti per naktį.

„Kuršių nerijoje negalima miegoti palapinėje naktį, o statyti palapines dieną nuo vėjo – galima. O su šunimis pliažo teritorijoje draudžiama vaikščioti. Dažniausiai atsiveda, kai keičiasi pamainos. Pavyzdžiui, vieni išvažiuoja sekmadienį ir atvažiuoja kiti savaitei ar kelioms dienoms. Pirmas dienas būna ateina (su šunimis – red. past.), bet paskui būna įspėjami ir dažniausiai nebeatsiveda“, - pasakojo gelbėtojas.

Tiesa, gelbėtojai nedrausmingų poilsiautojų bausti negali, tačiau dažnai užtenka tik pasikalbėti ir įspėti.

„Bausti negalime, turime tada kviesti policiją, kuri gali bausti. Būna tokių atvejų, bet labai retai. Dažniausiai žmonės paklauso, labai retai piktybiški pasitaiko, nors aišku būna, kad (šeimininkai, - red. past.) su mažais šuniukais ginčijasi, nes nieko tokio – jis mažiukas ir pan. Bet kažkaip pavyksta susitarti“, - juokėsi gelbėtojas.

Poilsiautojai, anot jo, atsivedę šunis, teisinasi, kad nežinojo, jog to daryti paplūdimyje negalima.

Juodkrantės gelbėjimo stoties gelbėtojas patikino, kad jam pačiam dar nė karto neteko užfiksuoti palapinės, kuri stovėtų pliaže per naktį: „Tie žmonės, kurie nori palapinėje nakvoti naktį, dažniausiai eina į mišką, o mes jau ten nevaikštome, ten jau turi parko darbuotojai važinėti. Mačiau juos važinėjančiu. Palapines galima būtų statyti tik kempinguose“, - aiškino Vaidotas.